Kauno apylinkės teismo nutartis

2024-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1300-1189/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-21
Bylos Nr.
T-1300-1189/2024
Teisminio proceso Nr.
1-68-3-00216-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
R. J.
Byla Nr. T-1300-1189/2024
Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00216-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugpjūčio 21 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam R. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-7321 nutarta taikyti nuteistajam R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos neatlikus 1 metų 2 mėnesių 21 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. liepos 25 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti nuteistasis dirba, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, esant sunkumams kreipiasi į psichologus siekdamas išsiaiškinti kylančių sunkumų priežastis, siekia asmeninio tobulėjimo. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, vykdo visas resocializacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, kas suponuoja prielaidą, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme ir tai gali veikti kaip pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką mažinantys veiksniai.

R. J. buvo nuteistas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo pagal 1861 nusikalstamos veikos prieš asmenį 18 skyrių galutine 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2017 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pripažintas 2014 m. gruodžio 18 d. Jungtinės Karalystės Tysaido baudžiamojo karūnos teismo nuosprendis, nusikalstama veika suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir galutinė bausmė paskirta 11 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo (įskaitant 245 dienas, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 7 d.).

Bausmės pradžia – 2014 m. gruodžio 18 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Toks teisinis reguliavimas įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nagrinėjamu atveju, teismas konstatuoja, jog lygtinio paleidimo taikymui, šiuo metu neegzistuoja formaliojo ir materialiojo pagrindų visuma, nes įvertinus visus bylos duomenis, nustatyta tik tai, kad nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmę, kurią atlikus yra galimas lygtinio paleidimo svarstymas, tačiau materialusis pagrindas nenustatytas. Tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Nors byloje esanti Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką ir buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių šiai dienai yra nustatyti net šeši (smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, negebėjimas atpažinti problemų, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros/apribojimų pažeidimai). Išanalizavus visus byloje pateiktus duomenis, matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengė mažinti vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, priešingai elgėsi nepaisydamas įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, veikdamas vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste. Kaip matyti iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktos 2024 m. liepos 19 d. pažymos apie nuteistojo R. J. pažeidimus ir paskatinimus jis net septynis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Paskutinįjį kartą nustatytos tvarkos nesilaikė 2024 m. kovo 11 d. ir nors tuo metu nuobauda neskirta ir apsiribota tik svarstymu, tai vis viena itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu išskirtinai neigiamai R. J. charakterizuoja tai, kad 2023 m. kovo 21 d. jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, o tokio tipo pažeidimas per visą bausmės atlikimą buvo fiksuotas net trečias. Taigi, kaip matyti, probleminės srities susijusios su alkoholio vartojimu, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nesprendžia jokia prasme, priešingai savo tyčiniu elgesiu pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles, taip demonstruodamas savo nihilistinį nusistatymą galiojančios tvarkos atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, už kurios įvykdymą šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio, kas atskleidžia, jog nuteistasis negeba mokytis iš savo ankstesnio patyrimo ir visos aptartos aplinkybės neleidžia spręsti, jog dabartinėje pataisos stadijoje, paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog egzistuoja trys apsauginiai veiksniai, tai yra patvirtinta gyvenamoji ir darbo vieta po bausmės atlikimo ir geri socialiniai ryšiai, tačiau teismas, jų kaip neabejotinai saugančių nuo pakartotinio nusikalstamumo nevertina. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis nesusidūrė su specifiniais sunkumais, kurie būtų susiję su darbine veikla, gyvenamąją vieta ar socialiniais ryšiais, tačiau akivaizdu, jog nuo nusikalstamos veikos įvykdymo jie neapsaugojo. Taip pat įvertinus, aukščiau aptartus nuteistojo įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, matyti, jog šie veiksniai taip pat neturi teigiamos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai, jie nėra paskata nuteistajam įkalinimo įstaigoje elgtis teigiamai. Nuteistasis dešimt kartų įkalinimo įstaigoje buvo skatintas, tačiau paskutinis paskatinimas gautas tik 2023 m. sausio 27 d., o po jo nuteistasis net du kartus nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kas atskleidžia, jog nuteistasis negeba ilgą laiką savo elgesio išlaikyti išskirtinai teigiamo, nepasižymi nuoseklia nusikalstamo elgesio korekcija, kas nuteistąjį charakterizuoja neabejotinai neigiamai. Taigi, šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad dabartinėje pataisos proceso stadijoje jau yra pasiekti visi bausmės tikslai, kurių vienas yra paveikti asmenį taip, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, kadangi nuteistasis net ir būdamas griežtos priežiūros sąlygomis negeba laikytis jam taikomų ribojimų, kas akivaizdžiai patvirtina, kad atliekama bausmė, nuteistajam dar nėra padariusi pakankamos įtakos.

Aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad nors šiuo atveju nuteistojo pakartotinio elgesio rizika ir yra žema, tačiau itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nustatyta nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama, juo labiau nenustačius vien teigiamo nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o pataisos procesą vykdant įkalinimo įstaigoje nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, kurios patvirtintų, jog ankstesnės nusikalstamos nuostatos nebėra vyraujančios nuteistojo asmens elgesyje. Tuo tarpu , sprendžiant R. J. lygtinio paleidimo klausimą, teismo vertinimu, nuteistojo neatliktos bausmės dalis (1 metai 2 mėnesiai 21 diena), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, juo labiau, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje nebuvo nuoseklus, o priešingas teisei elgesys dar ne tik gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7321.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. RV-22-7321 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė