Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-10-17Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-12-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1A-721-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29887-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
T. Š.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-721-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29887-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.14.; 1.1.8.7.9.1.1.8.7.17.; 1.1.8.11.; 1.2.14.3.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Šneideriui,nuteistojo T. Š. gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. liepos 10 d. nutartimi, jas visiškai sudedant, ir T. Š. paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 23 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 15 d., apie 14.45 val., būdamas neblaivus, parkelyje, esančiame už Širvintų autobusų stoties, adresu Širvintos, Plento g. 27, priėjęs iš nugaros už besišlapinančio O. V., tyčia vieną kartą ranka trenkė jam į dešinę galvos sritį, po ko pastarasis nugriuvo. Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus, T. Š. gulinčiam ant žemės O. V. sudavė apie 10 smūgių rankomis į galvos sritį, sukeldamas jam fizinį skausmą ir, nuplėšęs O. V. rankinės rankeną, ją pagrobė. Rankinėje buvo 10 eurų, pašalpos gavėjo pažymėjimas ir įvairios nuolaidų kortelės. T. Š., savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš O. V., pagrobė 10 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu T. Š. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis pilnai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikaltimą, yra neįgalus, be to, nukentėjusysis jam atleido.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas advokatas A. Alekna prašė nuteistojo T. Š. skundą tenkinti ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bei subendrintą galutinę bausmę. Gynėjas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. tai, kad T. Š. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Prokuroras D. Šneideris prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (dalyje dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo)

5. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis T. Š. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikos kvalifikavimo, tačiau mano, jog, atsižvelgus į jo prisipažinimą nusikaltus ir gailėjimąsi, neįgalumą ir nukentėjusiojo atleidimą, jam turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Skundžiamu nuosprendžiu T. Š. yra nuteistas už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu ar laisvės atėmimu iki šešerių metų. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, jog visos šios aplinkybės yra vienodai svarbios skiriant bausmę ir nė vienai iš jų negali būti suteikiamas prioritetas bausmės individualizavimo procese

Žemesnės instancijos teismas

7. Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas konstatavo, kad padarytas apysunkis nusikaltimas, kaltės forma – tyčia, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – T. Š. praeityje teistas, administracine tvarka baustas 29 kartus, turi galiojančių nuobaudų, niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Be to, atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusysis neturi jokių pretenzijų, nusikalstama veika sunkesnių pasekmių nesukėlė, pagrobto turto vertė yra nedidelė. Toje pačioje nuosprendžio dalyje, kurioje dėstė bausmės skyrimo motyvus, žemesnės instancijos teismas teisingai konstatavo nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas pripažino dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pirmoji – kaltininkas nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Pasisakydama dėl šios BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad T. Š. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai, kad buvo neblaivus, nurodė tik pats nuteistasis. Iš pastarojo parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad T. Š. paminėjo buvęs išgėręs, tačiau neaišku, kada jis alkoholį vartojo, kiek buvo išgėręs ir, svarbiausia, ar galimas alkoholio suvartojimo faktas išties neginčytinai turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams. Matyti, kad T. Š. po įvykio pasišalino, teisėsaugos pareigūnai pastarajam įteikti pranešimą apie įtarimą bei apklausti turėjo galimybę praėjus tik kiek daugiau savaitei nuo nusikalstamos veikos padarymo. Jokių objektyvių duomenų, išskyrus paties nuteistojo parodymus, kad nusikaltimo metu buvo neblaivus, nėra, dėl ko nėra galimybės vertinti, ar tariamas alkoholio vartojimas galėjo turėti įtaką nusikalstamam elgesiui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas laiko, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuota nepagrįstai. Kartu pastebėtina, kad tokia aplinkybė, kaip sunkinanti kaltininko atsakomybę, nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte, o, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistasis apie galimybę pripažinti aptariamą aplinkybę nebuvo įspėtas, valstybinis kaltintojas baigiamojoje kalboje nurodė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 129-132). Taigi teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos nuosprendį ir šalina iš nuosprendžio motyvų apylinkės teismo pripažintą T. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, taip pat atitinkamai aplinkybė dėl girtumo šalintina ir iš nuosprendžio nustatomosios dalies.

9. Kita skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) konstatuota pagrįstai. Nusikaltimų recidyvo, taip pat recidyvisto sąvoka yra apibrėžta BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), kurioje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, t. y. toks asmuo yra recidyvistas. Aiškindamas šias nuostatas, kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Tai reiškia, kad pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-7-85-303/2017 yra pažymėjusi, kad nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atitinkamai teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuojant bausmę.

10. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. Š. iki šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė (su įpareigojimais), kuri vėliau to paties teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Bausmė už nurodytą ankstesnę veiką neatlikta, teistumas neišnykęs, todėl padaryta pagrįsta išvada, kad apeliantas BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui. Kaltinamajame akte buvo aiškiai nurodytas minimas ankstesnis T. Š. teistumas, nuteistajam ši aplinkybė buvo neabejotinai žinoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas. Pabrėžtina, jog pagal pakitusią teismų praktiką atskiras įspėjimas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės iš esmės nėra būtinas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2k-7-85-303/2017, 2K-272-976/2017, 2K-231-495/2019).

11. Taigi grįžtant prie paskirtos bausmės klausimo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas vertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, išskyrus nepagrįstai konstatuotą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Teismo pasirinkimą skirti griežtesnės bausmės rūšį nulėmė tai, kad T. Š. praeityje buvo teistas, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri nuteistajam didesnio poveikio nepadarė ir jo nuo naujo nusikaltimo nesulaikė. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką T. Š. teismas skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė ženkliai mažesnį už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (iš esmės labiau artimą minimumui nei vidurkiui). Teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, jog tokia bausmės rūšis bei jos trukmė yra netinkami, per griežti ar neproporcingi padarytam nusikaltimui. Griežtesnė bausmės rūšis parinkta pagrįstai, tą nulėmė ankstesnis teistumas, konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pakankamai neigiama nuteistojo asmenybė (sistemingai darantis administracinius nusižengimus, niekur nedirbantis ir neieškantis legalaus pragyvenimo šaltinio). Nors apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, tačiau tokia aplinkybė jau buvo įvertinta, ji pripažinta kaip lengvinanti nuteistojo atsakomybę. Taip pat skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinta ir nukentėjusiojo pozicija (pastarasis atleido nuteistajam), be to, atsižvelgta į pagrobto turto vertę ir tai, kad nusikaltimas sunkesnių pasekmių nesukėlė, būtent ką, kaip aplinkybes mažesnės bausmės skyrimui, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu akcentavo nuteistojo gynėjas. Apeliacinio skundo teiginys, kuriuo pabrėžiama nuteistąjį esant neįgalų, visų pirma nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, antra, galimi sveikatos trūkumai niekaip nesukliudė T. Š. įvykdyti nusikaltimą.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės švelninimas negalimas, net ir pašalinus anksčiau nurodytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Matyti, kad T. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė yra palyginti nedidelė, nesiekia nė pusės nurodytos bausmės rūšies vidurkio. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta trečdaliu, yra pilnai tinkama ir ne per griežta.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ir išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmių bendrinimas buvo atliktas netinkamai. Kaip matyti, apylinkės teismas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę bendrino su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo 2018 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri to paties teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi pakeista į 90 parų areštą. Bausmės pagrįstai bendrintos, vadovaujantis BK 64 straipsniu, kadangi T. Š. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors pirmosios instancijos teismas bausmes bendrino, parinkdamas nuteistajam nepalankesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. visišką sudėjimą, tačiau toks bausmių bendrinimas savaime nelaikytinas netinkamu. Pažymėtina, kad būtent teismas, atsižvelgdamas į galimybes individualizuoti bausmę, turi diskrecijos teisę parinkti bausmių bendrinimo būdą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad T. Š. vengė vykdyti teismo anksčiau skirtą švelnesnę bausmę (laisvės apribojimą), ignoravo jam nustatytus įpareigojimus, dėl ko pirminė bausmė buvo pakeista į griežtesnę (areštą). Galima spręsti, kad nuteistojo požiūris į teismo pritaikytas teisines sankcijas yra gana atsainus, pastarasis nėra linkęs daryti kritiškas išvadas, naują nusikaltimą (pavojingesnį nei prieš tai įvykdytą) padarė praėjus vos kelioms dienoms nuo teismo nutarties, kuria laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą, priėmimo, pati nuteistojo asmenybė dėl anksčiau išvardintų priežasčių yra gana neigiamai vertintina, kas visumoje yra reikšminga sprendžiant bausmių bendrinimo klausimą. Taigi dėl išdėstytų aplinkybių aukštesnės instancijos teismas laiko, kad apylinkės teismas parinktas bausmių bendrinimo būdas yra tinkamas, bendrinant bausmes klaidų nepadaryta. Tiek už atskirą nusikaltimą paskirta bausmė, tiek galutinė subendrinta bausmė yra tinkamos, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo tenkinti nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rajono apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti ir pašalinti nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pripažintą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, t. y. tai, kad T. Š. nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; taip pat iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad T. Š. nusikalstamus veiksmus atliko būdamas neblaivus.

Teisėjai Arūnas BartkusJulita Dabulskytė-RaizgienėNijolė Žimkienė