- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2S-887-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01018-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-887-278/2013
Teisėja Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01018-2013-1
2013 m. lapkričio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1196-233/2013 pagal V. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. M. prašė teismą nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus Augusto, gim., 2005-11-19 gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo V. M. išlaikymą sūnui ir ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų apie savo finansinę padėtį, gyvenimo ir buities sąlygas, nenurodė aplinkybių, dėl kurių būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su motina. Konstatavo, jog ieškovė, teikdama reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nenurodė, kad dėl to tarp šalių yra ginčas. Be to, nurodė, kad atsakovas gauna pastovias pajamas, todėl nėra pagrindo teigti, kad iki sprendimo priėmimo mažamečio sūnaus turtiniai interesai nukentės. Nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų, jog pati teikia vaikui, gyvenančiam su atsakovu ir seneliais, išlaikymą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. M. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-09-25 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas turėtų pagrindą netenkinti jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik tuo atveju, jei ji darytų žalingą įtaką nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vartotų prieš vaiką fizinį ar psichinį smurtą. Teigia, jog ji gyvena Lietuvoje, nuotoliniu būdu dirba užsienio įmonėje ir gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas tinkamo vaiko išlaikymui užtikrinti. Teigia, kad jai išvykus į užsienį, atsakovas vaiko neišlaikė ir paliko jį gyventi pas senelius. Nurodo, kad dirbant užsienyje, kas mėnesį grįždavo į Lietuvą pas sūnų ir būdavo su juo ne mažiau kaip 10 dienų, nuolat teikdama sūnui materialinį išlaikymą. Teigia, kad pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, buvo uždraustas ir ribojamas jos bendravimas su vaiku, dėl ko ji kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK. Nurodo, kad vaikas ir šiuo metu gyvena su atsakovo seneliais, pats atsakovas sūnumi nesirūpina, gyvena kitame mieste, tačiau jai neleidžiama pasimatyti su vaiku, aplankyti, juo rūpintis ir pasiimti gyventi pas save. Nurodo, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiami vaiko ir jos teisėti interesai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą, atsakovas V. M. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2010-04-06 ieškovė išvyko gyventi ir dirbti į Škotiją ir nuo to laiko jis ir jo tėvai rūpinosi sūnumi Augustu, kurį ieškovė aplankydavo tik kelis kartus per metus. Teigia, jog ieškovės pateikta pažyma apie jos darbo pobūdį nuotoliniu būdu yra klaidinga, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, jos darbo pobūdis (darbas ir naktimis) neleis užtikrinti tinkamos mažamečio vaiko priežiūros. Nurodo, jog su atskiruoju skundu pateikti pirkinių čekiai yra kitų asmenų, nes ieškovei lankantis Lietuvoje, vaikui pirkti žaislai buvo tik 2013 m. liepos mėnesį, o likusiuose čekiuose nurodytų prekių ir žaislų vaikas negavo. Teigia, jog sūnus gyvena su juo ir yra pilnai jo išlaikomas, vaikas mokosi Rokiškio rajono Kamajų A. Strazdo gimnazijos 2 klasėje, jo poreikiai tenkinami visiškai, tuo tarpu ieškovė jokio išlaikymo sūnui neteikia, išvykus į užsienį, nesirūpino mažamečio sūnaus priežiūra, auklėjimu, ugdymu, poreikių tenkinimu, materialiniu išlaikymu, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Nurodo, kad vaiko ryšys su motina nutrūkęs, nes dėl darbo pobūdžio su vaiku ir telefonu bendraujama mažai. Teigia, kad ieškovė pradėjo skyrybų procesą po to, kai gavo iš jo pranešimą dėl skyrybų abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Mano, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, nesiekia auklėti vaiko pagal tarpusavyje suderintą auklėjimo politiką, taip daro itin žalingą įtaką nepilnamečio vaiko asmenybei.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą priimant procesinį sprendimą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, numatytomis Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys gyvena atskirai, tačiau sūnaus A. M. gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. balandžio mėn. ieškovei V. M. išvykus dirbti į užsienį, nepilnametis šalių sūnus gyvena su tėvu ir seneliais, kurie rūpinasi vaiko auklėjimu, jo priežiūra, fiziniu vystymu, mokymu bei lavinimu (b. l. 1-5, 17-18). Ieškovė nurodo, kad jai pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, yra daromos kliūtys bendrauti su nepilnamečiu sūnumi, matytis su juo bei juo rūpintis. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, todėl vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų įgyvendinti šias teises (CK 3.156 str., 3.170 str.). Kaip nurodyta aukščiau, A. M. gyvenamoji vieta nėra nustatyta nei su vienu iš tėvų, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad ginčo šalys sutarė, jog ieškovei išvykus į užsienį, nepilnametis sūnus gyvens su tėvu. Neginčijamų duomenų, kad apeliantei nuolat trukdoma bendrauti su vaikų, teismui nepateikta (CPK 178 str.). CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, todėl nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti vertinama, ar, priėmus ieškovei palankų sprendimą, t. y. patenkinus pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Byloje nėra duomenų, kad vaikas yra neprižiūrimas, ar jam nesudaromos tinkamos sąlygos mokytis, sveikai augti, ar nesirūpinama jo lavinimu, laisvalaikiu. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, teigiant, jog trukdoma bendrauti su sūnumi, tačiau nepagrindžia prašymo dėl kokių priežasčių ir kaip galimai jos reikalavimus patenkinus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar pasidaryti neįmanomas (CPK 178 str.). Tokių duomenų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą įvertintina, jog šiuo metu nepilnametis lanko mokyklą ir jo įprastinė aplinka yra Kamajų mstl.. Neginčijamų duomenų, jog atsakovas V. M. ar jo tėvai netinkamai rūpinasi šalių sūnumi, nėra, todėl tenkinti ieškovės prašymą teismui nebuvo pakankamo pagrindo. Be to, teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovė nepateikė duomenų kokios yra jos gyvenimo sąlygos, todėl neaišku kur gyventų ieškovė ir sūnus, ar jis turėtų tinkamas sąlygas gyventi ir mokytis. Ta aplinkybė, jog ieškovės teigimu jai trukdoma susitikti bei telefonu bendrauti su vaiku, gali būti pašalinta ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei kreipusis į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių, nes trukdant matytis, bendrauti su vaiku, šiais veiksmais atsakovas, jo tėvai pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir vaiko teises. Pareiga sudaryti vaikui sąlygas augti, vystytis ir tobulėti, rūpinti jo auklėjimu, sveikata, materialiai išlaikyti ir kt. yra vienoda abiems tėvams, nes įstatymas nustato lygias tėvų teises ir pareigas savo vaikams ir nei vieno iš jų neišskiria, todėl aplinkybė, jog ieškovė yra vaiko motina nėra pakankama vada keisti pagrįstą teismo nutartį (CK 3.155 str., 3.156 str., CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už atskirojo skundo pateikimą (b. l. 22). CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato 100 Lt žyminio mokesčio dydį už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuris turi būti indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str.). Remiantis Statistikos departamento 2013-07-11 informaciniu pranešimu Nr. 14, atskirojo skundo pateikimo metu vartotojų kainų indeksas 2013 m. birželio mėnesį, palyginus su 2011 m. spalio mėnesiu, sudarė 103,6, todėl žyminio mokesčio už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių dydis (100 Lt) neindeksuojamas (CPK 82 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, apeliantei grąžintina permokėta 44 Lt žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos grąžinti V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 7 d. mokėjimo kvitu Nr. TID 10349801 permokėtą 44 Lt (keturiasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio dalį.