- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- 1S-987-491/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
Teisėjas Audrius Sadauskas Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. lapkričio 21 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Evaldui Šidlauskui,
gynėjui Raimundui Kurkliečiui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, neteisto, skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria jam buvo paskirtas suėmimas 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi teismas paskyrė įtariamajam suėmimą 1 mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog, būdamas laisvėje, jis gali pasislėpti, trukdyti procesui bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Šalies argumentai
Skundu įtariamasis prašo pakeisti jam suėmimą į kitą švelnesnę ar kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes jis yra darbingas, pilnai pripažįsta savo kaltę, praeityje nėra teistas, nėra turėjęs jokių reikalų su teisėsauga.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašo įtariamojo skundą patenkinti. Prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. įtariamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio 6 d. apie 17 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su S. J. ir D. R., panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. J. užvaldė jo turto už 881 litą bei banko mokėjimo kortelę ir asmens tapatybės kortelę.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga matyti, kad įtariamasis savo kaltės neneigia. Be jo parodymų, byloje yra ir kitų duomenų (jie nurodyti prokuroro pareiškime bei skundžiamoje teismo nutartyje), iš kurių galima pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti įtarime jam nurodytą nusikaltimą, todėl jam galėjo būti skirta kardomoji priemonė (BPK 121 str. 2 d.). Tačiau, skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu, pirmos instancijos teismas šiuo atveju be pakankamų tam argumentų konstatavo visų BPK 122 str. 1 d. nurodytų pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, pagrindų buvimą ir skyrė jam šią kardomąją priemonę.
Bylos duomenimis, įtariamasis M. B. apklaustas apie įvykio aplinkybes ir jo parodymai byloje jau užfiksuoti. Tai, kad yra skirtumų tarp jo, kitų įtariamųjų bei nukentėjusiojo parodymų, kad dar vykdoma vieno iš įtariamųjų paieška, kad aiškėja naujos įvykio aplinkybės – yra normali ir kasdieniška ikiteisminio tyrimo atlikimo praktika, kurios eiga neturėtų būti perkeliama ant konkretaus įtariamojo pečių. Sprendžiant kardomosios priemonės taikymo klausimą esminę ir lemiamą reikšmę turi atsakymas į klausimą – ar BPK 119 str. nurodyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus įtariamajam suėmimą, ar įvertinus visas bylos aplinkybes bei įtariamojo asmenybę, jam gali būti taikomos viena ar kelios kitos švelnesnės kardomosios priemonės.
Tiesa, kad M. B. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį numatyta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė. Tačiau, tiesa ir tai, kad BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta ir kita švelnesnė bausmės rūšis – areštas. Iš duomenų byloje matyti, kad M. B. turi gyvenamąją vietą, nėra teistas, nėra baustas jokiomis administracinėmis nuobaudomis, neneigia savo dalyvavimo nusikaltime. Tai faktai, kurie jį charakterizuoja tik gerai. Negatyviai jį vertinti tik todėl, kad būdamas vos 21 metų jis nėra vedęs ar 2010 m. vasarą buvo užsienyje, todėl jis neva tai gali pasislėpti, tikrai nebūtų galima, nes išvykimas į užsienį ieškant darbo tikrai to neparodo – daug Lietuvos Respublikos piliečių dirba ir ieškosi darbo užsienyje. Įtariamasis nedirba, nėra darbo biržoje, tačiau minėta, jog jis anksčiau nėra teistas, todėl pagrįstai manyti, jog jis visiškai ar iš dalies pragyvena iš savo nusikalstamos veiklos taip pat pagrindo nėra. Taigi, visi aukščiau paminėti duomenys suteikia pagrindą priešingai išvadai, nei ją padarė pirmos instancijos teismas – pagal dabar byloje esančius duomenis M. B. visiškai nėra būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 str. tikslus šiuo atveju galima pasiekti paskyrus įtariamajam ir kitas, vieną ar kelias, švelnesnes kardomąsias priemones.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, įtariamajam skirdamas suėmimą, nurodė ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą pagrindą – tai, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. Tačiau, prokuroras skirti suėmimą M. B. šiuo pagrindu neprašė nei savo pareiškime, nei posėdyje, todėl teismas neturėjo svarstyti šio suėmimo pagrindo. Kita vertus, nors BK 180 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra paminėtas BPK 122 str. 4 d., tačiau vien tik šio fakto nepakanka išvadai, kad įtariamasis laisvėje gali ir toliau daryti naujus nusikaltimus.
Tokiu būdu, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta, todėl ji naikinama. Apeliacinės instancijos teismas šioje proceso stadijoje neturi galimybės spręsti klausimo dėl kardomosios priemonės pakeitimo – iniciatyvos teisė šiuo klausimu priklauso išimtinai ikiteisminį tyrimą šioje byloje kontroliuojančiam prokurorui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
2011-11-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, kuria M. B. buvo paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, panaikinti ir M. B. iš suėmimo paleisti.
Ši nutartis neskundžiama.