Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų Š. J. ir L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. I. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9, 35), būdama santuokoje. V. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 10). (duomenys neskelbtini) I. J. ir V. J. sudarė Bendrąjį sutuoktinių testamentą, pagal kurį visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas, mirus vienam iš sutuoktinių, turėjo atitekti kitam likusiam gyvam sutuoktiniui, o po abiejų sutuoktinių mirties turtas turi atitekti anūkams Š. J. ir L. J. (el. b. l. 11-12). 2022 m. lapkričio 15 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamento sudarymo data yra (duomenys neskelbtini), testatoriai – I. J., V. J. (el. b. l. 20-21). 2022 m. gruodžio 13 d. Testamentų registro išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos I. J. palikimo priėmimo faktų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. priėmė savo sutuoktinės palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti jos paliktą turtą.

Iš 2022 m. lapkričio 15 d. Testamentų registro išrašo teismas nustatė, kad palikėjo V. J. palikimą priėmė pareiškėjai Š. J. ir L. J. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše G. J. tėvais nurodyti I. J. ir V. J. (el. b. l. 31). G. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32). Gimimo liudijimuose pareiškėjų Š. J. ir L. J. tėvu nurodytas G. J. (el. b. l. 33, 34).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

VĮ „Registrų centras“ 2022 m. lapkričio 21 d. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. J. (duomenys neskelbtini) mirė santuokoje, sutuoktinis – V. J. (mirė (duomenys neskelbtini)) (el. b. l. 35).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad V. J. su I. J. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo nuosavybės teise butą (su rūsiu), esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 16). (duomenys neskelbtini) I. J. ir V. J. sudarė Testamentą, kuriuo visas jiems nuosavybės teise priklausantis turtas, mirus vienam iš sutuoktinių, turėjo atitekti kitam likusiam gyvam sutuoktiniui, o po abiejų sutuoktinių mirties turtas turi atitekti anūkams Š. J. ir L. J. (el. b. l. 11-12). I. J. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Nustatyta, kad po sutuoktinės I. J. mirties V. J. per trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui, tačiau savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, jis po savo sutuoktinės mirties prižiūrėjo, tvarkė, rūpinosi santuokoje įgytu turtu. Pareiškėjai nurodo, kad po sutuoktinės mirties V. J. minėtame bute liko gyventi ir butą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad V. J. atliko aktyvius veiksmus po savo sutuoktinės I. J. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjų pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog V. J. po savo sutuoktinės I. J. mirties jos palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjų Š. J. ir L. J. subjektinėmis teisėmis įforminant V. J. palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po I. J., paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.