- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- e2-35566-566/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29259-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Butrimienė
- Ieškovas
- SIA „B2Kapital“
- Atsakovas
- M. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui M. D. dėl skolos priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 983,01 Eur skolą, 178,47 Eur Eur delspinigius, 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „MCB Finance“ (dab. pavadinimas – UAB „IPF Digital Lietuva“), 2015 m. balandžio 16 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 1823759, pagal kurią įsipareigojo suteikti atsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovui visą kreditą, sumokėti Sutarties specialiosiose dalyse numatytas palūkanas. Nurodo, jog atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl paskolos davėjas vadovaudamasis Sutarties 11 skyriumi, vienašališkai nutraukė Sutartį ir apie tai informavo atsakovą. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui, atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku pranešimu.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „MCB Finance“ 2015 m. balandžio 16 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 1823759, pagal kurią atsakovui buvo suteikta 1500,00 Eur paskola. Pagal minėtą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti sutarties mokėjimo plane nurodytas eilines įmokas, visą suteiktą paskolą grąžinti per 720 dienų. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl paskolos davėjas 2016 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą. 2016 m. lapkričio 28 d. pagal gautinų sumų pirkimo – pardavimo sutartį pirminis kreditorius perleido savo reikalavimo teisę ieškovui. Ieškovo teigimu, atsakovo įsiskolinimą sudaro 1983,01 Eur suma, kurią sudaro 1 331,31 Eur negrąžinto kredito ir 651,70 Eur nesumokėtų palūkanų.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas raštišku 2017 m. kovo 8 d. pranešimu, t. y. tinkamai.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 2 punktas). CK 6.205 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovui neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovo reikalavimas dėl 1 331,31 Eur negrąžinto kredito ir 651,70 Eur nesumokėtų palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis).
Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento. Vartojimo kredito sutarties 5.1 punktu atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 178,47 Eur delspinigius (paskaičiuotus taikant 0,05 % delspinigių normą už pradelstas atsiskaityti 180 dienų). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėlavo laiku atsiskaityti su ieškovu, iš jo ieškovui priteistina 178,47 Eur delspinigių.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2161,48 Eur sumą (1 331,31 Eur negrąžinta paskolos dalis + 651,70 Eur nesumokėtos palūkanos + 178,47 Eur delspinigiai) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 49,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 0,29 Eur banko komisinis mokestis ir 25,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, viso – 74,29 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1331,31 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą 31 ct) negrąžinto kredito, 651,70 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 70 ct) palūkanų, 178,47 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 47 ct) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2161,48 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt vieno euro 48 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74,29 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka. Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.