- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- TS-146-818/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Nuteistasis
- D. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-297 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Nuteistasis D. K., gim. (duomenys neskelbtini), 2016-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 265 str. 1 d. (neteisėtas aguonų ir kanapių auginimas), BK 260 str. 3 d. (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė - 12 m. 1. at. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-16 Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2015-11-06 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) ir paskirta bausmė - 13 m. 1. at. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2015-12-15 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju Įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė - 13 m. laisvės atėmimo.
2017-11-30 Lietuvos Aukščiausio teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 22 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką), BK 260 str. 3 d. ir paskirta bausmė - 10 m. laisvės atėmimo, pakeistas 2016-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis - veika iš BK 260 str. 3 d. perkvalifikuota į BK 22 str. 1 d., BK 260 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. bausmė subendrinta su 2016-06-02 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 11 m. laisvės atėmimo.
2017-05-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 181 str. 2 d. (turto prievartavimas panaudojant fizinį smurtą), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2016-06-02 nuosprendžiu ir galutinė bausmė - 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
2017-05-14 Vilniaus apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2017-05-17, 2016-06-02 nuosprendžiais ir 2017-11-30 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi ir galutinė bausmė - 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, subendrinus 2017-05-17, 2016-06-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžius ir 2017-11-30 Lietuvos Aukščiausio teismo nuosprendį paskirta galutinė bausmė - 11 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2015-08-18.
Bausmės pabaiga: 2027-02-18.
Neatliktos bausmės dalis 2022-11-10: 4 metai 3 mėnesiai 8 dienos.
Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 58-297 nuteistajam D. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis D. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 58-297 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra iš pataisos įstaigos.
Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas naikintinas dėl nemotyvuotumo ir teisėtų lūkesčių pažeidimo. Lygtinį paleidimą nuteisto asmens teise įvardina ne tik Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec(2003)22 valstybėms narėms „Dėl lygtinio paleidimo“ nuostatos, pagal kurias, lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius reikalavimus, o galimą kalinio neatitikimą tokiems reikalavimams kompetentingos institucijos turi įrodyti, bet ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnis. Taigi, pasak nuteistojo, lygtinis paleidimas, nuteistajam atitinkant formaliuosius reikalavimus, yra teisėtu lūkesčiu. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame nutarime išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios šių faktų analizės, jokių argumentų, jame nėra motyvuojamosios dalies, kadangi po faktų dėstymo eina rezoliucinė skundžiamo nutarimo dalis.
Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos nutarime padarytos išvados yra nenuoseklios ir vidiniai prieštaringos. Nepaisant to, kad absoliuti daugumo skundžiamame Nutarime bei D. K. asmens byloje nurodytų aplinkybių, susijusių su jo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra būtent teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės. Be to, nuteistojo teigimu Lygtinio paleidimo komisija priimdama sprendimą, savotiškai ji baudžia už ankščiau padarytus nusikaltimus, jis prašo suteikti jam galimybę šiuo metu įrodyti, jog yra vertas pasitikėjimo būti paleistam iš įkalinimo įstaigos.
Nuteistasis skunde pažymi, kad prie vykdomų nusikaltimų prisidėjo tuo metu nepagalvojęs apie pasekmes ir apie nusikaltimų sunkumą. Nuteistojo teigimu, jis turi gyvenamąją vietą, yra vedęs, yra darbingo amžiaus, motyvuotas dirbti. Būdamas laivėje planuoja įsidarbinti. Iki bausmės pabaigos liko daugiau nei 4 metai, todėl bausmės tikslai yra pasiekti, o jo integracijos į visuomenę procesas, vykdomas lygtinio paleidimo sąlygomis, būtų daug reikalingesnis, nes jis nebūtų išlaikomas valstybės. Nuteistojo manymu, per 7 metų laikotarpį, praleistų įkalinime, jo požiūris į gyvenimo vertybes pasikeitė, jis sugebės būti visuomenės nariu, besilaikančiu įstatymų visuotinai priimtų elgesio taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su D. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-297 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju D. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Skundo nagrinėjimo kontekste pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas ne tik formalusis (bausmės dalis, kurią turi būti atlikęs nuteistasis), bet ir materialusis (asmens nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką) pagrindas. Nuteistojo elgesio atitiktis formaliems lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikalavimams sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl galimybės jį paleisti lygtinai, bet nelemia besąlyginio lygtinio paleidimo taikymo. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. lapkričio 15 d. nutarime Nr. 58-297 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad D. K. atlieka bausmę paprastosios grupės sąlygomis, skatinimų buvimu, tačiau aštuonių nuobaudų skyrimo, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad D. K. stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas tęstinis polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms; lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas, (asmens bylos I tomo I dalies b. l. 152-161).
Taigi nors nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija nutarime, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokių argumentų, tačiau iš asmens bylos medžiagos matyti, kad Komisija, priimdama nutarimą netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. lapkričio 3 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-284 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada), kurioje tyrimas atliktas naudojant Teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys, patvirtintą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, 2022-10-31 nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika, taip pat atliekant socialinį tyrimą buvo įvertinta asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, atlikta nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, tyrimą atliko tam įgalioti rengėjai. Komisijos nariai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo (komisijos nariai sprendimą priėmė vienbalsiai), todėl nėra pagrindo sutikti su pirmiau paminėtais nuteistojo D. K. skundo argumentais dėl Komisijos nutarimo nemotyvuotumo ar pagrįstumo.
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad D. K. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė 19 metų, pirmą kartą nuteistas 30 metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. 2017-05-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje minima, kad D. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d., 1 p.). Būtent trijų asmenų vartojamas fizinis ir psichinis smurtas įbaugino nukentėjusįjį ir jis įvykdė jų neteisėtus reikalavimus. D. K. kaltu prisipažino iš dalies. Nusikaltimai nėra sunkėjantys. Neteistas už įsibrovimą.
Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog analizuojant nuteistojo kriminalinę patirtį pastebima, kad D. K. ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su materialinės naudos gavimu neteisėtais būdais. 2015-12-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamajame įsakyme už aplaidų apskaitos tvarkymą teismas D. K. paskyrė baudą. 2017-05-17 Vilniaus apygardos nuosprendžiu už turto prievartavimą panaudojant fizinį smurtą priteista solidariai iš Ž. Š., A. T. ir D. K. priteisė 580 Eur turtinės žalos atlyginimo R. R. ir po 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 333,33 nukentėjusiajam advokato paslaugų išlaidoms atlyginti. Dabartinis nusikaltimas (neteisėtas aguonų ir kanapių auginimas), už kurį šiuo metu D. K. atlieka bausmę, taip pat yra susijęs su siekiu gauti finansinę naudą. Iš esamų duomenų matyti, jog nuteistasis realizavo save legalioje darbinėje veikloje, tačiau nesugebėjo adekvačiai vertinti savo finansinių galimybių, skirstyti pajamų ir išlaidų, vykdė nusikalstamą veiką, siekdamas neteisėtai pasipelnyti.
Iš pateiktos bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nepaisant šeiminės padėties, darbinės veiklos, taikomų jo atžvilgiu poveikio priemonių, nesugebėdavo padaryti reikiamų išvadų ir nuosekliai kartojo ankstesnes klaidas – vykdė naujus nusikaltimus. Jo toks elgesys nebuvo atsitiktinis, teisės pažeidimai buvo vykdomi sąmoningai, tuo metu tai buvo jo pasirinko gyvenimo būdo pasekmė. Kriminalinės nuostatas turinčių asmenų įtaka buvo nuteistojo socializacijos problema, turinti sąsajų su jo nusikalstamu elgesiu ir kriminaliniu gyvenimo stiliumi.
Be to, socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-284 nurodyta, jog remiantis įvertinimų rezultatais, D. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Pastaruoju metu stebimas taikomų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą priėmimas. Nuteistajam rekomenduojamos tęstinės socialinės reabilitacijos prevencinės bei intervencinės priemonės, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius.
Statiniai: didelis bendras atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos teisės pažeidėjas nuteistas šiame teismo procese, skaičius; dabartiniai teisės pažeidimai yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis.
Dinaminiai: neigiama nuostata į darbinę veiklą bausmės atlikimo metu; lėšų įgijimo bei paskirstymo įgūdžių stoka; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; problemų identifikavimo, sprendimo pasekmių nustatymo sunkumai; kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į priežiūrą; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybės.
Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę ir kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Pirmiau paminėtinos aplinkybės teismui kelia abejonių, kad jo asmeninė motyvacija savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje yra stipri.
D. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Kaip jau buvo minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien to, kad bylos duomenimis bausmės atlikimo metu 2017-05-03 nuteistajam buvo pasiūlytas darbas, kurio jis atsisakė. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus nutarimu buvo paskirta nuobauda – teritorijos valymas be eilės. Bausmės atlikimo metu jis dėjo pastangas įgyti profesinį kvalifikaciją, tačiau šios kvalifikacijos nerealizavo atliekant realius darbus. Be to, jis buvo baustas 8 kartus už įvairius nusižengimus. Vieną 2019-07-25 paskirtą nuobaudą teismo sprendimu buvo panaikinta. Nuteistojo nubaudimas drausmine tvarka tik rodo, kad jis nepakankamai laikėsi nustatyto režimo reikalavimų.
Komisija, spręsdama klausimą dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tinkamai įvertino ir nuteistojo mąstymą bei elgesį, nuostatas, emocinę gerovę. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: atsižvelgiant į nuteistojo susiformavusius elgesio modelius, asmenybės ypatumus, praeityje D. K. iškildavo sunkumų bei pasireikšdavo motyvacijos stoka keisti savo negatyvias savybes bei formuoti naujus elgesio modelius. D. K. stokoja poreikio save identifikuoti negatyvius elgesio ar asmenybės ypatumus; stebimas polinkis dėl kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms. Taigi neabejotinai šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę bei kartu šios aplinkybės nuteistąjį įpareigoja dėti dar daugiau pastangų tam, kad mažintų nusikalstamo elgesio riziką ir įtikintų Komisiją bei teismą, kad jis vis tik vertas pasitikėjimo. Teismas sprendžia, kad nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptarti nuteistojo mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumai dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Todėl teismas negali sutikti su nuteistojo D. K. teiginiu, kad buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. K. įdėjo pakankamas pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga D. K. taikyti lygtinį paleidimą. Todėl Komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 58-297, kuriuo atsisakyta taikyti D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. K. skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 58-297 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.