Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-82-227/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-28
Bylos Nr.
2S-82-227/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Margarita Dzelzienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Atsakovas
N. L.
Ieškovas
L. V.

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-82-227/2015

Edita Jusevičienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00609-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 118.5; 122.4;
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. L. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-922-948/2014 pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui N. L., išvadą teikianti institucija Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo ir atsakovo N. L. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio vaiko D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. L. po 700 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis, pradedant mokėti nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su sūnumi gyvena atskirai nuo atsakovo, pas savo mamą, viena rūpinasi sūnumi, kurio išlaikymui reikalinga apie 1.141 Lt. Atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, sveikas, yra dirbantis, gali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą vaikui.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su vaiku D. L. tvarką ir laiką nustatant, kad: atsakovas su sūnumi bendrauja: 1) kiekvieno mėnesio I ir III savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 16 val., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą; 2) atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi lyginių metų Šv.Kalėdas ir vaiko gimimo dieną nelyginių metų; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku vasaros metu kiekvienais metais liepos mėnesį, prieš savaitę įspėjant ieškovę, o vaikui pradėjus lankyti mokyklą šią bendravimo tvarką suderinant su vaiko atostogomis; 4) atsakovas su vaiku bendrauja neprižiūrint ieškovei. Taip pat prašė priteisti iš jo nepilnamečiui vaikui išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo 2014-09-01, pinigų tvarkytoja paskiriant ieškovę.

Šalys pirmosios instancijos teismui 2014-10-31 pateikė taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti rašytinio proceso tvarka, o civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad šalims bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d., žinomos.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad jų sūnaus D. L. gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina L. V., kad N. L. moka materialinį išlaikymą nepilnamečiui D. išlaikyti kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 EUR), pradedant mokėti nuo 2014-11-01, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka; lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant L. V. taip pat susitarė dėl N. L. bendravimo su sūnumi D. tvarkos, bei civilinę bylą nutraukė, panaikino iš atsakovo 2014-09-11 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui, iš atsakovo priteisė 94 Lt žyminio mokesčio ir 29,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas, grąžino L. V. 108,75 Lt dalį jos sumokėto 145 Lt dalies žyminio mokesčio.

Teismas pripažino, kad pateikta taikos sutartis nei vienos iš šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesų nepažeidžia, įstatymui neprieštarauja, todėl nėra kliūčių pateiktą taikos sutartį patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti (CPK 140 str. 3 d., 293 str. 5 p.). Pagal šalių susitarimą iš atsakovo priteisė procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei (LR CPK 96 str. 1 d.) ir 25 procentų dydžio žyminį mokestį. Ieškovei prašant jai grąžinta įstatymo nustatyta dalis (75 proc.) jos valstybei sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas N. L. atskiruoju skundu prašo Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo patvirtintą taikos sutartį paruošė ieškovės advokatas, kuris jį netinkamai informavo ir neatskleidė visos informacijos apie taikos sutarties sudarymą ir sąlygas, ko pasėkoje pasirašė taikos sutartį manydamas, kad tai vienintelis racionalus ir abiems šalims priimtinas būdas išspręsti ginčą, kad nebūtų pažeistos nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai. Pasirašius taikos sutartį ieškovė visiškai neleido jam bendrauti su vaiku, todėl akivaizdu, kad juo buvo manipuliuojama. Nesutinka su taikos sutarties sąlygomis dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio ir jų įvykdyti negali. Nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi visiškai priklauso nuo ieškovės valios ar nuotaikos ir tai pažeidžia jo ir nepilnamečio sūnaus D. L. teises ir teisėtus interesus, neatitinka jo (atsakovo) valios. Taip pat neišgali teikti po 500 Lt/mėn išlaikymą, nes pats uždirba po 500 -600 Lt per mėnesį ir turi dar vieną išlaikytinį. Sutinka mokėti po 350 Lt/mėn. Taikos sutartį pasirašė tikėdamasis, jog uždirbs pinigus ateityje ir nebus jokių problemų dėl bendravimo su vaiku, tačiau ieškovė bendrauti su vaiku neleidžia. Teismui nutarus patvirtinti taikos sutartį, kuria iš jo buvo priteistas jo turtinės padėties neatitinkantis išlaikymas nepilnamečiam vaikui, liko neįvertintos esminės bylos aplinkybės: atsakovo ir ieškovės turtinė padėtis, vaiko poreikiai ir jam reikalingo išlaikymo dydis, todėl teismo nutartis yra neteisėta, nepagrista ir naikintina. Atsakovo bendravimas su nepilnamečiu sūnumi yra apsunkintas privalomu atsakovės dalyvavimu ir nepagrįstai ribojamu laiku tuo pažeidžiant atsakovo ir nepilnamečio vaiko interesus. Dėl tokios proceso baigties nebuvo išklausyta vaiko teisių apsaugos tarnyba ir liko neįvertintas vaiko noras ar kitos esminės aplinkybės, susiję su atsakovo teise bendrauti su vaiku. Nutartis naikintina, nes teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos, visiškai neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, pažeidė CPK 49 str. nuostatas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją bei LR Konstituciją, CK 3.3 str., CK 3.155 str., bei CK 3.156 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. V. prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat išreikalauti iš AB SEB banko išrašus apie atsakovo turėtas ir turimas lėšas nuo 2010 metų, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Nurodo, kad apeliantas bylą pirmos instancijos teisme vedė kartu su savo atstovu - profesionaliu teisininku advokatu, todėl, prieš pasirašydamas taikos sutartį, su juo konsultavosi ir aiškinosi visas sutarties sąlygas arba turėjo taip elgtis. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis taikos sutartį pasirašė prieš savo valią. Apeliantas nepateikia jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus, kad ieškovė neleido jam bendrauti su vaiku pagal pasirašytos sutarties sąlygas, be to tokie teiginiai yra melagingi. Apeliantas yra jauno amžiaus, darbingas ir sveikas vyras, todėl jo gaunamos pajamos negali būti rodiklis nustatant vaikui materialinio išlaikymo dydį. Tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažinta, jog minimaliems vaiko poreikiams patenkinti orientacinė suma yra 1 MMA, kuris šiuo metu yra 1.035 Lt. Sutartas 500 Lt išlaikymo dydis yra tik būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Ieškovas pateikė priešieškinį dėl pageidaujamos bendrauti su sūnumi tvarkos, ieškovė – atsiliepimą, kuriuo iš esmės sutiko su ieškovo reikalavimais, o vėliau vyko derybos bei sudaryta taikos sutartis. CK 6.986 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia. Apeliantas savo skunde nenurodo nei vienos iš minėtame straipsnyje nurodytų taikos sutarties pripažinimo negaliojančia sąlygų, kuomet aplinkybę, kad jis galėjo netinkamai suvokti taikos sutarties sąlygas ir pasekmes, turėjo įrodyti (CPK 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

Atsiliepime į skundą ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Ieškovė motyvų dėl kokių priežasčių apeliacinės instancijos teismas bylą turėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė ir teisėjų kolegija tokių nenustatė. Todėl darytina išvada, kad bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Šalių ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo išspręstas teismui patvirtinus taikos sutartį. Skundu atsakovas nesutinka su taikos sutarties sąlygomis dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos.

Taikos sutarties institutas sietinas su vienu pagrindinių civilinio proceso tikslų - teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu (CPK 2str.). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelia kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983str. 1 d.). Tačiau CPK 42 str. 1 d. įtvirtinta šalių teisė bylą užbaigti taikos sutartimi nėra absoliuti. Teismas privalo atsisakyti tvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato CK normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą (CK 6.986 str. 1 d.). Taikos sutartis yra sandoris, kuriam sudaryti būtina abiejų sutarties šalių suderinta valia. Vienos iš šalių valios trūkumai įstatymo nustatytais atvejais gali lemti taikos sutarties negaliojimą (CK 6.986 str.1 d.), ir tuo pačiu būti pagrindu panaikinti teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, tačiau aplinkybes, susijusias su valios trūkumais pasirašant taikos sutartį, turi įrodyti šia aplinkybe savo skundą grindžianti šalis, šiuo atveju– atsakovas (CPK178 str.). Tam, kad šalies valios trūkumai būtų pagrindu spręsti dėl taikos sutarties negaliojimo, jie turi egzistuoti taikos sutarties sudarymo metu. Vėlesnis vienos iš taikos sutarties šalių valios pasikeitimas neturi įtakos taikos sutarties galiojimui, kadangi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

Šalių procesinių dokumentų turinys rodo, kad bylos eigoje šalys tarėsi dėl išlaikymo dydžio, bendravimo su vaiku tvarkos ir taikus susitarimas pasiektas derybų būdu – rastas kompromisinis ginčo sprendimas, kurį ginčija atsakovas atskiruoju skundu.

Apeliantas nurodo, kad taikos sutartį jis pasirašė dėl suklydimo, kadangi ieškovės atsakovas jį netinkamai informavo bei neatskleidė visos informacijos apie taikos sutarties sudarymą bei jos sąlygas. T.y. iš esmės remiasi CK 1.90, 1.91 straipsniuose nurodytais sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau nepateikė šių pagrindų egzistavimą patvirtinančių įrodymų. Iš atskirojo skundo turinio galima daryti išvadą, kad atsakovas savo poziciją dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos, pakeitė jau po taikos sutarties pasirašymo, kuomet, kaip teigia skunde, ieškovė jam nebeleido bendrauti su vaiku. Todėl ši apelianto nurodyta aplinkybė neturi įtakos tarp šalių sudarytos sutarties galiojimui, o tuo pačiu nėra pagrindu pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tvirtinti pateiktą taikos sutartį. Pažymėtina, kad šalių suklydimas dėl teisės normų (išskyrus imperatyviąsias) nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia (CK 6.986 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis, pasirašydamas taikos sutartį ir prašydamas teismo ją patvirtinti, suklydo ir šis suklydimas buvo esminis (CK 1.90 str.). Byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl 700 Lt/mėn išlaikymo priteisimo sūnaus išlaikymui, atsakovas- priešieškinį, kuriuo sutiko mokėti po 300 Lt/mėn bei prašė nustatyti jo pasiūlytą bendravimo su vaiku tvarką, ieškovė teikė atsiliepimą į priešieškinį, Vaiko teisių apsaugos skyrius- išvadą ir galiausiai bylos šalys pateikė teismui abiejų pasirašytą taikos sutartį, kurią teismas skundžiama nutartimi patvirtino. Iš esmės atskirajame skunde keliamas ginčas dėl dalies taikos sutarties, kuria nustatytas vaikui išlaikymas po 500 Lt/mėn ir nustatyta bendravimo su vaiku tvarka. Pasirašytos taikos sutarties sąlygos nėra sudėtingos, jos išdėstytos aiškiai, o atskirajame skunde apelianto nurodomos aplinkybės, tame tarpe apie jo gaunamas pajamas, nėra naujos. Jomis priešieškiniu, t.y. iki taikos sutarties pasirašymo, apeliantas ginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydį. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad taikos sutartis buvo sudaryta ir surašyta ieškovės advokato jo tinkamai neinformuojant bei jam neatskleidžiant visos informacijos apie taikos sudarymą bei jos sąlygas, ko pasėkoje jis pasirašė taikos sutartį manydamas, kad tai vienintelis racionalus ir abiems šalims priimtinas būdas išspręsti ginčą, kad nebūtų pažeistos nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu ir priešieškinyje jis aiškiai nurodė, kad bylą ves su advokatu. Taigi, jis turėjo realią galimybę konsultuotis su savo atstovu dėl taikos sutarties sąlygų, bei sudarymo ir tam manytina buvo pakankamai laiko, nes atstovavimo sutartį jis pasirašė su advokatu 2014-09-12, t.y prieš teikdamas priešieškinį, teismas 2014-10-13 nutartimi paskirtą teismo posėdį 2014-11-05 vėlesne 2014-10-20 nutartimi nukėlė į 2014-11-06, o pasirašytą taikos sutartį šalys pateikė teismui tvirtinti 2014-10-31. Ta aplinkybė, jog, apelianto teigimu, pasirašius taikos sutartį ieškovė visiškai neleido bendrauti su vaiku surasdama įvairių paaiškinimų, neduoda pagrindo pripažinti, kad taikos sutartis neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir pažeidžia vaiko teises. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Kuo pasireiškė apelianto nurodytas ieškovės manipuliavimas tam tikromis faktinėmis aplinkybėmis ir susidariusia situacija, paaiškėjusia po taikos sutarties sudarymo, atskirajame skunde nenurodyta.

Apeliantas priešieškinyje buvo išdėstęs savo poziciją dėl išlaikymo dydžio- vietoj prašomų priteisti 700 Lt/mėn priešieškiniu sutiko mokėti po 300 Lt/mėn. Taip pat pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs duomenis apie gaunamas pajamas, kurios per mėnesį sudaro apie 500 -600 Lt. Todėl jam, atstovaujamam advokato, taikos sudarymo metu buvo/turėjo būti suprantama, kokios yra jo realios galimybės pagal taikos sutarties sąlygas teikti vaikui išlaikymą po 500 Lt/mėn. Pažymėtina, kad apeliantas skunde pripažįsta, jog, sudarydamas taikos sutartį, jis suprato, kad įsipareigoja mokėti vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį, tačiau teigia, kad taikos sutartį jis pasirašė tikėdamasis, jog pinigus ateityje uždirbs. Kokios aplinkybės pasikeitė po taikos sutarties sudarymo- t.y. praėjus 18 dienų, apeliantas nenurodė. Skunde sutinka mokėti po 350 Lt. Tai yra skundu keliamas ginčas dėl 150 Lt/mėn pinigų sumos.

Apeliantas skunde teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių reikalaujamos sumos nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikalingumą, tačiau pats ieškovės nurodytų išlaidų, kaip būtinų, neanalizuoja ir nenurodo, kurios iš jų nėra būtinos vaiko išlaikymui ir jo visapusiškam vystymuisi. Pažymėtina, kad priešieškinyje jis taip pat jų būtinumo neginčijo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaiko išlaikymui skirta pinigų suma negali būti pripažįstama akivaizdžiai neatitinkančia vaiko poreikių bei šalių turtinės padėties. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, kad negalėtų imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas nei gauna šiuo metu. Nors apeliantas skunde nurodo, kad turi dar vieną vaiką, tačiau su skundu nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir tokių byloje nėra, be to šios aplinkybės jis priešieškinyje nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje nėra duomenų, jog šalių pateiktos ir teismo patvirtintos taikos sutarties sąlyga, kuria atsakovas įsipareigojo teikti vaikui išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui ar pažeistų vaiko interesus. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad šalys abipusių nuolaidų būdu sudarė taikų susitarimą.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad sudaryta taikos sutartis neatitinka jo tikrosios valios, suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, kadangi nuo jos valios bei nuotaikos priklauso atsakovo galimybė bendrauti su vaiku. Pažymėtina, kad atsakovas byloje pareiškė priešieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir siūlė bendravimo tvarką, o ieškovė –atsiliepimą, kuriuo iš esmės sutiko su atsakovu pasiūlymu, tačiau prašė skirti pereinamąjį bendravimo laikotarpį, vaiko teisių apsaugos tarnyba –išvadą. Sudarytoje taikos sutartyje buvo numatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: 1) iki 2015-07-01 N. L. suteikiama teisė I ir III savaitgalio šeštadienį arba sekmadienį pasirinktinai, bendrauti su D. jo gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. iki 14 val. dalyvaujant kartu L. V.. Apie numatomą pasimatymą su D. N. L. privalo iš anksto informuoti L. V. telefonu ne vėliau, kaip dieną prieš susitikimą. Po 2015-07-01 N. L. suteikiama teisė I ir III savaitgalį šeštadienį 10 val. paimti D. iš jo gyvenamosios vietos ir praleisti su juo laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki sekmadienio 16 val. pristatant D. į jo gyvenamąją vietą. Apie numatomą pasimatymą su D. N. L. privalo iš anksto informuoti L. V. telefonu ne vėliau, kaip dieną prieš susitikimą, 2) jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku N. L. neturės galimybės paimti D. savaitgalį, jis privalo apie tai informuoti L. V. telefonu ne vėliau kaip tos savaitės penktadienį iki 15 valandos, 3) jeigu N. L. praleidžia galimybę pagal nustatytą tvarką bendrauti su D. numatytą savaitgalį dėl priežasčių, kurios priklauso nuo jo (tarp jų ir dėl tokių priežasčių, kurios susijusios su jo darbu), šis bendravimo savaitgalis gali būti pakeistas kitu tik L. V. sutikus, 4) jeigu pagal nustatytą tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo N. L., bendravimas su D. nėra galimas L. V. privalo apie tai informuoti jį telefonu ne vėliau kaip prieš dieną iki 15 valandos, vaiko ligos atveju gali informuoti tą pačią dieną, 5) nuo 2015-07-01 N. L. turi teisę su D. praleisti pusę visų savo vasaros kasmetinių atostogų laiko, prieš tai informuojant L. V. telefonu ne vėliau kaip prieš savaitę. D. pradėjus lankyti mokyklą šią bendravimo tvarką suderinant su D. atostogomis, 6) nuo 2015-07-01 N. L. turi teisę neporiniais metais bendrauti su D. per šv. Kalėdas, pirmą šv. Kalėdų dieną 10 val. paimant jį iš gyvenamosios vietos ir antrą šv. Kalėdų dieną 19 val. pristatant atgal. O poriniais metais turi teisę bendrauti D. gimimo dieną 10 val. paimant jį iš gyvenamosios vietos ir 19 val. pristatant atgal.

Įvertinus atsakovo priešieškinyje išdėstytą prašomą nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką bei taikos sutartimi sulygtas sąlygas matyti, kad tarp šalių iki taikos sutarties sudarymo vykdo derybos ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir bylos šalys abipusėmis nuolaidomis sutarė dėl atsakovo bendravimo su vaiku, numatė tam tikrą pereinamąjį laikotarpį, kada atsakovo bendravimas su vaiku bus daugiau apribotas, o nuo 2015-07-01 atsakovo bendravimas su vaiku nustatytas iš esmės toks, kokį ir prašė nustatyti atsakovas savo priešieškiniu, tik detalizuojant susitikimo su vaiku organizavimą bei sukonkretinant susitikimo laiką. Apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybę, kad 2014-08-28 ieškovė pranešimu buvo kreipusis į Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrių dėl netinkamo N. L. elgesio, dėl ko atsakovui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Ieškovė savo atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog atsakovas yra naudojęs smurtą šeimoje. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog taikos sutartyje nustatytas ribojimas iki 2015-07-01 dienos atsakovui matytis su 6 metų amžiaus sūnumi trumpesnį laiką ir dalyvaujant ieškovei yra nustatytas pagrįstai, minėta sąlyga nepažeidžia atsakovo bei vaiko interesų, juo labiau įvertinant, kad nuo 2015-07-01 atsakovas su vaiku galės bendrauti kitomis sąlygomis. Pagrindo teigti, kad ieškovė apelianto atžvilgiu įgijo perdėtą pranašumą, nėra. Taip pat negalima sutikti su apelianto nuomone, kad taikos sutartis neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginį, kad ieškovė nepagrįstai riboja jo teisę susitikti bei bendrauti su sūnumi. Apeliantui išaiškintina, kad, ieškovei nevykdant taikos sutarties sąlygų, jis turi teisę kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas neįrodė buvus jo valios trūkumų, pasirašant teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį (CPK 178 str.), o vėlesnis nuomonės dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo pasikeitimas nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas. Patvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Ieškovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios išlaidos už tokio pobūdžio procesinio dokumento surašymą yra aiškiai per didelės, todėl mažintinos. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi ir teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio) 8.15 punktu, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byloje sprendžiami klausimai nėra sudėtingi, ieškovei iš atsakovo priteistina 517,50 Lt (149,88 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš N. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 149,88 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjai Margarita DzelzienėRamunė ČeknienėNijolė Danguolė Smetonienė