Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, neįgaliam, neteistam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

E. M., 2014 m. spalio 23 d., apie 19 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)esančiame bute, konflikto ir grumtynių su pusbroliu A. G. metu, sudavė rankomis ne mažiau dviejų kartų A. G. į kairįjį bei dešinįjį šonus, pargriovė A. G. ant grindų, tuo padarydamas jam kairės pusės V, VI, VII-o šonkaulių lūžius ir kairio stipinkaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes gydymas užtruko ilgiau 10 d., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa atstovaujanti valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė teismui ieškinį dėl nusikalstama veika PSDF biudžetui padarytą 4750,24 Eur žalą, nes tokia suma buvo apmokėta už A. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.b.l. 29-30).

Liudytoja D. M. paaiškino, kad E. M. yra jos sūnus, tačiau ji sutinkanti duoti parodymus. 2014 m. spalio mėnesyje, tikslios datos neprisimena, tačiau neatmeta jog galėjo būti 23 diena, pas ją bute, esančiame Ignalinos m., Ateities g. 10-9, svečiavosi seserys V. G. ir S. Č.. Vėliau į namus grįžo jos sūnus E. M.. Matėsi, kad jis išgėręs. E. M. turi psichikos negalią. Pagal ankstesnį vertinimą jam buvo nustatytas II grupės neįgalumas. Šiaip E. M. nėra agresyvus jeigu jo niekas neprovokuoja. Grįžus į namus E. M., taip pat pas atėjo ir V. G. sūnus A. G.. Ji prisimena, kad jai bei 2 seserims esant kambaryje, kilo žodinis konfliktas tarp jos sūnaus E. M. bei sesers V. G.. Pastaroji pradėjo žodinį konfliktą, priekaištaudama E. M. ko jis čia atėjo, jį įžeidinėjo vadindama „pydaru“, „maumu“. Tokie V. G. žodžiai supykdė E. M., kuris minėtame kambaryje pradėjo šaukti ant V. G., kodėl pastaroji jį taip vadina, artinosi prie jos. Ji seserį užstojo, neleido sūnui prieiti prie V. G.. E. M. ją pastūmė dėl ko ji nukrito ant lovos. Tuo metu į kambarį taip pat užėjo A. G., kuris E. M. išsivedė iš kambario į koridorių. Kadangi kambario durys buvo uždarytos, ji nematė kas vyko koridoriuje. Kažkokio didelio triukšmo negirdėjo, tiktai netrukus V. G. išėjusi iš kambario pradėjo šaukti, kad jos sūnui A. G. lūžo ranka riešo srityje. Pamena, kad lygtai V. G. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė A. G. į Ignalinos r. ligoninę. Kartu išvažiavo ir V. G. bei S. Č.. Neužilgo A. G. bei abi seserys sugrįžo pas ją į namus. Ji matė, kad A. G. ranka sutvirtinta langete. Pamena, kad tą vakarą A. G. ir abi seserys liko pas ją nakvoti. Grįžęs iš Ignalinos r. ligoninės A. G. dar išgėrė su jos sūnumi butelį vyno. Kaip A. G. susižalojo ranką, ji nežino. A. G. jai apie tai irgi nieko nesakė. Kai vėliau bendravo su sūnumi pastarasis teigė, kad A. G. jis tiktai pastūmė. Kokiu būdu A. G. buvo sužaloti šonkauliai ji nežino. A. G. jai apie tai nieko nesakė

Liudytoja taip pat paaiškino, kad jos sūnus E. M. psichikos liga susirgo maždaug nuo 18 m. Jis gauna 160 eurų neįgaliojo pašalpą. Sūnus gyvena kartu su ja (duomenys neskelbtini)esančiame bute. Globa sūnui nėra paskirta. Kiek jai žinoma, sūnus serga ir anksčiau sirgo šizofrenija. Taip pat ir konflikto, įvykusio 2014 m. spalio 23 d. metu, jis sirgo šia liga. Minėta liga kiek jai žinoma, neišgydoma. Dėl ligos sunkumo ji nieko konkretaus pasakyti negali. Kartais dėl ligos sūnaus būklė pablogėja. Jis tampa agresyvesnis, konfliktuoja, triukšmauja. Tam matyt įtakos turi ir tai, kad sūnus dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2014 m. spalio 23 d. įvykusio konflikto metu, sūnus irgi buvo neblaivus. Prieš tai buvo gal 3 dienas vartojęs alkoholinius gėrimus. Iki šio konflikto sūnaus elgesys buvo panašus. Kai nevartodavo alkoholio sūnus būdavo ramesnis, nekonfliktuodavo, o pavartojęs alkoholio tapdavo agresyvesnis ir namuose keldavo buitinius konfliktus. Po 2014 m. spalio 23 d. įvykio sūnaus elgesys iš esmės nepasikeitė. Jis ramesnis būna, kai nevartoja alkoholio, o pavartojęs, tampa agresyvesnis ir ne visada, tačiau kartais konfliktuoja. Sūnus maždaug kartą per mėnesį apsilanko Ignalinos r. poliklinikoje kur jam išrašo vaistų. Kai vartoja alkoholinius gėrimus, tada vaistų nevartoja. Sūnus kelis kartus buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje.

Liudytoja S. Č. 2015 m. gegužės 26 d. ikiteisminio tyrimo apklausos metu paaiškino, kad 2014 m. spalio mėnesyje, tikslios datos nepamena, bet neatmeta, jog galėjo būti 23 d., ji buvo svečiuose pas seserį D. M.. Prisimena, kad vakare, ji jau buvo atsigulusi miegoti, nes prieš tai išgėrė raminančių vaistų, kuriuos nuolat vartoja. Kažkuriuo metu bute atsirado kita jos sesuo, V. G., kuri sukėlė triukšmą dėl to, jog sužalotas bute taip pat buvęs jos sūnus A. G.. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurios darbuotojai išvežė A. G. į Ignalinos r. ligoninę. Ji su V. G. taip pat nuėjo į ligoninę. A. G. buvo suteikta medicinos pagalba. Ji matė, jog subintuota viena A. G. ranka. Po šio įvykio A. G. keliais dienas gyveno pas ją. Praėjus kelioms dienoms jis ėmė skųstis, kad jam sunku kvėpuoti, kad skauda kažkurį šoną. Jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir jis buvo išvežtas į Visagino ligoninę. Būdama bute pas D. M. ji nematė jokio konflikto. Gali būti, jog ji tuo metu miegojo. A. G. jai vėliau irgi nieko nepasakojo apie sužalojimus. E. M. jai yra sakęs, kad jis minėtą dieną A. G. kažkaip pastūmė, o pastarasis bute nukrito ant grindų (b.b.l. 45).

2015 m. kovo 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 755/15(01) nurodyta, kad A. G. padaryti kairės pusės V, VI, VII šonkaulių lūžiai, paveikus kietu buku daiktu, kairio stipinkaulio lūžis, kuris būdingas griuvimui ant kairės plaštakos, esant ištiestai rankai. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes gydymas užtruko ilgiau 10 d. Sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais. A. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu ir aplinkybėmis, 2014-10-23 (b.b.l. 24-25).

Teismas, remdamasis pateiktais medicininiais dokumentais, patvirtinančiais skubios pagalbos suteikimą A. G. ir jo gydymąsi, nukentėjusiojo A. G., liudytojų V. G., D. M., S. Č. parodymais, kurių teisingumu abejoti neturi pagrindo, konstatuoja kad E. M. 2014 m. spalio 23 d. panaudodamas fizinį smurtą nesunkiai sužalojo žmogų, t.y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gegužės 25 d. - liepos 27 d. atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-52/2015 nurodyta, kad E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas paranoidinė šizofrenija (F20.0), todėl jis ne-

negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tuo metu jis nebuvo laikinoje liguistoje psichikos sutrikimo būsenoje. E. M. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu paranoidine šizofrenija, todėl jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Su juo negalima atlikti procesinių veiksmų. E. M. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones ambulatorinėmis sąlygomis (b.b.l. 60-61).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatras ekspertas J. M. taip pat davė išvadą, kad E. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir dabar serga psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija. Jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, todėl jam rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

E. M., darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jo pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t.y. Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas (Baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), todėl E. M. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Baudžiamojo kodekso 17 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 403 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

E. M. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Baudžiamojoje byloje yra pareikšti du civiliniai ieškiniai: nukentėjusysis A. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš E. M. dėl jo nusikalstama veika padarytos 2250 Eur turtinės žalos ir 2250 Eur neturtinės žalos (b.b.l. 12,13) ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa atstovaujanti valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateikė teismui ieškinį dėl nusikalstama veika PSDF biudžetui padarytos 4750,24 Eur žalos priteisimo iš E. M., nes tokia suma buvo apmokėta už A. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.b.l. 29-30).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Taigi, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padaryta nepakaltinamo asmens, nėra nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, kadangi nėra visų jo sudėties požymių. Toks asmuo nėra kaltinamasis. Dėl to šio asmens byloje negalima spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Todėl A. G. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinius palikti nenagrinėtais, nes E. M. žalą padarė būdamas nepakaltinamu. Išaiškinti ieškovams teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.278 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400-401,403 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti E. M., būnant nepakaltinamu, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

E. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

A. G. civilinį ieškinį dėl 2250 Eur turtinės žalos ir 2250 Eur neturtinės žalos bei Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 4750,24 Eur žalos priteisimo iš E. M. palikti nenagrinėtais, nes E. M. žalą padarė būdamas nepakaltinamu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.