Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Pareiškėja teikia teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitomis priemonėmis tokio fakto nustatyti, kaip nurodė pareiškėja, ji neturi galimybės.

4. Būdama santuokoje su Y. S. pareiškėjos motina V. D. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybę – nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį A. M. g. (duomenys neskelbtini). Šiame bute nuo jo įsigijimo pareiškėjos motina V. D. gyveno ir buvo deklaravusi gyvenamąją vietą iki pat mirties. Jos sutuoktinis Y. S. paskutiniu gyvenimo laikotarpiu iki mirties gyveno Baltarusijoje. Po Y. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) jo sutuoktinė (mirusioji) V. D. įstatymo nustatyta tvarka nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Faktą, kad palikimą V. D. priėmė faktiškai pradėdama valdyti palikimu esantį turtą patvirtina šios aplinkybės ir įrodymai:

4.1. Po Y. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties V. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti palikimu esantį turtą – ½ bendro turto dalį, t. y. V. D. ir Y. S. bendros jungtinės nuosavybės teise priklausiusio buto esančio adresu: A. M. g. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalį.

4.2. V. D. nuo buto įsigijimo momento iki mirties išlaikė butą, mokėjo šio turto išlaikymo bei eksploatacijos mokesčius, bei rūpinosi juo kaip savu.

4.3. Šiame bute nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos motina V. D. pastoviai gyveno kartu su pareiškėja – A. B. iki Y. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), ir jam mirus, bei buvo deklaravusi gyvenamąją vietą iki mirties.

4.4. Pareiškėja A. B. (D.) šiuo metu yra santuokoje su M. B..

4.5. Faktą, kad po pareiškėjos motinos sutuoktinio J. S. mirties pareiškėjos motina V. D. paveldimą turtą pradėjo valdyti ir juo rūpintis gali patvirtinti ir liudytojai, t. y. aplinkinių butų gyventojai, bei pati pareiškėja, o taip pat mirusios V. D. giminės, jeigu teismas manys, kad yra būtina apklausti liudytojus ir pareiškėją teismui nusprendus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

5. Kaip nurodyta pareiškime, kad turto (buto) naudojimas kaip savo, turto priežiūra, mokėjimas turto išlaikymo bei komunalinių mokesčių, nuosavybės teisių įregistravimas, akivaizdžiai patvirtina prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą V. D. priėmė pradėjusi palikimu esantį turtą – ½ buto, esančio, A. M. g. (duomenys neskelbtini) faktiškai valdyti.

7. Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

8. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja V. D. testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnis, 5.3 straipsnis, 5.13 straipsnis).

9. Kaip nurodyta pareiškime, faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėja nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 straipsniai), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo mirties dieną visa apimtimi. įpėdinis, pradėjęs valdyti palikimą, laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Palikimą priėmė po palikėjo mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

10. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

11. Kaip nurodė pareiškėja, šiame pareiškime nurodytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą daryti išvada, kad V. D. po savo sutuoktinio Y. S. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad V. D. įpėdinė pareiškėja A. B. (D.) galėtų įgyvendinti paveldėjimo teisę kreipdamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

13. 2021 m. kovo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad VĮ ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Y. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjos motina V. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos A. B. prašymo patenkinimui. Prašė A. B. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

14. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

15. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

16. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad V. D., būdama Y. S. sutuoktinė, iš karto po savo vyro mirties priėmė mirusiojo palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad V. D. po savo vyro mirties toliau gyvendama su dukra (pareiškėja) A. B. (Disko) šeimos namuose, adresu A. M. g. (duomenys neskelbtini), rūpinosi palikėjo turtu – ėmėsi priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir saugumą, mokėjo visus mokesčius, sprendė dėl jo naudojimo, t. y. su turtu elgėsi kaip tikroji turto savininkė. V. D. minėtu turtu rūpinosi iš karto po Y. S. mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jos aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, ji atliko per įstatyme numatytą terminą. V. D. aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą po sutuoktinio Y. S. mirties, su jam priklausiusiu turtu elgėsi kaip šio turto tikroji savininkė. Mirusiojo Y. S. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais V. D. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

17. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po Y. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė nei pareiškėja A. B., nei suinteresuotas asmuo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, pareiškime nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad byloje įrodytinas prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, t. y. pareiškėjos motina V. D., (a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui Y. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimo dalyku esantį turtą – ½ buto esančio adresu, A. M. g. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalį pradėjusi faktiškai jį valdyti.

18. Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančių dokumentų, prašomai nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), motina V. D., (a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui Y. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimo dalyku esantį turtą – ½ buto esančio adresu, A. M. g. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) dalį pradėjusi faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.