Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-648-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-14
Bylos Nr.
1A-413-648-2011
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00405-2008-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Audronė Kartanienė, Pavelas Frolovas
Nuteistasis
A. Ž., D. A.
Nukentėjusysis
I. K., D. A.
Advokatai
Eugenijus Karosas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-413-648/2011

Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00405-2008-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.8., 1.2.26.2.1., 2.1.15., 2.1.7.4., 2.1.10.3.1.,2.3.6.4.3., 2.3.6.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. liepos 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Pavelo Frolovo ir Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Laurai Dmitrijevaitei, Daivai Kokštaitei,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,nuteistiesiems A. Ž. ir D. A.,nuteistųjų A. Ž. ir D. A. gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,vertėjoms Irinai Pilžis, Boženai Seniut,

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. Ž. ir D. A. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams bei Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d., A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip septynioms paroms ir uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiojo I. K.,

D. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, ir laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti jam artintis prie nukentėjusiojo I. K..

Į bausmės laiką D. A. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2009-06-11 iki 2009-06-12.

I. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteisiant jam iš A. Ž. ir D. A. solidariai 3000 Lt neturtinės žalos, o dalyje civilinis ieškinys dėl 2000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. ir D. A. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jie viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2008 m. liepos 26 d., naktį, nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Paluknio kaime, Trakų rajone, t. y. viešoje vietoje, jie kitų asmenų akivaizdoje, veikdami bendrai su R. A., kuris neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, ir dar dviem nenustatytais asmenimis, automobiliui privažiavus prie gatve ėjusių I. K., Z. S., A. K., A. K. ir R. Č., juos užpuolė: išlipęs iš automobilio, A. Ž. tyčia sudavė vieną smūgį metaliniu strypu I. K. į ranką, padarydamas nukentėjusiajam dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, o Z. S. metaliniu strypu sudavė vieną smūgį į ranką, sukeldamas jam fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio I. K. nukritus, A. Ž., D. A., R. A. ir du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys metaliniais strypais sudavė jam penkis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam I. K. odos nubrozdinimus krūtinėje, kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas dešinėje kojoje, taip nežymiai sutrikdydami I. K. sveikatą.

Be to, A. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., už tai kad jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2008 m. liepos 26 d. naktį, nenustatytą valandą, (duomenys neskelbtini), Paluknio kaime, Trakų rajone, viešosios tvarkos pažeidimo metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį metaliniu strypu I. K. į ranką, padarydamas nukentėjusiajam dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžį ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas I. K. sveikatą.

Nuteistieji A. Ž. ir D. A. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Nuteistųjų teigimu, teismas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 308 str. 1-3 d., 5 d. reikalavimus. Tvirtina, kad priešingai nei nurodyta nuosprendyje, jo paskelbimo metu nedalyvavo prokurorės Ž. Sokolovska ir I. Petkevičiūtė, kurios palaikė kaltinimą baudžiamojoje byloje, taip pat ir nuteistasis D. A.. Tokiu būdu teismas suklastojo nuosprendį. Be to, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodyta asmenų procesinė padėtis, o tik jų pavardės. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas posėdyje pranešė, kad skelbs nuosprendį 2011-01-28, 11.30 val., tačiau dėl neaiškių aplinkybių, nuosprendis buvo paskelbtas minėtą dieną, 13.10 val., neįspėjant nuteistųjų. Teismas paskelbė tik nuosprendžio įžanginę ir rezoliucinę dalį, tačiau nepaaiškino nuosprendžio priėmimo motyvų, nenurodė įrodymų, kuriais remiasi priimdamas nuosprendį, neišaiškino bausmių atlikimo sąlygų, kaip įvykdyti teismo įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo I. K.. Taip buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos BPK 308 str. reikalavimų.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismas nuosprendį grindžia nukentėjusiojo I. K. ir jo draugų, tėvų bei kitų jį pažįstančių asmenų parodymais, argumentuodamas tik tuo, kad nėra jokio pagrindo abejoti jų parodymais. Kita vertus, teismas atmetė nuteistųjų parodymus, kaip bandymą išvengti atsakomybės, nors jų parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, be to, nemotyvuotai nesivadovavo liudytojų J. J., M. M., K. M., R. K., J. Ž., R. G., M. A. ir R. A. parodymais. Teigiama, kad teismas nuosprendžio 11 lape prieštarauja pats sau, nurodydamas, jog A. Ž. versija nepaneigta jokiais kitais leistinais įrodymais, tačiau tame pačiame sakinyje teigia, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir įrodyta.

Pasak nuteistųjų, teismas apkaltinamajame nuosprendyje remiasi prielaidomis, teigdamas, kad nagrinėjamas incidentas turėjo įvykti ne 4 val. ryte, o gerokai anksčiau, nei nurodyta kaltinamajame akte. Tokią išvadą jis daro, remdamasis I. K. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortele, nors tiek nukentėjusysis I. K., tiek kiti teisme apklausti liudytojai, kurių parodymus teismas pripažino nuosekliais ir teisingais, parodė, kad incidentas įvyko 4 val. ryte. Be to, teismas remiasi specialisto išvada Nr. G 1217/09(01)- R 1059/09, kurioje aiškiai nurodyta, jog iš papildomai pateiktos asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės matyti, kad I. K. veidas paraudęs, jis vartojo necenzūrinius žodžius, iš burnos sklido alkoholio kvapas, kita vertus, liudytoja M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. K. nebuvo girtas, netgi nebuvo išgėręs, nesikeikė ligoninės priėmimo skyriuje. Taigi, nukentėjusįjį ir jo versiją palaikančių liudytojų parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai. Pats nukentėjusysis pareiškime – protokole nurodė, kad jį užpuolė penki jaunuoliai, o civiliniame ieškinyje jau parašė, kad jį užpuolė tik trys jaunuoliai. Nuteistieji daro išvadą, kad policijos pareigūnai įkalbėjo nukentėjusįjį rašyti pareiškimą, kadangi jie buvo suinteresuoti baudžiamosios bylos iškėlimu A. Ž..

Teismas taip pat rėmėsi baudžiamojoje byloje esančiais suklastotais procesiniais dokumentais, kadangi juose užfiksuoti duomenys buvo taisyti, nežinant proceso dalyviams, taisymai neaptarti protokoluose ir nepasirašyti asmenų, dalyvavusių atliekant procesinius veiksmus.

Šalies argumentai

A. Ž. ir D. A. teigimu, teismas nenurodė motyvų bei kriterijų, kuriais remdamasis iš dalies tenkino I. K. civilinį ieškinį. Be to, pats civilinis ieškinys yra nemotyvuotas, jame net nenurodyta, iš ko jis turi būti priteistas. Taigi, I. K., rašydamas civilinį ieškinį, dar nežinojo ir neįtarė, kas jį sužalojo.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nelogiškas, pilnas prieštaringų išvadų, jame išdėstyta nereikalingų ir per daug detalių parodymų, daug rašybos ir skyrybos klaidų. Teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, taip pat buvo šališkas, darė psichologinį spaudimą jų pakviestiems liudytojams, o nukentėjusiojo pakviestiems liudytojams sufleruodavo.

Teismo posėdyje nuteistieji A. Ž. ir D. A. bei jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Ž. ir D. A. apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei tvirtina nuteistieji, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Nukentėjusysis I. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-07-26, apie 4 val., jis kartu su pussesere A. K. išėjo palydėti pas nukentėjusįjį svečiuose buvusius draugus A. K., Z. S., R. Č.. Paėjus porą šimtų metrų, netikėtai išvažiavo automobilis iš šalutinio kelio, iššoko A. Ž., D. A., R. A. ir dar du nepažįstami asmenys. A. Ž. sudavė jam ir Z. S. metaliniu strypu. Nuo suduoto smūgio I. K. nukrito, po to visi penki asmenys metaliniais strypais sudavė jam į koją, šoną, taikėsi į galvą, bet jis užsidengė galvą rankomis. Jam lūžo dešinė ranka per alkūnę, ant kūno buvo kraujosruvos nuo sumušimų, žaizdos ant kojos ir pilvo srityje (t. 3, b.l. 17-18). I. K. 2008-08-27 pareiškime-protokole nurodė, kad jį sumušė A. Ž., D. A., R. A. metaliniais strypais. Nukentėjusysis davė analogiškus parodymus apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 8-11), jis laikėsi tokios pačios pozicijos ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, b.l. 24-29). I. K. civiliniame ieškinyje nurodyta aplinkybė, jog jį užpuolė 3 jaunuoliai (t. 1, b.l. 13), nepaneigia nukentėjusiojo parodymų objektyvumo.

Nukentėjusieji Z. S., A. K., A. K., R. Č., buvę įvykio vietoje, patvirtino nukentėjusiojo I. K. parodymus. Nukentėjusysis Z. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-07-26 I. K. lydėjo jį ir kitus draugus namo. Beeinant iššoko iš automobilio A. Ž., broliai A. ir kiti du nepažįstami asmenys. A. Ž. trenkė per ranką I. K., šis nukrito, tada sudavė jam (Z. S.), jis pabėgo, sustojo už 50 m ir matė, kaip penki asmenys daužė I. K. (t. 3, b.l. 19). Nukentėjusysis A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2008-07-26 I. K. kartu su A. K. lydint jį, R. Č. ir Z. S., paėjus apie 100 m nuo nukentėjusiojo namų, iš keliuko išsuko automobilis, iš kurio iššoko penki jaunuoliai, tarp jų A. Ž., D. A. ir R. A.. Jis matė, kaip A. Ž. sudavė metaliniu strypu I. K. per ranką. Po to, A. K. pradėjo bėgti, atsisukęs matė, kaip penki jaunuoliai metaliniais strypais muša gulintį I. K. (t. 3, b.l. 19-20). Nukentėjusioji A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai kartu su I. K. lydint jo draugus ir paėjus apie 100 m nuo namo kiemo, išvažiavo automobilis, iš jo iššoko A. Ž. ir dar keturi jaunuoliai, kurie laikė metalinius strypus. Ji matė, kaip A. Ž. trenkė I. K. per ranką. Tada ji pabėgo, bėgdama atsisuko, matė šešėlius, I. K. buvo ant žemės, rėkė ir prašė pagalbos (t. 3, b.l. 20). Nukentėjusysis R. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. K. kartu su A. K. lydint juos namo, išvažiavo automobilis, pastebėjo A. Ž. ir R. A.. Jis matė, kaip A. Ž. pribėgo prie I. K. ir sudavė jam metaliniu strypu. Mano, kad ir kiti mušė. Jis pabėgo, girdėjo, kaip nukentėjusysis rėkė iš skausmo (t. 3, b.l. 21). Šie nukentėjusieji davė analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 31-34, 42-45, 62-66, 73-76), jie laikėsi tokios pačios pozicijos ir atliekant parodymų patikrinimą vietoje (t. 1, 36-40, 47-52, 68-72, 78-82).

Nukentėjusiojo I. K. parodymus dėl jį sumušusių asmenų patvirtino ir liudytojai V. S. ir M. S.. Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis nuvežė I. K. į ligoninę, atkreipė dėmesį į jo stipriai sužalotą ranką. I. K. ir jo sūnus Z. S. sakė jam, kad juos sumušė A. Ž. ir dar kažkokie jaunuoliai (t. 3, b.l. 21-22). Liudytoja M. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad I. K. sakė, jog jį sumušė A. Ž. ir A. (t. 3, b.l. 22). Jie davė iš esmės analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 83-86).

Anksčiau aptarti nukentėjusiųjų I. K., Z. S., A. K., A. K. ir R. Č., tiesiogiai stebėjusių įvykį, liudytojų V. S. ir M. S. parodymai viso baudžiamojo proceso metu yra iš esmės nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, kitus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, melagingai apkalbėti nuteistuosius. Tai, jog asmenys yra draugai ar giminaičiai, savaime nėra laikytina pagrindu jų parodymus vertinti kritiškai.

Nagrinėjamu atveju baudžiamajai bylai nėra esminė aplinkybė, ar nukentėjusysis įvykio metu buvo blaivus, todėl nors liudytojos M. S. parodymai neatitinka I. K. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. J3030 užfiksuotų aplinkybių dėl nukentėjusiojo neblaivumo, tačiau ši aplinkybė negali būti priežastimi kitus šios liudytojos parodymus atmesti.

Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3660/08 (01) užfiksuota, kad I. K. padarytas dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžis, odos nubrozdinimai krūtinėje, kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos dešinėje kojoje, veikiant kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b.l. 16). Kitoje specialisto išvadoje Nr. G 1217/09 (01)-R1059/09 konstatuota, kad I. K. sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžio, kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžis padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b.l. 21-22). Taigi, specialistų išvadose užfiksuoti I. K. sužalojimai atitinka 2008-07-26 A. Ž. ir D. A. suduotų smūgių lokalizacijas.

Nukentėjusiojo I. K., liudytojų Z. S., V. S. ir M. S. parodymai, asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė Nr. J3030 patvirtina, kad po įvykio I. K. buvo nugabentas į Trakų ligoninę. Šioje kortelėje užfiksuoti analogiški sužalojimai kaip ir specialistų išvadose. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad I. K. padaryti sužalojimai galėjo būti kitu nei įvykis metu.

Taip pat pastebėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G 3660/08 (01) užfiksuota, jog tyrimas dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo masto nustatymo pradėtas 2008-07-29, t. y. praėjus kelioms dienoms po įvykio, o baigtas - 2008-08-14. I. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis kreipėsi į policiją 2008-07-27, ten jam pasakė, jog jis rašytų skundą dėl įvykio, kai bus atlikta abdukcija. Jis gavo specialisto išvadą tik po mėnesio, tada jis vėl kreipėsi policiją (t. 3, b.l. 18). Byloje nėra duomenų, kad I. K. būtų daromas psichologinis spaudimas ar kitokio pobūdžio prievarta rašyti pareiškimą dėl 2008-07-26 įvykio. Taigi, apeliacinių skundų teiginys, kad policijos pareigūnai, buvo suinteresuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimu A. Ž. atžvilgiu, jie inicijavo I. K. rašyti pareiškimą po mėnesio, yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Paminėtų įrodymų visuma neleidžia abejoti tuo, kad A. Ž. ir D. A. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą.

Apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė apeliantų versiją, kad jų nebuvo įvykio metu, patvirtinančių liudytojų R. A., M. A., J. Ž., R. G., R. K. parodymais, kadangi jie prieštarauja patikimais bei teisingais pripažintiems nukentėjusiųjų I. K., Z. S., A. K., A. K. ir R. Č. parodymams, todėl jie vertinami kaip melagingi. Byloje nenustatyta, kad kiti teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai J. J., K. M. ir M. M. žino kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes, tiesiogiai susijusias su 2008-07-26 įvykiu, todėl jų parodymais taip pat nėra pagrindo vadovautis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais pirmos instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis, nes nuosprendyje nurodė, kad incidentas turėjo būti anksčiau, nei nurodyta kaltinamajame akte. Apeliantams ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas, vėliau kaltinimas, kad jie padarė savo nusikalstamus veiksmus 2008-07-26, apie 4 val. Pastebėtina, kad kaltinime nurodytas ne tikslus, bet apytikslis nusikalstamų veikų padarymo laikas. Iš bylos aplinkybių seka, kad incidentas įvyko anksčiau nei 4 val. Pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos padarytos 2008-07-26, nenustatytą valandą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvais dėl veikų padarymo laiko patikslinimo. Šios kaltinimo aplinkybės patikslinimas nelaikytinas esminiu kaltinimo pakeitimu ir nuteistųjų teisių į gynybą nepažeidė.

Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apylinkės teismas nuosprendyje nepripažino suklastotais procesinių veiksmų protokolų, kuriuose nurodytas netikslus asmenų apklausos laikas, vieta, taisytos datos, įrašai daryti kitomis rašymo priemonėmis. Byloje nėra duomenų, kad procesinių veiksmų protokolai buvo taisomi nežinant proceso dalyviams. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja D. S. parodė, kad ji tyrėja dirba nuo 2008 m. balandžio mėnesio, taisė protokolus dalyvaujant proceso dalyviams. Ji taip pat nurodė, kad Z. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolas buvo rašomas, procesinis veiksmas atliekamas Paluknių kaime, todėl nurodytas trumpas šio procesinio veiksmo atlikimo laikas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisiamajame posėdyje apklausti asmenys nenurodė, jog jie apskritai nedalyvavo protokoluose užfiksuotuose procesiniuose veiksmuose, o procesiniuose dokumentuose parašyti netikslumai ir padaryti taisymai laikytini tyrėjos, atlikusios procesinius veiksmus, kompetencijos stoka, kadangi liudytoja teisme pripažino, jog tuo metu neilgai dirbo šiose pareigose, dėl ko trūko patyrimo. Kita vertus, šios aplinkybės nepakeičia procesiniuose dokumentuose užfiksuotų tyrimui reikšmingų duomenų esmės, ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys davė iš esmės tapačius parodymus pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesiremti šiais byloje esančiais procesiniais dokumentais.

Skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307 straipsnių reikalavimus, yra logiškas, jame išdėstyti išsamūs motyvai dėl abiejų nuteistųjų kaltės ir nėra padaryta prieštaringų išvadų. Nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodoma teisėjų, posėdžio sekretoriaus, prokuroro, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo ir jų atstovų, kaltinamojo atstovo pagal įstatymą, vertėjo vardai ir pavardės (Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 3 p.). Pažymėtina, kad įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodomos minėtų asmenų, dalyvavusių nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, o ne skelbiant nuosprendį, vardai ir pavardės. Prokurorės Ž. Sokolovska ir I. Petkevičiūtė, nuteistasis D. A. dalyvavo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, todėl jie ir buvo nurodyti skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje, o teismo posėdžio protokole yra užfiksuota, kokie konkretūs asmenys dalyvavo skelbiant nuosprendį (t. 3, b.l. 78). Iš ankstesnių nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų teiginių galima daryti išvadą, kad apylinkės teismas, nurodydamas, jog „ir nors A. Ž. neigia savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, jo versija nepaneigiama jokiais kitais leistinais įrodymais, todėl teismas laiko, kad A. Ž. nusikalstama veika I. K. atžvilgiu yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d. 8 p. ir įrodyta“ (nuosprendžio 11 l.), turėjo mintyje tai, kad jokie byloje esantys įrodymai nepaneigia I. K. versijos, jog A. Ž. metaliniu strypu sužalojo nukentėjusiojo ranką. Tokia teismo padaryta išvada negali būti pripažinta kaip nelogiška.

Kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, kad teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nenurodo asmenų procesinės padėties, o tik mini asmens pavardę. Iš 2010-04-29 teisiamojo posėdžio protokolo (t. 3 b. l. 16-26), matyti, jog byloje R. Č., A. K., Z. S. ir A. K. buvo apklausti kaip nukentėjusieji, laikantis BPK nustatytos liudytojų apklausos teisiamajame posėdyje tvarkos. Teismas 2010-10-06 teisiamojo posėdžio metu, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, priėmė protokolinę nutartį toliau procese minėtų asmenų nelaikyti nukentėjusiaisiais (t.3, b.l. 54). Pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydamas R. Č., A. K., Z. S. ir A. K. parodymus, nurodo, kad jie juos davė kaip nukentėjusieji, kas atitinka realiai teisminio proceso eigą. Be to, kolegija pastebi, jog nėra būtina visame nuosprendyje įvardinti A. Ž. ir D. A. kaip kaltinamuosius, kadangi būtent dėl jų nusikalstamų veikų baudžiamoji byla buvo perduota į teisiamąjį posėdį, jų procesinė padėtis yra aiški. Šiuo atveju skundžiamame nuosprendyje taip pat nepadaryta jokių procesinių pažeidimų.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BPK VI dalis reglamentuoja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme. Šioje dalyje įtvirtintos baudžiamojo proceso teisės normos reglamentuoja neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių apskundimą, baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir procesinių sprendimų priėmimą apeliacine tvarka. Taigi, apeliacinės instancijos teisme pagal apeliacinį skundą patikrinamas neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo – nuosprendžio ar nutarties – teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliaciniuose skunduose nurodyti pažeidimai, susiję su nuosprendžio paskelbimo laiku ir tvarka, savaime nepaneigia priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, be to, tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai nėra esminiai, todėl jais remiantis nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį.

Apylinkės teismas pagrįstai tenkino iš dalies nukentėjusiojo I. K. civilinį ieškinį. Skundžiamame nuosprendyje tinkamai motyvuota, jog civilinis ieškinys dėl 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimo yra atmetamas, kadangi jis neįrodytas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apylinkės teismas nepateikė motyvų, kuriais remiantis nukentėjusiajam priteista 3 000 Lt neturtinės žalos dydis, tačiau atsižvelgiant į tai, jog I. K. padarytas dešinio žastikaulio išorinio krumplio lūžis, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat padaryti kiti sužalojimai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, tiek A. Ž., tiek D. A. naudojo smurtą I. K. atžvilgiu, veikdami tiesiogine tyčia, nuteistieji nedirba, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką, nėra pagrindo mažinti priteisto neturtinės žalos dydžio ar apskritai atmesti civilinį ieškinį šioje dalyje. I. K. 2008-08-27 civiliniame ieškinyje nenurodyta iš kokių asmenų jis reikalauja atlyginti patirtą žalą (t. 1, b.l. 13), kita vertus, tos pačios dienos protokole-pareiškime jis konkrečiai nurodė, kad jį sumušė A. Ž., D. A., R. A.. Taigi, šiuo atveju civiliniame ieškinyje nekyla abejonių, kokiems asmenims nukentėjusysis turi pretenzijas dėl patirtos žalos. Be to, civiliniame ieškinyje yra nurodyti jo pareiškimo motyvai – nukentėjusiojo užpuolimas ir jam padarytas sveikatos sužalojimas.

Apeliantų teiginiai, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, taip pat buvo šališkas, darė psichologinį spaudimą jų pakviestiems liudytojams, o nukentėjusiojo pakviestiems liudytojams sufleruodavo, nepagrįsti jokiais byloje duomenimis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BPK 22 str. 3 d. įtvirtina kaltinamajam teisę pareikšti nušalinimus. Analogiška teisė suteikta ir gynėjui Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 1 d. 8 p. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad nei nuteistieji, nei juos gynęs advokatas pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė teisėjai, nagrinėjusiai bylą, nušalinimo dėl jos atliekamų apklausų ar dėl kitų aplinkybių. Todėl tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Remiantis tuo, kas pasakyta, naikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžio apeliacinių skundų išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistųjų A. Ž. ir D. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Pavelas FrolovasAudronė Kartanienė