Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-222-450/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-09-21Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-23Vilniaus apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2013-02-08Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-08
Bylos Nr.
2S-222-450/2013
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02489-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
M. J.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-222-450/2013Teisminio proceso Nr.2-52-3-02489-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 122.4.; 128.11(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl buto restitucijos taikymo ir akto pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja M. J. kreipėsi į teismą, pateikdama atskirąjį skundą dėl buto restitucijos taikyto ir akto pripažinimo negaliojančiu, ir prašė pripažinti 2003-09-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, panaikinti neteisėtą A. B. registraciją, taikyti restituciją natūra; priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą iš antstolio V. Stungurio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti M. J. skundą kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui ir grąžino jį pareiškėjai. Teismas nustatė, kad 2012-02-07 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas M. J. skundas dėl antstolio V.Stungurio veiksmų 2003 metais. Teismas nutartimi atsisakė priimti skundą kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nutartis įsiteisėjo. 2012-09-13 M. J. pateikė teismui ne atskirąjį skundą, o naują pareiškimą „dėl buto restitucijos taikymo ir 2003-09-22 akto pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo prašo priimti naują sprendimą, prašydama pripažinti 2003-09-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, niekiniu ir jį panaikinti, ir panaikinti neteisėtą A. B. registraciją. Teismas paaiškino, kad skundai dėl antstolių veiksmų paduodami Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. CPK 510 str. 2 d. numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 str. nustatytą terminą. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą sprendžia antstolis. Pagal CPK 512 str. skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Pagal varžytinių akto metu galiojusią CPK 512 str. redakciją (įsigaliojusią 2003-01-01) skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų galėjo būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Nagrinėjamu atveju antstolio V. Stungurio, kurio veiksmai skundžiami, kontoros buveinė yra Pylimo 41, Vilnius, o pareiškėja su skundu dėl antstolio veiksmų kreipiasi į teismą, kuriam ši teritorija nepriskirta, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismui skundas dėl antstolio V. Stungurio veiksmų neteismingas. Su pareiškimu dėl antstolio veiksmų turi būti kreipiamasi į teismą, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio buveinė (atitinkamą Vilniaus miesto apylinkės teismą). Esant nurodytoms aplinkybėms skundą teismas atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus rajono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja M. J. atskiruoju skundu prašė apeliacinės instancijos teismo išnagrinėti jos atskirąjį skundą. Nurodė, kad ji neprašė ir teismas nepagrįstai sprendė, kad jos atskirasis skundas nagrinėtinas LR CPK XXXI tvarka. Teismas privalo laikytis LR CPK 291 str. reikalavimų. Tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas vadovavosi skundo pavadinimu, o ne turiniu ir tuo pagrindu grąžino skundą, daro skundžiamą nutartį neteisėtą. Teismas pažeidė LR CPK 5 str., Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 13 str. Nurodyti straipsniai suteikia teisę kreiptis į teismą dėl akivaizdžiai pažeistų teisių gynybos, o šiuo atveju akivaizdu, kad šis skundas nagrinėtinas teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo [nutarties] negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja M. J. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jos skundą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad pateiktas skundas nėra teismingas Vilniaus rajono apylinkės teismui, todėl vadovaudamasis LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. teismas atsisakė jį priimti skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Apeliantės teigimu, teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti jos skundą, nes teismas nepagrįstai vadovavosi LR CPK XXXI nuostatomis. Tuo pačiu pažymėjo, kad, esant pažeistoms jos teisėms, tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai jai suteikia teisę kreiptis į teismą, o teismui pareigą tokį skundą išnagrinėti.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį [pareiškimą] (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio [pareiškimo] priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį [pareiškimą] teismas privalo aiškintis ex officio. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad buvo pažeistos teismingumo taisyklės, todėl LR CPK 137 str. 2 d. 2 p. pagrindu atsisakė jį priimti skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas reikiamai neįsigilino bei tinkamai nenustatė skundo pobūdžio, padarė skubotas bei nesavalaikes išvadas dėl bylos teismingumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja M. J. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, jį pavadindama „atskiruoju skundu“. Skundo pabaigoje išdėstė tokius materialinius reikalavimus: pripažinti 2003-09-22 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių aktą negaliojančiu, panaikinti neteisėtą A. B. registraciją, taikyti restituciją natūra; priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos iš antstolio V. Stungurio. Atsižvelgiant į skunde išdėstytas aplinkybes bei suformuluotus reikalavimus teismui, darytina išvada, kad nors procesinis dokumentas pavadintas „atskiruoju skundu“, tačiau tai nėra atskirasis skundas LR CPK 334 str. 1 d. prasme. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, skundų dėl antstolių veiksmų padavimo tvarką, terminus ir teismingumą reglamentuoja CPK XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ (CPK 510-513 str.) normos. Suinteresuotas asmuo, norintis skųsti sprendimo vykdymo procese antstolio atliktų veiksmų ar antstolio neveikimo teisėtumą, įgyvendindamas šią savo teisę privalo laikytis CPK XXXI skyriuje nustatytų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminų ir sąlygų. Šiose normose įtvirtintas teisinis reglamentavimas tuo pačiu įpareigoja teismą kiekvienoje konkrečioje situacijoje nustatyti pareiškėjo reikalavimų pobūdį (skundo dalyką), ir ar pareiškėjas procesinį veiksmą – kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų teisėtumo apskundimo atliko nepraėjus įstatyme nustatytam terminui. Šiuo atveju skundžiamoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į procesinius terminus, per kuriuos turi būti pateikti skundai dėl antstolio veiksmų teisėtumo, tačiau skundą atsisakė priimti kitu pagrindu – pažeidus LR CPK 510 str., t.y. skundą pateikus neteismingam teismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl pateikto skundo pobūdžio, pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas, kad pateiktas procesinis dokumentas yra skundas dėl antstolio veiksmų ir jam taikytini LR CPK XXXI skyriuje nustatyti reikalavimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, esant neaiškumų dėl pateikto procesinio dokumento pobūdžio, dalyko, pirmosios instancijos teismas turi teisę pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu [LR CPK 115 str.], tačiau šiuo atveju to padaryta nebuvo. Taigi nors pareiškėjos skunde akcentuojami antstolio V.Stungurio neteisėti veiksmai, parduodant jos butą iš varžytinių, tačiau pateiktu procesiniu dokumentu ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas, prašant taikyti restituciją natūra, bei panaikinti buto registraciją kito asmens vardu. Suinteresuoto asmens teisę skųsti, o tuo pačiu teismo teisę pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais numato LR CPK 602 str. Tokiu būdu turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus pripažinus negaliojančiais, gali būti taikoma restitucija Civilinio kodekso nustatyta tvarka [LR CPK 602 str. 2 d.], kas prašoma ir šiuo atveju pareiškėjos. Taigi tuo atveju, kai yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus negaliojančiais, gali būti teikiamas ieškinys dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu per CPK 602 str. 3 d. numatytą ieškinio senaties terminą. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėja, dėstydamas faktines bylos aplinkybes, skunde rėmėsi ir LR CPK 602 str. normomis. Vėlgi pateiktu skundu pareiškėja kartu prašė priteisti žalos atlyginimo iš antstolio V. Stungurio, tuo tarpu LR CPK 510 str. numatyta teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų ir šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje numatyto skundo nepadavimas neatima teisės kreiptis į teismą dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normos, todėl pateikto skundo priėmimo klausimą išsprendė neteisingai. Kadangi kompetencija spręsti ieškinio [pareiškimo, skundo] priėmimo klausimą priklauso pirmosios instancijos teismui, todėl pareiškėjos M. J. skundo priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo [LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.].

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos M. J. skundo priėmimo klausimą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Asta Radzevičienė