- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- I-389-289/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Žanas Kubeckas, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- LR
- Trečiasis asmuo
- UAB „AMT Baltija“, S. S., L. L., LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos
dalyvaujant atsakovo LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atstovams A. P. ir D. J.,
dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AMT Baltija“ atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo atstovo advokato A. K. patikslintą skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjo D. J. atstovas advokatas A. K. 2013 m. vasario 27 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu dėl LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 panaikinimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. teismo posėdžio metu prašė patenkinti skundą ir panaikinti 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 bei įpareigoti atsakovą LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyrių iš naujo tirti nelaimingo atsitikimo įvykį, įvykusį 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“.
Pareiškėjo D. J. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad teismas, priimdamas skundą nagrinėjimui, pasisakė dėl reikalavimo teisės. Prašo vadovautis ABTĮ 22 str. 1 d., pagal kurį skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto viešojo administravimo akto ar individualaus administravimo akto turi teisę pateikti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ir įstatymu saugomi interesai yra pažeisti. Atsakovo atstovai nurodo, kad pagal Vyriausybės nutarimą Jankauskas neturi teisės skųsti teismui nelaimingo atsitikimo akto ir cituoja 71 p. Šiame punkte reglamentuota, kad sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, darbo aplinkybių gali skųsti įmonės vadovas, darbdavio atstovas, atstovas darbo saugai ir sveikatai. Tačiau šis sąrašas nėra baigtinis. Kad Jankausko teisė ir interesai buvo pažeisti surašant Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, akivaizdu, nes to akto pagrindu Jankausko ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Kyla klausimas, kodėl vienu atveju baudžiamojoje byloje Jankauskas yra įgaliotas asmuo ir privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas, o kitu atveju sako, kad jis yra nė prie ko ir neturi teisės skųsti nelaimingo atsitikimo akto. Jankausko teisės ir interesai buvo pažeisti toje apimtyje, kad vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo vertinti D. J., kito pamainos vadovo veiksmai, tačiau nebuvo vertinti darbdavio veiksmai pradedant eksploatuoti šias stakles. Prie nelaimingo atsitikimo priežasčių nebuvo nurodyti aktai, pagal kuriuos VDI konstatavo, kad prie staklių nebuvo sumontuotas papildomos apsaugos mechanizmas. Tyrimas vyko neišsamiai, neapėmė visų priežasčių, aplinkybių, todėl prašo atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Darbo inspekcija, tirdama nelaimingą atsitikimą, pažeidė Nelaimingo atsitikimo darbe nuostatų 46.8 p. reikalavimus, t.y. savo pareigas nustatyti darbo priemonių būklę, buvusią įvykio metu, susipažinti su informacija apie šių priemonių priežiūrą, remontą, bandymus ir kita iki nelaimingo atsitikimo darbe, ištirti jų atitiktį gamintojo techninių dokumentų ir sveikatos norminių ir kitų teisės aktų reikalavimams. Darbo inspekcija nevykdydama šitos pareigos – nustatyti atitiktį techniniams dokumentams – iš esmės nesidomėjo, ar galima šias stakles eksploatuoti, nesivadovavo 1999 m. gruodžio 22 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu Nr. 102 (9.1 p. bei 9.1.1 p), neatsižvelgė į tai, kad darbdavys nevykdė šitų nuostatų punktų reikalavimų, nusižengdamas jų 5, 6 ir 7 p. reikalavimams nustatyti ir naudoti darbo įrenginius, kurie po 2005 m. sausio 1 d. bus pirmą kartą duoti naudoti darbuotojams įmonėje, jiems taikomų LR norminių aktų saugos reikalavimus ir turi atitiktį patvirtinančius dokumentus, kad atitiktų ES direktyvų saugos reikalavimus. Šita deklaracija išduota jau po įvykio – 2012 m. liepos 13 d., o nelaimingas atsitikimas įvyko 2012 m. birželio 19 d. Darbdavys turėdamas pareigą pagal 9.1 p. bei 9.1.1 p. įsigyti ir naudoti įrenginius, turinčius atitiktį patvirtinančius dokumentus, pradėjo eksploatuoti šitą įrenginį neturėdamas tokio dokumento. Darbdavys pateikė į bylą staklių naudojimo instrukciją, kuri laikoma atitiktį patvirtinančiais dokumentais. Ar jis atitinka ES reikalavimus pradedant eksploataciją, šitie sertifikatai nebuvo gauti. Darbdavys pateikė į bylą dokumentus, kad gavo žodinį sutikimą pertvarkyti stakles sumažinant platformą. Teisės aktai neleidžia vykdyti gamintojo įrenginių partvarkymo be paties gamintojo priežiūros. Atsakingas už saugų darbuotojo darbą yra darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Vienintelis asmuo yra generalinis direktorius S. S. – yra apmokytas, atestuotas saugos ir sveikatos klausimais. Aktą pasirašo saugos ir sveikatos tarnybos specialistas V. D., kuris nėra darbdavio įgaliotas. Prašo patenkinti skundą ir panaikinti 2012 m. liepos 23 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 ir įpareigoti LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrių atlikti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą.
Atsakovo LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog šitos staklės yra Vokietijos gamybos ir jos atitinka darbo įrengimų bendrųjų nuostatų reikalavimus. Jie nesertifikuojami, nes tai – ne pavojingas įrenginys. Jei būtų potencialiai pavojingas įrenginys, registruojamas valstybės registre, būtų kitaip. Tai eilinės staklės ir joms nėra atskiro įregistravimo. ES jos eksploatuojamos kaip ir visi darbo įrenginiai. Joms nėra papildomų reikalavimų. Šitų staklių atitikties sertifikatas buvo. Pagal Nuostatų 71 p. gali skųsti proceso dalyvis, t. y. nukentėjusysis, darbdavys, darbuotojo atstovas saugai ir sveikatai ir pirmininkas gali skųsti. Šiuo atveju pareiškėjas negalėjo skųsti. Inspekcija nustato aplinkybes ir surašo priežastis. Ikiteismine tvarka privalo pasinaudoti darbdavys, darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai, nukentėjusysis ir komisijos pirmininkas, jei jis su kažkuo nesutinka. Šiuo atveju nebuvo skundžiama. Jei būtų jis skundą pateikęs, Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius būtų atlikęs arba tyrusiam inspektoriui nurodęs atlikti papildomą tyrimą arba naują tyrimą. Šiuo atveju visi su viskuo sutiko ir dėl to nebuvo tiriama. Atsakovas pateikia aktą prokurorams. Jie nustato, kas kaltas. Palaiko, prašo nenaikinti akto. Ištirti šio akto kitaip nėra galimybės. Tai ne įrenginio kaltė, jis atitiko visus reikalavimus, numatytus bendruose nuostatuose. Pažeistas technologinis procesas, bet kad Jankauskas neatliko savo kaip pamainos vadovo pareigų, organizuodamas saugų ričių keitimą, pats ir neneigė, kad akte viskas surašyta teisingai. Priežastis – blogai atliktas darbas ir aktas negali būti keičiamas. Jis surašytas teisingai.
Atsakovo LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus atstovas D. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad stiklo pluošto audimo staklės „Multex“ yra Vokietijos gamintojo. Kiekvienos staklės turi atitikties sertifikatą pagal Europoje nustatytus standartus, kurie yra įtraukiami į Lietuvos teisės aktus; yra priskiriami prie pavojingų įrenginių, kurie ne. Tyrimo eigoje staklės buvo įvertintos kaip atitinkančios reikalavimus ir tą žymėjimą turinčios staklės ir dėl to nebuvo gilinamasi į kitus staklių gamybos išdavimo dokumentus. Ginčas kilo dėl to, kad ginčijamos paties nelaimingo atsitikimo priežastys. Inspektorius, tirdamas nelaimingą atsitikimą, remdamasis rašytiniais ir nerašytiniais įrodymais, nelaimingo tyrimo akte nurodo priežastis, dėl ko galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas. Ikiteisminio tyrimo institucijos atliko tyrimą po atsakovo iš dalies pagal tuos pačius dokumentus. Tie veiksmai, kurie buvo pavesti UAB „AMT Baltija“ vadovo kitiems darbuotojams, ir jų darbo vietos nesužiūrėjimas buvo nelaimingo atsitikimo pagrindai. Apskundimo tvarka reglamentuota Darbo saugos ir sveikatos įstatyme, kuris nurodo, kaip atliekamas tyrimas pagal 44 str. Tai viena aplinkybių, kam gali būti nelaimingo atsitikimo tyrimas ir, jeigu skųstų atsakovo įstaigai, turėtų būti sudaroma komisija ir ji pertirtų nelaimingą atsitikimą arba yra nukreipiama į teismą. Nelaimingo atsitikimo aplinkybėse pamainos vadovas D. J. leido Šidlauskui, kuris nėra apmokytas, dirbti tą darbą. Kaltinamasis medžiagoje nėra patrauktas ir dėl vidinės atsakomybės trūkumų negalėjo tų procesų suvaldyti ir tai lėmė pasekmių atsiradimą. Atstovas sako, kad nebuvo atitikties deklaracijų, tai nėra priežastinio ryšio tarp atsiradusių nelaimingo atsitikimo priežasčių, kadangi mechanizmo darbo eiga buvo atliekama eilę metų ir kontrolė paliekama darbdaviui, kuris turėjo ir paskyrė atsakingus asmenis kontroliuoti to mechanizmo veikimą. Palaiko savo poziciją ir mano, kad surašytas nelaimingo atsitikimo aktas – teisingas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AMT Baltija“ atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog visi įrenginiai yra eksploatuojami vadovaujantis Darbo įrenginių naudojimo bendraisiais nuostatais, gamintojo instrukcijomis ir visomis rašytinėmis procedūromis. Instruktažai buvo pravesti, pasirašytinai supažindinti, kranų kėlimo pažymėjimą ieškovas turėjo, mokėjo dirbti su kranais, buvo supažindintas, kaip atlikti procedūrą, žinojo, kaip stakles eksploatuoti. Ne pirmus metus dirbo, maždaug nuo 2008 m. Procedūra standartinė, visoms staklėms tokia pat, nieko išskirtinio nebuvo. Darbdavys privalo užtikrinti saugų darbą mechaninėmis-techninėmis priemonėmis arba instrukcijomis, mokymais ir kitomis organizacinėmis priemonėmis. Šiuo atveju organizacinės priemonės buvo vietoje, papildoma apsauga yra su 2 varžtais, kuri atlaiko daug didesnį svorį, nei ten yra. Papildomos apsaugos turi būti visada montuojamos, bet tai nereiškia, kad jos visada turi būti. Praeitame posėdyje buvo iškelta versija, kad staklės galbūt buvo modifikuotos, sumažinta platforma ir dėl to nukentėjo operatorius. Bet platforma buvo sumažinta tik siekiant apsaugoti nuo elektrinių variklių su deimantiniais diskais. Greitis didelis ir yra labai pavojinga, nes iš karto nupjautų kokį pirštą, be to, sumažino dulkių išmetimą. Taip buvo gerinamos darbo sąlygos ir darbo kokybė. Darbo inspekcijai po papildomo audito buvo pateiktas sertifikatas. Pagal įrenginių instrukcijas numatyta, kad atsitikus bet kokiam atvejui ar atliekant modifikavimą, turi būti atliekamas auditas ir išduodamas sertifikatas. Buvo atliekami atnaujinimo darbai – deimantinių diskų pakeitimas į pneumatinius, buvo suplanuotas auditas maždaug rugpjūčio mėnesį, o dėl nelaimingo atsitikimo auditas buvo liepos mėnesį. Patikrinus staklės atitiko visus reikalavimus, įdėtos papildomos apsaugos ir išduotas sertifikatas, atitinkantis naujus reikalavimus. Staklėms nebuvo būtinas sertifikatas, o tik bendrieji įjungimo nuostatai. Turi vadovautis nuostatais, gamintojo instrukcijomis. Atitiktį patvirtinančiu dokumentu galima laikyti darbo instrukciją, išduotą gamintojo. Čia visi saugumo reikalavimai ir išdėstyti. Patobulinus buvo sėkmingai eksploatuojamas ne vieną kartą ir audimo ritės buvo keistos tikrai ne vieną kartą. Ieškovas ne kartą jas keitė ir dirbo. Negali pasakyti, kad visi įrenginiai yra su papildomomis apsaugomis. Tuo metu, kai buvo gamintos staklės, gal tokių reikalavimų nebuvo ir gamintojas nenumatė. Dažniausiai gamintojai numato daugiau, nei numato minimalūs reikalavimai. Jokių pasiūlymų nei D. J., nei kiti darbuotojai nebuvo pateikę. Naujoms staklėms yra sumontuoti papildomi įrenginiai ir dar padarytos papildomos apsaugos, uždangalai, grandinėms apsaugos, ko nebuvo padaryta senesnėms staklėms. Jos atitinka paskutinius saugos reikalavimus. Platformos galima iš viso nedėti ir jei neprisuksi varžto, ji pasisukusi tikrai nukris. Ar platforma bus didesnė, ar mažesnė, jokios įtakos kritimui neturėjo. Norint grąžint platformą į buvusią padėtį ir įjungus, ritė tikrai nukris, jei neprisuksime varžto. Toje vietoje reikia dirbti, ten turi būti suverti siūlai į adatas. Ant tos platformos reikia dirbti arba atsigulus, arba pasilenkus, arba atsisėdus. Ta platforma atitinka visus reikalavimus. Darbuotojas iš ten tikrai neiškris. Ginčas yra dėl papildomos apsaugos. Tai technologinis įrengimas, kuris pritvirtinamas varžtais ir jis taip turi veikti, gamintojas nieko papildomo šiuo atveju nenumatė. Nelaimingo atsitikimo akte išvardintos visos priežastys, prašo netenkinti skundo.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „AMT Baltija“ atstovas advokatas D. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 102 „Dėl darbo įrenginių naudojimo nuostatų patvirtinimo“ staklės atitiko visus reikalavimus, nes minimalūs reikalavimai nurodyti 2.6 p.: „kad darbo įrenginys arba jo dalys įeitų į būtiną darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti, turi būti tinkamai pritvirtinti ar kitaip stabilizuoti“. Kad nebūtų pritvirtinti ar kitaip stabilizuoti, tokių duomenų nėra. Kairės ir dešinės pusės varžtai turi būti pritvirtinti. 2.7 p.: „reikiamų apsaugos priemonių turi būti imtasi, jeigu yra tikimybė, kad darbo įrenginio dalys gali lūžti, trūkti arba suirti keldamos pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai“. Pagal įsakymą šitoje vietoje apsaugų nereikėjo. Varžtai iš kairės ir dešinės pusės apsaugo. Tie įrenginiai dirbo nuo 2008 m. Pagal 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimą Nr. 118 Dėl nelaimingo atsitikimo darbe nuostatų patvirtinimo 46.5 p. parašyta: „tiriant nelaimingą atsitikimą būtina nustatyti nelaimingą atsitikimą darbe sukėlusį gedimą ar jo šaltinį“. Nustatyta, kad buvo nepritvirtinti varžtai iš kairės pusės, buvo nefiksuota, nestabilizuota, kodėl nustatyta tas buvo ir atsitiko šis nelaimingas atsitikimas. Praeitame posėdyje pareiškėjo paklausus, ar jis nesutinka su nelaimingo atsitikimo darbe akte išdėstytais faktais, jis pasakė, kad su viskuo sutinka. Jis neprieštaravo, kad nebuvo pritvirtinta 2 varžtais, kad jis turėjo kontroliuoti tą pritvirtinimą, neneigė, kad paskyrė žmogų, kuris neprisuko kairėje pusėje, pamainų nepridavė. Visi tie dalykai nurodyti nelaimingo atsitikimo akte. Šioje byloje atsitiktinių dalykų nenustatyta. Ne dėl atsitiktinumo atsitiko įvykis. Darbo inspekcija netyrė, kas gali būti apskritai, kas gali atsitikti, bet tyrė patį įvykį ir nustatė, kad konkretus įvykis atsitiko dėl dviejų priežasčių – technologinės, kuri yra išdėstyta, ir antra priežastis – neperdavė pamainos, nors tą privalėjo padaryti. Žmogus, kuris privalėjo kontroliuoti, nematė, kad tas įrenginys neatitinka. Yra pateikę įsakymą „Dėl drausminių nuobaudų skyrimo“, kurio kopiją gavo D. J.. Nurodyta, kurią dieną įvyko nelaimingas atsitikimas, išvardinti pažeisti konkretūs nuostatai. Šį įsakymą po jo priėmimo per 30 d. D. J. turėjo teisę skųsti. Jis jo neskundė ir įsakymas yra galiojantis. Jis neneigė nei vieno nelaimingo atsitikimo akto punkto. Minėto 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 118 73 p. numatyta, kad kreipiamasi į valstybinį darbo inspektorių, kad jis atliktų papildomą tyrimą ir tada jis turi teisę skųsti teismui. Šito pareiškėjas neinicijavo. Jei jis matė tai, galėjo kreiptis į darbo inspektorių ir jei kažkas netenkintų, galėtų skųsti teismui. Jis netinkamai pasirinko ir iš karto ėjo į teismą. Prašo skundą atmesti. Atsakovas, surašydamas aktą, nepažeidė to akto surašymą reglamentuojančių teisės aktų. 2004 m. rugsėjo 2 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr.1118 46 p. nurodo, kas būtina tiriant nelaimingą atsitikimą. Čia nustatyta nelaimingo atsitikimo vieta, padarytos fotografijos, gauti paaiškinimai, nukentėjusiosios rašytinis paaiškinimas, nustatytas nelaimingą atsitikimą sukėlęs veiksnys ir jo šaltinis. Nei skunde, nei pareiškėjo atstovas nepasakė, kokį sakinį iš akto reikėtų išbraukti. Abu liudytojai nurodė tas pačias akte nurodytas aplinkybes dėl pamainų, dėl veleno keitimo instrukcijų nesilaikymo. Nurodė, kad turėjo kontroliuoti D. J.. Nelaimingo atsitikimo akte kaltė nenustatyta, ten aprašytos aplinkybės. Kaltės klausimas spręstinas kitose institucijose. Dėl 1999 m. gruodžio 22 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymo Nr. 102 nurodė deklaratyvią normą, kad neatitinka norminių aktų saugos reikalavimų, bet kokio, jie nenurodė. Įrengimas nepriskirtas prie pavojingų. Yra Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Jo 3 str. išvardinta: „garo ir vandens šildymo katilai ir jų įranga.....“. Specifinių reikalavimų nebuvo. Pateikė įrenginio vertimą ir ES sertifikatą. Niekas keista nebuvo, tik pagal kokį žodinį prašymą buvo atlikti pakeitimai ir atliktas auditas. Kad įrenginys neatitiko reikalavimų, nėra įrodymų. Jei pamainos viršininkas matė problemą, tai turėjo informuoti darbdavį. To nebuvo. Atsakovas tyrė konkretų aktą ir priežastis bei jas akte nurodė. Nelaimingo atsitikimo akte nurodyta, kad naujose staklėse yra apsaugos įtaisas. Jeigu būtų laikęsi instrukcijų, nelaimingo atsitikimo nebūtų buvę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog nelaimingas atsitikimas įvyko jos pamainoje vadovaujant D. A., jos pamainos vadovui. Viskas buvo pradėta D. J. pamainoje ir jie tinkamai neperdavė, kažko nepadarė, neprisuko. Pagrindinė įvykio priežastis ta, kad nebuvo prisukti apkabos varžtai. Atsistoti, pabėgti iš po staklių neįmanoma, nes dirbama gulimoje padėtyje. Nebuvo pritvirtinti apkabos varžtai ir dėl to tai įvyko. Už tai atsakingas D. J. ir jo pamaina. Keitimas trunka 2 val. Praėjo 4 valandos. Didelėms staklėms per 4 val. pakeičia, o čia – mažos staklės. Sutinka su Nelaimingo atsitikimo aktu, ištirta viskas teisingai. Jo naikinti nereikia.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LR valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. vasario 26 d. atsiliepime nurodė, jog teisminio ginčo objektas yra nelaimingo atsitikimo, kurio metu darbe buvo sunkiai sužalota UAB „AMT Baltija“ operatorė L. L., tyrimo išvados. Tyrimą atliko ir 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 2 surašė VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. P.. VDI administracijoje tyrimo dokumentai gauti 2012 m. rugpjūčio 1 d. VDI Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus ir Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus specialistai, išnagrinėję įvykio tyrimo medžiagą, nustatė, kad tyrimas atliktas ir įformintas laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (Žin,, 2004, Nr. 136-4945) (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinių nurodymų (Žin., 2012, Nr. 96-4945) reikalavimų, išvados suformuluotos objektyviai, remiantis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, gautais dokumentais ir liudytojų paaiškinimais. Nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą be pastabų pasirašė tyrime dalyvavę darbdavio atstovas – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas V. D., darbuotojų atstovė saugai ir sveikatai – operatorė S. B., įmonės generalinis direktorius S. S., tuo tvirtindami, kad tyrimo išvados teisingos. Tyrimo byla nustatyta tvarka užregistruota DSS IS kompiuterinėje laikmenoje. Tyrimo išvadas, prašydamas panaikinti aktą, apskundė D. J.. Informuoja, kad Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo klausimų apskundimo ir nagrinėjimo bendra tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) (toliau – Įstatymas) 44 straipsnyje, Nuostatų V skyriuje „Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas“. Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje ir Nuostatų 71 punkte nurodomi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo proceso dalyviai (subjektų, galinčių skųsti, sąrašas baigtinis), kuriems minėti teisės aktai suteikia teisę skųsti tyrimo išvadas: VDI atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Taip pat dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir priežasčių į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių gali kreiptis nukentėjusysis arba jo atstovas, o mirtino nelaimingo atsitikimo darbe atveju – žuvusiojo darbe atstovas arba jo šeima (Nuostatai, 73 punktas). D. J., kurio pareiškimą priėmė nagrinėti teismas, buvo įmonės padalinio, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas, pamainos vadovas (ne darbuotojų, ne darbdavio, ne nukentėjusiosios atstovas) – tai yra jo teisinis statusas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo procese nepriskirtinas tiek Įstatyme, tiek ir Nuostatuose numatytų subjektų, galinčių pareiškimais skųsti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ar išvadas, kategorijai. Remdamasi tuo, VDI dėl D. J. 2013 m. vasario 26 d. patikslintame skunde nurodytų klausimų nepasisako, kadangi šis asmuo ad hoc nėra tinkamas subjektas administracinio teisinio santykio prasme. Pažymėtina, kad nelaimingo įvykio tyrimo metu nustatyta, jog D. J., kaip pamainos vadovas, netinkamai atliko savo pareigas, organizuodamas suaudimo siūlų ričių keitimą, neužtikrino, kad šis darbas būtų atliekamas tinkamai ir saugiai, neatliko ir neįformino pamainos perdavimo, neinformavo perimančios pamainos darbuotojų apie staklių būklę, tai yra neveikė darbo ir darbų saugos organizavimo prasme kaip įmonės atsakingas darbuotojas. Tai patvirtina ir savo paaiškinime įmonės vadovas. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių, vadovaujantis Nuostatų 71 ir 73 punktais, VDI negali būti tinkamu atsakovu administracinėje byloje, taip pat D. J. neturėjo teisės skųsti VDI inspektoriaus atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo ar sprendimų (išvadų). Dėl to, VDI nuomone, šis administracinis ginčas neteismingas ir Šiaulių apygardos administraciniam teismui. Apibendrinusi tai, ką aukščiau išdėstė, VDI prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo D. J. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo D. J. atstovo advokato A. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2, todėl svarbu nustatyti, ar skundžiamas aktas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. ar jos pažeidžia pareiškėjo subjektines teises. Asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, reikalavimai gali būti patenkinti tik teismui konstatavus, kad skundžiamas administracinis aktas pažeidžia būtent to asmens pagal įstatymą įgytas teises ar įstatymo saugomus interesus.
Asmens teisė į reikalavimo patenkinimą siejama su materialinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis, pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo fakto pagrindimu bylos nagrinėjimo iš esmės procese (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Būtinybę šalims įrodyti teisės pažeidimo faktą įtvirtina ABTĮ normų visetas, įstatymo 23 str., reglamentuojantis skundo (prašymo) teismui turinį ir formą, įpareigoja pareiškėją jau šioje stadijoje pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodyti kitų įrodymų buvimo vietą (6 p.).
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Įstatymas) 44 str. 6 str. numatyta, jog valstybinės darbo inspekcijos atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatus gali būti skundžiami vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba teismui. Pareiškimų dėl nelaimingų atsitikimų darbe nagrinėjimo tvarką Valstybinėje darbo inspekcijoje nustato Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas, gali būti įstatymų nustatyta tvarka skundžiamas teismui. Taip pat LR Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr.1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – Nuostatai) 71 punkte numatoma, jog valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas ar sprendimai (išvados) dėl nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir (ar) priežasties (priežasčių) įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai pareiškimais gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ar teismui. Darytina išvada, jog minėtų teisės aktų normose yra numatytas subjektų, galinčių skųsti teismui nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ratas. Šiuo atveju pareiškėjas D. J. 2012 m. birželio 21 d. nelaimingo atsitikimo darbe metu dirbo UAB „AMT Baltija“ pamainos vadovu, dėl to nepriklausydamas nei vienai subjektų kategorijai (įmonės vadovo, darbdavio atstovo ar darbuotojų atstovo (atstovų) saugai ir sveikatai) tuo pačiu neturi teisės skųsti LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2.
Pareiškėjo atstovas A. K. teismo posėdžio metu pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjo teisė ir interesai buvo pažeisti parengiant nelaimingo atsitikimo darbe aktą, yra akivaizdu, nes to akto pagrindu D. J. ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Taip pat pareiškėjo atstovas kelia klausimą, kodėl vienu atveju baudžiamojoje byloje D. J. yra įgaliotas asmuo ir privalo atsakyti už saugias darbo sąlygas, o kitu atveju sako, kad jis neturi teisės skųsti nelaimingo atsitikimo akto bei nurodo, jog D. J. teisės ir interesai buvo pažeisti toje apimtyje, kad vertinant nelaimingo atsitikimo priežastis buvo vertinti D. J., kito pamainos vadovo veiksmai, tačiau nebuvo vertinti darbdavio veiksmai pradedant eksploatuoti šias stakles.
Įvertinus turimus rašytinius įrodymus matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2013 m. sausio 30 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr.96-1-488-12 (b.l.39-44) nurodoma, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. J. ir D. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 176 str. 1 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.2K-341/2012 pažymima, jog pagal BK 176 straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų lydimieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-221/2011 ir kt.).
Teisėjų kolegijos manymu, negalima sutikti su pareiškėjo atstovo pozicija, jog būtent skundžiamo akto pagrindu D. J. ir kito pamainos vadovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jie buvo apkaltinti ir laikomi darbdavio įgaliotais asmenimis. Pažymėtina, jog skundžiamame akte yra nustatyta faktinių aplinkybių visuma, bet, kaip jau buvo minėta, taikant LR BK 172 str. būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti, t. y. negalima daryti išvados, jog būtent skundžiamo akto, kaip vieno iš įrodymų visumos elemento, pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu.
Taip pat akcentuotina, jog įstatymo leidėjas numatė skirtingą LR BK 172 str. nusikaltimo subjektų (darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi) bei subjektų, galinčių skųsti teismui nelaimingo atsitikimo darbe aktą (įmonės vadovas, darbdavio atstovas ar darbuotojų atstovas (atstovai) saugai ir sveikatai), ratą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas bei nustačius, jog nėra teisinių prielaidų ginti asmens galimai pažeistą teisę ar saugomą interesą, nėra ir jokio pagrindo tirti ir pasisakyti dėl LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 teisėtumo ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1071/11).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo atstovo advokato A. K. patikslintas skundas dėl LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr.2 panaikinimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. atstovo advokato A. K. patikslintą skundą dėl LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus 2012 m. liepos 23 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 2 panaikinimo ir atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo iš naujo atlikti nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2012 m. birželio 21 d. UAB „AMT Baltija“, tyrimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.