Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Audriui Ažukui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nukentėjusysis V. U. 2017-08-03 ir 2017-08-17 teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad įvykio dieną dirbo namuose. Jam paskambino kaimynas A. R., kuris pasakė, kad jo namas dega. Jau buvo iškvietęs gaisrinę. Nevažiavo, nes buvo susinervinęs ir nieko nebūtų pakeitęs. Vėliau gaisrinėje parodė nuotraukas. Namą apžiūrėjo grįžęs iš kelionės, t. y. gegužės pabaigoje. Ruošėsi išvažiuoti į kelionę, todėl tai paliko didelį kartėlį. Žalą sunku nustatyti, nes ten buvo jo paties darbo labai daug įdėta. Pats nendres pjovė, pats jas vežė, pats mokinosi kaip dengti ir pats tą stogą dengė. Šiuo metu nendrinio stogo dengimo kaina su medžiagomis 32-47 Eur. Sudegusio stogo kvadratūra buvo apie 70 m². Be to, sudegė visa medinė namo dalis, t. y. II aukštas (sienos, balkiai, stogas). Liko tik betoninė namo dalis. Name buvo sudėti vitrininiai langai, tačiau vieną žiemą juos kažkas pavogė. Langus pats darė ir įsidėjo, todėl į šią žalą jie neįtraukti. Kadangi nebuvo durų ir langų, į namą buvo galima lengvai ir laisvai patekti. Jam buvo padaryta ir moralinė žala, tačiau įvertino tai, kad kaltinamojo šeima neturtinga, todėl šios žalos atlyginti neprašo. Byloje yra pateikta sąskaita kiek sumokėjo už namo statybas. Sąskaitų turėjo ir daugiau, tačiau jų neišsaugojo. Paskutiniu metu namo statybos buvo sustojusios ir namas buvo užkonservuotas. UAB „Hidrokesta“ jam pastatė ir betoninę, ir medinę namo dalis. Mano, kad medinė namo dalis turėjo kainuoti 8 000-9 000 Lt. Jis dar pats pirko lotas, kitas medžiagas, tačiau sąskaitų neturi. Be visos šios žalos jam taip pat kainuos sudegusio namo sutvarkymas (apie 1 000 Eur), atstatymas. Įvertindamas sunkią kaltinamojo šeimynos padėtį visą padarytą nuostolį vertina 10 000 Eur (b. l. 140-141, 148).

2017-05-05 akte dėl kilusio gaisro nustatyta, kad 2017-05-04 (duomenys neskelbtini), nebaigtoje statyti medinėje 5x5 m dydžio pirtyje, priklausančioje V. U., kilęs gaisras. Gaisro metu nudegė nendrėmis dengtas stogas, medinės stogo konstrukcijos, apdegė mediniai sienų rąstai, išdegė perdengimas. Gaisro kilimo priežastis – labiausiai tikėtina tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 50).

2005-06-28 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuota, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. U. (b. l. 51-52).

2005-09-23 statybos leidime užfiksuota, kad V. U. išduodamas leidimas, statyti kaimo turizmo sodybą: gyvynamąjį namą, pirtis ir tris gyvenamuosius namelius, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 53-54).

2005-08-10 prašyme išduoti statybos leidimą užfiksuota, kad V. U. prašo išduoti statybos leidimą gyvenamajam namui, pirčiai, gręžiniui, komunikacijų tinklams, tvenkiniui, turizmo namukams, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56).

2007-01-15 rangos sutartimi užfiksuota, kad V. U. su UAB „Hidrokesta“, atstovaujama direktoriaus V. S., sudarė sutartį dėl medinio rąstinio namelio statybos, preliminari sutarties objekto kaina – 34 010 Lt (b. l. 57-58).

2007-10-08 PVM sąskaita faktūra Ser. KES Nr. 400620, išrašyta UAB „Hidrokesta“ 14 200 Lt sumai (b. l. 59).

2007-04-05 pinigų priėmimo kvitas Ser. TSA Nr. 0698224, išrašyta UAB „Hidrokesta“ 3 000 Lt avansinis mokėjimas už rąstinio namelio statybą (b. l. 60).

2005-06-28 turizmo gyvenamojo namelio techninis projektas (b. l. 61-78).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę iš dalies neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamasis neneigia, kad 2017 m. gegužės 4 d. apie 18 val. 20 min., būdamas V. U. priklausančio namelio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpoje, mėtydamas uždegtus degtukus uždegė nendrėmis dengtą stogą. Tačiau kaltinamasis nurodo, kad tyčios sudeginti namelio jis neturėjo, namelio stogas užsidegė atsitiktinai, neatsargiai elgiantis su ugnimi, t. y. spragtuojant jam degtukus. Tačiau teismas atmeta tokius jo parodymus ir vertina juos kaip kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės. Liudytojas A. G. parodė, kad matė į namelį einančius tris jaunuolius. Tiek liudytojas E. S., tiek liudytojas H. A. paaiškino, kad jie kartu su G. J. buvo nuėję į namelį, esantį (duomenys neskelbtini). Abu liudininkai patvirtino, kad namelį padegė kaltinamasis G. J. Tačiau skiriasi liudininkų nurodoma versiją kaip namelis buvo uždegtas. Nepilnametis liudytojas E. S. nurodė, kad G. J. su degtukais žaidė sprigtuką, t. y. degtukai krisdavo ant žemės, ant lentų ir taip vienu degtuku netyčia buvo uždegtas stogas. Taip pat nurodė, kad jis su H. A. nesprigtavo. Tas pačias aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau nepilnametis liudytojas H. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog matė, kad G. turi degtukus. Visi degiojo degtukus ir juos svaidė. Duodamas parodymus pažymėjo, kad įvykio gerai neprisimena, tačiau ką pasakoja yra tiesa, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jis buvo išsigandęs ir daug kas išėjo į galvos. Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad apklausoje dalyvavo nepilnamečio motina R. A. ir parodymai duoti po 12 dienų įvykus įvykiui. Protokole nurodyta, kad G. žiebtuvėliu uždegė plunksną ir staiga užsidegė stogas. Nors šiuo atveju ir nėra aišku kaip buvo padegtas namelis su nendrių stogu, kadangi liudytojai teismui pateikia net kelias skirtingas versijas, tačiau tiek vienas, tiek kitas nurodė, kad būtent G. J. šiuo atveju namelio stogą padegė. Nors kaltinamasis neigia, kad tyčia padegė namelį, tačiau pagal savo amžių – (duomenys neskelbtini) metų ir asmenines savybes bei įvykio aplinkys, t. y. sausos nendrės yra degios, privalėjo suvokti daromos veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, ir teismas daro išvadą, kad jis suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo veikimo kils atitinkami padariniai – sudegs nendrinis stogas bei pats namelis.

Vertindamas įrodymus, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Nors kaltinamasis savo kaltę neigia ir gaisrą stengiasi pateikti kaip atsitiktinį reiškinį, kilusį dėl jo neatsargaus elgesio su degtukais, aukščiau analizuotas kaltinamojo elgesys, teismui leidžia pagrįstai padaryti išvadą, kad kilęs gaisras buvo sąmoningas kaltinamojo veiksmų rezultatas. Be to, tokią teismo išvadą patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – 2017-05-05 Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus aktas dėl kilusio gaisro, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – tyčinis padegimas (b. l. 50).

Tokiu būdu teismui pakanka įrodymų, kad padaryti išvadą, jog būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuotus veiksmus.

Jo veika pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo požymius. Kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas V. U. priklausantis turtas, ką patvirtina pažyma apie padarytą žalą. Pagrįstai inkriminuotas veiką kvalifikuojantis požymis, nes veika padaryta – turtas sugadintas – visuotinai pavojingu būdu. Kas laikytina visuotinai pavojingu nusikaltimo padarymo būdu, įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai nenustato – tai yra vertinamoji sąvoka. Dažniausiai praktikoje pasitaikantys visuotinai pavojingi turto sunaikinimo būdai yra padegimai. Turto sunaikinimo būdo visuotinis pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jo padarymo vietos ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju buvo įvykdytas padegimas, kurio metu išsiskyrę dūmai ir smalkės kėlė realų pavojų daugiau nei dviem asmenims, t. y. pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai. Padegimas įvykdytas kai šalia kaltinamojo buvo jo draugai: E. S. ir H. A., todėl ir jų gyvybei bei sveikatai buvo kilęs pavojus. Atsižvelgiant į tai kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje požymius.

Kaltinamojo G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skiriant kaltinamajam G. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus, numatytus BK 91 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant netiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties, nusikaltimas baigtas; į kaltinamojo G. J. asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis G. J. – nepilnametis – (duomenys neskelbtini) metų, neteistas, administracine tvarka nebaustas, moksleivis; charakterizuojamas patenkinamai; į tai, kad nėra gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas; į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys, kuris nėra atlygintas.

Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nepilnamečio kaltinamojo G. J. elgesiui teigiamos įtakos turės ir švelnesnės bausmės rūšis nei siūlo ją skirti prokuroras, nes G. J. teisiamas tik pirmą kartą, po padaryto nusikaltimo daugiau nenusikalto. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose teismo nustatytu laiku (BK 91 straipsnio 3 dalis, 48 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis V. U. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, kurią grindžia PVM sąskaita faktūra, kvitu (b. l. 59, 60) ir UAB „Hidrokesta“ sudaryta lokaline sąmata (b. l. 147).

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo jį mažinti iki 3 000 Eur. Tai motyvuoja, jog neturi pinigų atlyginti padarytai turtinei žalai.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaitinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ar sunaikinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Žalos dydis šiuo atveju gali būti įrodinėjamas turto vertinimo pažymomis, sąmatomis, tačiau atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti.

Šioje byloje nukentėjęs V. U. reiškia 10 000 Eur dydžio civilinį ieškinį – 9 000 Eur dėl namelio atstatymo ir 1 000 Eur. dėl gaisravietės sutvarkymo. Ieškiniui pagrįsti nukentėjęs pateikia PVM sąskaita faktūra Ser. KES Nr. 400620 2 606,58 Eur (14 200 Lt) sumai, taip pat pinigų priėmimo kvirtu Serija TSA Nr. 0698224 868,86 Eur (3 000 Lt) sumai. Taip pat pateikė UAB „Hidrokesta“ sudarytą lokalinę sąmatą dėl namelio medinės dalies statybos 12 527,13 Eur sumai.

Šiuo atveju nustatyta, kad sudegęs turizmo gyvenamasis namelis, kuris buvo pastatytas 2007 metais, nėra atstatytas. Nukentėjęs, įrodinėdamas jam padarytos žalos dydį pateikia įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas 2007 metais statant minėtą turizmo gyvenamąjį namelį, tačiau teigia daug sąskaitų faktūrų nėra išsaugojęs, o namelio stogą dengė pats. Nors 2007-01-15 rangos sutartyje numatyta, kad preliminari medinio rąstinio namelio kaina 34 010 Lt, tačiau daryti išvadą, jog būtent tiek namelio statyba nukentėjusiajam kainavo, teismas neturi pagrindo, nes sutartyje pažymima, jog tai tik preliminari kaina, nėra aišku kokie darbai už šią sumą buvo atlikti. Teismas pažymi, jog pats nukentėjęs nurodė, jog stogą jis dengė pats. Nukentėjusiojo pateikta UAB „Hidrokesta“ sudaryta lokaline sąmata negalima daryti pagrįstos išvados, kad būsimos statybos sudarys 12 527,13 Eur, kadangi iš lokalinės sąmatos matyti, kad medžiagos ir darbai skaičiuojami 100 m², o tuo tarpu sudegusio namelio bendras plotas tik 49,19 m² (b. l. 62). Duomenų apie namelio stogo plotą byloje iš viso nėra pateikta. Paties nukentėjusiojo teigimu, namelio stogas buvo apie 70 m², tačiau stogui reikalingos medžiagos ir darbai taip pat skaičiuojami 100 m² (b. l. 147). Taip pat nėra pridėta įrodymų apie tai, ar visi minimi darbai namelyje buvo padaryti bei ar visos medžiagos iki tol buvo sudėtos, kadangi namelis buvo statomas 2007 metais ir, nukentėjusiojo teigimu, stovėjo užkonservuotas. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje įvertinta nauja namelio medinės dalies statyba, nors namelio atstatymo kaštai turėjo būti koreguoti atsižvelgiant į jo 10 metų nusidėvėjimą. Nukentėjusiojo pateiktoje lokalinėje sąmatoje tai nėra padaryta, taip pat nėra jokių duomenų apie gaisro liekanų kiekį, ardymo bei valymo darbų kainą. Taigi, teismas šiuo atveju neturi pagrindo daryti neginčijamos išvados, jog nukentėjusiojo patirti nuostoliai dėl turizmo gyvenamojo namelio sunaikinimo sudaro 10 000 Eur ir tai būtų teisinga suma šiai žalai atlyginti.

Tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kad teismas negali civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, pripažintina civiliniam ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. J. laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam G. J. po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikintinos paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas (b. l. 105).

Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. mokytis arba pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

Kaltinamajam G. J. po nuosprendžio įsiteisėjimo panaikinti paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą.

Nukentėjusiajam V. U. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.