Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbanti, pensininkė, našlė, neteista, kaltinama pagal BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas.

V. B., 2010 m. lapkričio 16 d., apie 17.40 val. vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį Donelaičio g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav., paslėpusi savo rankinėje tarp daiktų, nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama teisės importuoti psichotropines medžiagas, kadangi pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 str. 1 d. nuostatas, į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, gabeno 200 (du šimtus) tablečių psichotropinių vaistų „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra 0,350 g psichotropinės medžiagos – fenazepamo.

Be to, V. B., 2010 m. lapkričio 16 d., apie 17.40 val. vykdama iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t.y. per Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, esantį Donelaičio g. 2a, Panemunėje, Pagėgių sav., savo rankinėje neteisėtai gabeno 200 (du šimtus) tablečių psichotropinių vaistų „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis, t. y. 0,350 g psichotropinės medžiagos –fenazepamo.

Kaltinamoji V. B. dėl pareikštų kaltinimų kalta prisipažino ir apklausiama teisme parodė, kad „Fenazepam“ vaistų Lietuvoje nėra, todėl juos pirko Rusijoje. Ji yra antros grupės invalidė. Anksčiau vaistinėje pasakė, kad recepto šiems vaistams nereikia. Turi specialų medicininį išsilavinimą, todėl suprato, kad šie vaistai tinka visoms jos ligoms gydyti. Šeimos gydytoja bandė kitus vaistus, bet jie netiko. Vaistus pirko vaistinėje netoli muitinės posto Sovetske. Daug vaistų pirko, nes nedažnai važiuoja Į Rusiją. Į Panemunę 2010 11 16 savo automobiliu vežė vyras, su juo važiavo antrą kartą, tačiau nei jo vardo, nei pavardės nežino. Kartu važiavo ir jos pažįstama senyva moteris. Į Tilžę (Sovetską) ėjo pėsčiomis, nes vairuotojas automobilį paliko prie muitinės posto esančioje aikštelėje. Vaistinėje pirko 4 dėžutes „Fenazepam“ vaistų. Jose buvo po 50 tablečių. „Fenazepam“ vaistus sudėjo į kitų pavadinimų vaistų dėžutes, kad nesimatytų vaistų pavadinimas. Muitinėje nematė jokių skelbiamų dokumentų draudžiančių gabenti į Lietuvą šiuos vaistus. Grįžtant atgal į Lietuvą, patikrinimo metu muitininkai rado draudžiamus vaistus „Fenazepam“. Muitininkė klausė, ar turi receptą šiems vaistams. Jos šeimos gydytoja recepto šiems vaistams nerašė, sakė, kad jie Lietuvoje neparduodami. Tokį didelį kiekį vaistų „Fenazepam“ į Lietuvą vežėsi pirmą kartą. Vežėsi sau, neturėjo tikslo kam nors juos parduoti. Yra bausta administracine tvarka, nes per sieną veždavosi keliais pakeliais cigarečių daugiau, nei leidžiama. Cigaretes veždavo broliui. Baudas yra sumokėjusi. Gailisi, kad per daug vaistų nusipirko ir gabeno juos į Lietuvą.

Apklausta teisme liudytoja Lina Stankutė parodė, jog kaip Panemunės posto inspektorė su kaltinamąja bendravo ir anksčiau. Panemunės poste yra visiems matomi stendai, kuriuose yra nurodytas draudžiamų gabenti vaistų ir jų sudedamųjų dalių sąrašas. Be to, prieš dvi savaites kaltinamoji vežėsi dvi pakuotes „Fenazepam“ vaistų, ji nebuvo baudžiama, tačiau buvo įspėta šių vaistų nesivežti, nes jų gabenimas į Lietuvą yra draudžiamas. Kaltinamoji turėjo ir kitų vaistų, bet jų kiekis buvo leistinas. „Fenazepam“ vaistai buvo įdėti į kitų pavadinimų vaistų dėžutes. kaltinamoji nurodė, kad taip pasielgusi norėdama nuslėpti jų gabenimą. Kaltinamoji aiškino, kad draudžiamus „Fenazepam“ vaistus gabenasi savo reikmėms, tačiau recepto šiems vaistams nepateikė. Muitinėje sulaikoma nemažai asmenų, gabenančių šiuos vaistus, tačiau jų gabenamas kiekis būna žymiai mažesnis.

Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto 2010 11 06 akte konstatuota, kad muitinio tikrinimo metu V. B. kelioniniame krepšyje rasti „Fenazepam“ psichotropiniai vaistai sudėti į tuščias vaistų „Urolesan“ ir kūno balzamo „Živokost“ dėžutes (b. l. 2). Šie duomenys užfiksuoti ir 2010 11 16 daiktų apžiūros protokole (b. l. 9-15)

2010-12-13 specialisto išvadoje Nr. 140-(8784)-ISI-8975 konstatuota, kad 2010-11-16 V. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabentų 20 vnt. gamyklinių pakuočių 200 vnt. baltos spalvos tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – fenazepamas, jo bendroji masė tabletėse yra 0,350 g (b. l. 19-20).

Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad kaltinamoji V. B. 2010 m. lapkričio 16 d., vykdama iš Rusijos federacijos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos valstybės sieną gabeno vaistus „Fenazepam“, neturėdama 2000 m. sausio 7 d. įsakymu Nr.7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ir išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“ leidimo. Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės 1998 m. sausio 8 d. Nr. VIII-602 Įstatymo 10 straipsnis, reglamentuojantis veiklos, susijusios su medžiagoms, įtrauktoms į II ar III sąrašus licencijavimą, nustato, kad Į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas gaminti, importuoti į Lietuvos Respubliką, eksportuoti iš Lietuvos Respublikos, verstis jų didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją, tik licencijoje nurodytuose objektuose ir patalpose, kuriais naudotis išduotas specialus leidimas. Kaltinamosios teiginius, kad ji nematė dokumentų draudžiančių įvežti į Lietuvą vaistus „Fenazepam“ ir kad ji nežinojo apie tokį draudimą, paneigia jos pačios paaiškinimas bei liudytojos L.Stankutės parodymai. Vaistų „Fenazepam“ slėpimas kitų pavadinimų vaistų dėžutėse leidžia teigti, kad kaltinamoji suprato ir žinojo, kad šiuos vaistus vežti yra draudžiama. Ypatingai pabrėžtina tai, kad, vykdama per Panemunės postą prieš dvi savaites iki šio įvykio, kaltinamoji tarp kitų daiktų gabeno mažesnį kiekį - 20 vnt. tablečių „Fenazepam“ ir dėl to muitinės pareigūnė L. Stankutė ją įspėjo apie draudimą gabenti šiuos vaistus į Lietuvą. Ji taip pat nurodė, kad muitinės poste yra vykstantiems per jį asmenims skelbiami dokumentai, draudžiantys gabenti sąrašuose nurodytus vaistus. Jos aiškinimą, kad daug vaistų pirko todėl, jog nedažnai vyksta į Kaliningrado sritį paneigia kompiuterinėje duomenų bazėje užfiksuoti įrašai apie tai, kad kaltinamoji V. B. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-06-22 Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto 66 kartus. Visais atvejais Lietuvos Respublikos – Rusijos Federacijos sieną, V. B. kirto vykdama per Panemunės tarptautinį pasienio kontrolės postą (b. l. 73-90). Šie duomenys paneigia ir jos aiškinimą, kad po 2010 11 16 ji nebevyko į Rusijos Federaciją. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad V. B. 2006-2010 metais už kontrabandą administracine tvarka buvo nubausta 4 kartus. Visais atvejais draudžiamus gabenti daiktus ir vaistus V. B. gabeno juos slėpdama ir nepateikdama muitinės kontrolei. Tai leidžia teigti, kad V. B. buvo žinomi visi daiktų, taip pat ir draudžiamų vaistų, gabenimo per valstybės sieną reikalavimai.

Kontrabandos dalykas yra visi daiktai, privalomi pateikti muitinei nepriklausomai nuo to, ar tai yra Europos Bendrijos ar ne Europos Bendrijos prekės. Šio nusikaltimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta daiktų, privalomų pateikti muitinės kontrolei, gabenimo per Lietuvos valstybės sieną tvarka. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamoji V. B. suvokė, kad ji neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, pažeidžia muitų teisės aktais nustatytą tvarką ir norėjo taip veikti. Kaltinamosios argumentai, kad į Lietuvos Respubliką gabeno vaistus savo reikmėms, šiuo atveju, neturi reikšmės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes nusikalstama veika baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei išvengimo momento.

BK 199 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už specialaus kontrabandos dalyko – narkotinių, psichotropinių medžiagų arba šių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei arba neturint leidimo, nepriklausomai nuo jų gabenimo būdo. Byloje nustatyta, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną V. B. gabeno 200 vnt. tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga fenazepamas. 2010 12 13 specialisto išvadoje konstatuota, kad bendroji fenazepamo masė šiose tabletėse yra 0,350 g. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 04 23 Įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ III- jame sąraše nurodyta, kad daugiau kaip 0,3 g fenazepamo sudaro labai didelį kiekį šios psichotropinės medžiagos. Apžiūrint V. B. asmens sveikatos istoriją, jos kompensuojamų vaistų pasą, nėra nustatyta jokių duomenų, kad V. B. gydymui buvo skirti „Fenazepam“ vaistai. Šią aplinkybę apklausiama ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme patvirtino ir pati V. B., teigdama, kad turėdama medicininį išsilavinimą, ji pati nusprendė, kad šie vaistai yra tinkami jos ligų gydymui. Leidimo gabenti per Lietuvos Valstybės sieną šiuos psichotropinę medžiagą turinčius vaistus V. B. neturėjo. Taigi nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal padarytų nusikalstamų veikų sutaptį – BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d., 3 d. nurodytas aplinkybes. Kaltinamoji padarė labai sunkų ir sunkų nusikaltimus. Anksčiau bausta administracine tvarka už kontrabandą. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, gailisi. Tai pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Kaltinamoji yra senyvo amžiaus – 2012 06 04 jai sukanka 74 metai. Iš 2012 02 03 komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 254/12(03) matyti, kad kaltinamoji serga lėtine išemine širdies liga su krūtinės įtampos angina lėtiniu širdies nepakankamumu (II funkcinė klasė), pirmine arterine hipertenzija, II stadija, stuburo kaklinės-krūtininės-juosmeninės dalies II0 osteochondroze su juosmeninės stuburo dalies skolioze (iškrypimu į dešinįjį šoną) ir radikulalgijomis, II stadijos parkinsono liga. Be to, V. B. yra patyrusi keletą traumų su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir galvos sumušimu (1990 m.), galvos smegenų sukrėtimu (1963 m. ir 2011 02 19). Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad ligos, kuriomis serga V. B., yra lėtinės, progresuojančios, paūmėjančios, tačiau nepasiekusios „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąraše“ numatyto laipsnio ir stadijos, todėl ji negali būti atleista nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamoji teisiama pirmą kartą. Už padarytas nusikalstamas veikas BK 199 str. 2 d. ir BK 260 str. 3 d. numatytos labai griežtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas taip pat pažymi, kad kaltinamoji V. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ne tradicines narkotines ar psichotropines medžiagas, o vaistus, kurių sudėtyje buvo labai didelis bendras psichotropinės medžiagos kiekis.

Teismo nuomone, bylos duomenys leidžia teigti, jog bylos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir jos suponuoja išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad prokurorė, nors ir nenurodydama skirtinų bausmių švelninimo pagrindų, prašė kaltinamajai skirti BK 199 str. 2 d. sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 260 str. 3 d. mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Byloje nėra pagrindų, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaip jau minėta, kaltinamoji serga progresuojančiomis ir paūmėjančiomis sunkiomis ligomis, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir jos atlikimas neabejotinai šį procesą paspartintų. Šios aplinkybės nepašalina kaltinamosios V. B. padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas švelninti jos atsakomybę ir kartu apsaugoti nuteistosios V. B. prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Taigi šioje byloje kaltinamajai paskirtos bausmės, numatytos BK 199 str. 2 d., 260 str. 3 d. sankcijose, pagal kuriuos kvalifikuojama jos padaryta veika, neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl skiriant V. B. bausmę, yra pagrindas vadovautis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskirti švelnesnę bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

V. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 2 d., BK 260 str. 3 d. ir, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti:

pagal BK 199 str. 2 d. paskirti laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant V. B. per teismo nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą 22.00 – 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje,

pagal BK 260 str. 3 d. paskirti laisvės apribojimo bausmę dvejiems metams, įpareigojant V. B. per teismo nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą 22.00 – 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d., paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. B. per teismo nustatytą laisvės apribojimo bausmės terminą 22.00 – 6.00 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 99 tabletes vaistų „Fenazepam 2,5 mg“, 99 tabletes vaistų „Fenazepam 1 mg“, vaistų „Fenazepam“ ir popierines dėžutes su užrašais „Živkost“, „Urolesan“, saugomus Kauno teritorinės muitinės F tipo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą nuosprendį priėmusiam teismui.