Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą, dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti šiam nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu 2020-06-12 nutarimu Nr. LK-104, Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau, – LPK) nutarė netaikyti lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau, - BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygas, nuteistajam D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) teistam:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 180 straipsnio 1 dalį - šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. sausio 20 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį - dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki šešių mėnesių;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendis patikslintas ir nustatyta galutinė trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį - vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 50 MGL dydžio bauda;

9. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 199-2 straipsnio 1 dalį - dvejų metų laisvės atėmimo bausme;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK235 straipsnio 1 dalį - vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, trisdešimties parų arešto bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė dviejų metų laisvės atėmimo bausmė.

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., - 1 m. laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-09 nutartimi ir skirta galutinė bausmė - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 1/3 paskirto bausmės laiko. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 1 metai 4 mėnesiai 8 dienos.

Komisija nurodo, jog nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti bodamas nepilnametis (17 m.). Teistas už nusikaltimus - vagystes; plėšimus; antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą; fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą; viešosios tvarkos pažeidimą; melagingus skundus, pareiškimus, pranešimus, parodymus, išvadas ir vertimus; neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, nes paskutinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Lygtinis paleidimas taikytas - nepažeidė. Nuteistasis dėl paskutinių padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino visiškai.

Nuteistasis teigia jog prieš suėmimą gyveno kartu su savo artimaisiais nuosavame name, adresu: (duomenys neskelbtini)_ nuo pat gimimo. Pokalbio metu nuteistasis pasakojo, kad jau 8 kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, bet išėjęs į laisvę gyvenamosios vietos nėra keitęs. Nėra jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo.

Nuteistasis teigia turi įgijęs vidurinį, 12 klasių išsilavinimą. Teigia, kad pabaigęs mokyklą, pradėjo dirbti, nes reikėjo pinigų. Specialybės neįgijęs. Pasakojo, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmes profesijos neįgijo, nes dėl jam skirtų trumpų bausmių administracija tiesiog nepriimdavo mokytis. Teigia, kad kai neatlikinėdavo laisvės atėmimo bausmės, taip pat ir prieš susėmimą, jis dirbo nelegaliai su broliu - montuodavo plastikinius langus. Darbo stažas apie 5 m. Dėl trumpo darbo grafiko įmonės savininkai jo nenorėjo darbinti legaliai. Pataisos namuose nedirba, darbas siūlytas nebuvo. Pažymos, kad išėjęs į laisvę dirbs, nepateikė. Teigia, kad paleistas iš pataisos namų kreipsis į Užimtumo tarnybą.

Nuteistasis teigia, kad būdamas laisvėje dirbo nelegaliai ir pragyvendavo iš gautų pajamų. Pokalbio metu pasakojo, kad gautas pajamas išleisdavo būsto išlaikymui, rūbams, maistui ir laisvalaikiui. Specifinių poreikių neturėjo. Įstaigoje iš antstolių yra gauta vykdomųjų raštų už 8094,20 Eur sumai išieškoti. Savanoriškai nuteistasis nedengia, bet Marijampolės pataisos namuose šiuo metu yra išskaičiuota 34,35 Eur iš trečių asmenų gaunamų pajamų. Teigia, kad skolos susidarę iš ankstesnių nusikaltimų. Savanoriškai nedengia, nes nedirba ir neturi pastovių pajamų. Nusikaltimai susiję su vagystėmis ir plėšimais, tai rodo, kad nusikaltimus darė, kad turėtų papildomų pajamų.

Nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, nedirba, turi skolų, esant mažai tikimybei, kad jis jas apmokės.

Nuteistasis teigia, kad bendrauja su visais savo artimaisiais, su kuriais gyveno bendrame name, motina, broliu, teta, pusbroliu bei jo su šeima. Tėvas miręs. Nuteistasis socialinius ryšius su jais palaiko artimus, laiškais bendrauja retai, dažniausiai skambina iš taksofono, pasimatymuose nelanko, nes pats nuteistasis tam prieštarauja, jog neverta išlaidauti kelionei dėl 3 vai. skirtų pasimatymui. Vilniaus PN lankydavo. Nuteistasis nevedęs. Teigia, kad atlikdamas ankstesnę laisvės atėmimo bausmę turėjo sugyventinę, kurią planavo išėjęs į laisvę vesti. Su ja buvo susilaukę sūnaus, tačiau nelaimingo atsitikimo metu vaikas mirė. Santykiai su sugyventine pakriko, todėl išsiskyrė. Apie naujų santykių kūrimą nuteistasis planuoja tik išėjęs į laisvę.

Nuteistasis teigia, kad vienišas nesijaučia ir esama padėtimi yra patenkintas.

Narkotinių medžiagų vartojimo įstaigoje fiksuota nėra. Nuteistojo teigimu narkotinių medžiagų nevartoja.

Nuteistasis pripažįsta, kad anksčiau jis turėjo alkoholio vartojimo problemų, kurios neigiamai veikė jo socialinį gyvenimą ir nusikaltimus vykdydavo apsvaigęs nuo alkoholio. Smurtinį elgesį apsvaigus neigia, fiksuota nėra. Įstaiga oficialių duomenų apie probleminį alkoholio vartojimą neturi, bausmės atlikimo laikotarpiu už elgesį, susijusį su alkoholio vartojimu, baustas nebuvo.

Narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimo įstaigoje atliekant šią laisvės atėmimo bausmę fiksuota nėra.

Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0-40 balų), vidutinė (41-99 balai), aukšta (100-168 balai): 97 balai pagal OASys rodo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, iš jų 45 balai rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (52 balai), kurie gali keistis.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, konstatavo, kad nuteistasis turi galiojančią nuobaudą, nusikalstamo elgesio vertinimo rizika artima aukštai, stebima savikritiškumo, empatijos stoka, problema su alkoholio vartojimu.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinusi aukščiau išvardintas aplinkybes. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. l p.

Nuteistasis D. K. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad su Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos išvada jis nesutinka. Pažymi, jog komisija neįvertino jo elgesio prieš tai buvusio lygtinio paleidimo metu, tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir savo elgesį vertina neigiamai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į nuteistojo D. K. skundą nurodė, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos - individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą būtina atsižvelgti į tai, kad D. K. šis teistumas nėra pirmas. Anksčiau jis teistas net 11 kartų, nusikaltimus vykdydavo periodiškai, vyrauja skirtingo pobūdžio nusikalstamos veikos. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, kad nuteistajam ankstesni nuteisimai ir skirtos bausmės neturėjo teigiamos įtakos, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad D. K. buvo taikyta probacija - lygtinis paleidimas š pataisos įstaigos, ir nors nuteistasis vykdymo sąlygų nepažeidė, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, jis nusikalto pakartotinai. Iš to seka, jog nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo paskirties.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili - nuteistasis nedirba, turi skolų, be to, D. K. nusikaltimai yra susiję su vagystėmis ir plėšimai, o tai rodo, kad nusikaltimus nuteistasis darė, kad turėtų papildomų pajamų. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, kartoti tas pačias klaidas nerasdamas alternatyvų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas drausmine tvarka, nuobauda galioja. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo neigiamą nuostatą į priežiūrą struktūruotoje aplinkoje ir kartu gali didinti jo nusikalstamą elgesį laisvėje.

Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (artima aukštai), vertinama 97 balais iš kurių 52 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

Vertinant aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį D. K. lygtinai iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu.

Nuteistojo skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Spręsdamas tokio pobūdžio kaip šis nuteistojo skundą, teismas patikrina (BVK 360 straipsnio 1 dalį) apskųstojo lygtinio pakleidimo komisijos nutarimo pagrįstumą (ar komisijos padarytos išvados atitinka faktines aplinkybes) ir teisėtumą (ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos). Tikrindamas pastarąjį ir spręsdamas dėl materialaus pagrindo komisijai taikyti/netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, teismas vadovaujasi BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, - pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui; jeigu nuteistojo nusikalstamo elgesio recidyvo rizika nėra žema, kaip šį kartą, - kad pažanga nuteistojo elgesyje ją (riziką) mažinti yra tvari, ženkli ir pakankama būsimos, nuteistąjį lygtinai paleidus, valstybės probacijos tikslams pasiekti.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. K. yra atlikęs įstatymu reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3) 2019-03-22, yra pateikęs prašymą lygtinio paleidimo komisijai, lig šiol vykdė individualaus socialinės reabilitacijos plano priemones, - nuteistasis atitinka formaliąsias BVK nustatytas sąlygas lygtinio paleidimo komisijai svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau greta šių aplinkybių (sąlygų) taikant nuteistojo lygtinį paleidimą turi egzistuoti tam ir materialaus pobūdžio pagrindas, - pažangos mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo riziką ženklumas ir tvarumas, kad būtų pagrindo ją įvertinti kaip pakankamą pagrįstam manymui, jog lygtinai paleistas nuteistasis nebenusikals.

Teismas, įvertinęs duomenis: nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti bodamas nepilnametis (17 m.). Teistas už nusikaltimus - vagystes; plėšimus; atspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimą arba pagrobtojo panaudojimą; fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą; viešosios tvarkos pažeidimą; melagingus skundus, pareiškimus, pranešimus, parodymus, išvadas ir vertimus; neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, nes paskutinius nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistajam nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Lygtinis paleidimas taikytas - nepažeidė. Dėl paskutinių padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino visiškai. Nusikaltimus vykdydavo periodiškai, vyrauja skirtingo pobūdžio nusikalstamos veikos. Pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, kad nuteistajam ankstesni nuteisimai ir skirtos bausmės neturėjo teigiamos įtakos, todėl vertintina, kad tokios asmenybės pataisos procesas laisvėje, t. y. paleidus lygtinai, yra sunkiai įgyvendinamas. Be to, reikia pažymėti ir tai, kad D. K. buvo taikyta probacija - lygtinis paleidimas š pataisos įstaigos, ir nors nuteistasis vykdymo sąlygų nepažeidė, tačiau tai jam teigiamos įtakos neturėjo, jis nusikalto pakartotinai. Iš to seka, jog nuteistajam taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, skiriamos bausmės nepasiektų savo paskirties.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili - nuteistasis nedirba, turi skolų, be to, D. K. nusikaltimai yra susiję su vagystėmis ir plėšimai, o tai rodo, kad nusikaltimus nuteistasis darė, kad turėtų papildomų pajamų. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją, matyti, kad nuteistasis linkęs rizikuoti, kartoti tas pačias klaidas nerasdamas alternatyvų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas drausmine tvarka, nuobauda galioja. Šios aplinkybės patvirtina nuteistojo neigiamą nuostatą į priežiūrą struktūruotoje aplinkoje ir kartu gali didinti jo nusikalstamą elgesį laisvėje.

Svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (artima aukštai), vertinama 97 balais iš kurių 52 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Aptartos aplinkybės neleidžia palankiai spręsti apie nuteistojo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Tik tolimesnis bausmės atlikimas pataisos namuose dalyvaujant elgesio pataisos programoje padėtų nuteistajam iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais, apgalvoti savo elgesio pasekmes ir atsakingiau priimti sprendimus bei keisti vertybines nuostatas.

D. K. skunde nurodytos, anksčiau aprašytos aplinkybės nesudaro priežasties skundžiamą nutarimą naikinti, arba patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, arba patenkinti skundą ir pakeisti Komisijos nutarimą.

Komisija teisingai nustatė faktines aplinkybes, jas įvertino ir priėmė pagrįstą, motyvuotą, teisingą nutarimą. Priežasties naikinti šį nutarimą teismas nenustatė. Teismas sutinka su Komisijos išvada, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rizika artima aukštai, stebima savikritiškumo, empatijos stoka, problema su alkoholio vartojimu.

Be to nuteistajam 2020-05-05 už dienotvarkės pažeidimą buvo paskirta nuobauda – papeikimas. Nuobauda galiojanti.

2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio pakeitimai ir šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio 5 dalis numato, kad nuteistiesiems, iki lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio straipsnio 1–4 dalis neatlikusiems nuobaudos už bausmės atlikimo metu padarytą teisės pažeidimą, lygtinio paleidimo taikymas atidedamas tol, kol bus atlikta nuobauda, ir tris mėnesius po nuobaudos atlikimo. Todėl nuteistojo skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

netenkinti nuteistojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundo dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020-06-12 nutarimo Nr. LK-104 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo“.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.