Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-30446-199/2015 pagal ieškovės G. V. ieškinį atsakovams J. Č., Nacionalinei žemės tarnybai prie LR Žemės ūkio ministerijos, UAB „Inventora“, VĮ Registrų centras, trečiasis asmuo sodininkų bendrija „Lepšiškiai“, dėl nuosavybės teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme) (CPK 111 str.). Papildomi reikalavimai, keliami ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, yra įtvirtinti CPK 135 straipsnyje. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, vadovaudamasis CPK 115, 138 straipsniais, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti.

LR Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, LR CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas). Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė G. V. pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais ir panaikinti žemės sklypo Nr. 163, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S., ir su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą šio žemės sklypo 2010-02-26 geodezinių matavimų planą, sudarytą UAB „Inventora“, taip pat panaikinti 2010-03-29 atsakovui J. Č. nuosavybės teise priklausančio šio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, skundžiama nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumui pašalinti - įpareigojo ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, jog ieškovės reikalavimas pripažinti žemės sklypo Nr. 163, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č. 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S., neteisėtu ir jį panaikinti jau buvo išnagrinėtas ir atmestas Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, o reikalavimas panaikinti patikslintus šio žemės sklypo kadastro duomenis yra nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą, todėl šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kaip ieškinio trūkumą įvardino tai, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, jog ji turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl svetimame žemės sklype atliktų geodezinių matavimų. Tačiau, kaip minėta ankščiau, terminą trūkumams pašalinti galima skirti tik kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teise kreiptis į teismą įgyvendinimu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas, priimdamas nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų pašalinimo, privalo aiškiai bei suprantamai nurodyti pašalintinus ieškinio trūkumus, kad pareiškėjas galėtų juos tinkamai ir laiku pašalinti. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje dėl trūkumų šalinimo nurodomos aplinkybės, kad dėl vieno iš ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar kad ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų panaikinimo nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, nelaikytinos trūkumais, sudarančiais pagrindu įpareigoti ieškovę patikslinti pareikšto ieškinio reikalavimus (dalyką), nes šios aplinkybės patenka į CPK 137 straipsnio 2 dalyje išvardytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašą ir negali būti siejamos su procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutu (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažįsta pagrįstais apeliantės nurodomus argumentus, kad pirmos instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę pateikti įrodymus, jog ji turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl svetimame žemės sklype atliktų geodezinių matavimų, įpareigojo ieškovę jau paduodant ieškinį įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtinį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau kaip būtina teismo proceso prielaida. Įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog iš ieškovo jau kreipiantis į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet neįrodyti ieškinio pagrindą. Procesinio dokumento trūkumo šalinimo institutas negali būti taikomas remiantis, tuo, kad ieškiniu reiškiamas aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo. Termino trūkumams pašalinti negalimi skirti ir dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Taigi, negalima užkirsti asmeniui kelio įgyvendinti kreiptis į teismą motyvuojant materialiais teisiniais argumentais, t. y. tuo, kad asmuo neturi materialiosios subjektinės teisės ar jo suinteresuotumas nėra teisėtas. Ar ieškinį teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trūkumų šalinimą. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 str. 1 d.), todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės G. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.