- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-16
- Bylos Nr.
- 1S-212-1020/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00122-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Virginija Liudvinavičienė, Ernestas Rimšelis
- Kaltinamasis
- C. S.
- Advokatai
- Edmundas Jonušas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Virginijos Liudvinavičienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi kaltinamojo C. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam C. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, nuo 2021 m. liepos 22 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. C. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: jis 2020 m. spalio 22 d. apie 15.10 val., vykdamas dviračiu iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, kuri įrašyta į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I-ąjį sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu (toliau – Sąrašas), t. y. 478,5 g heroino miltelių, kuriuose buvo 232,55 g gryno heroino.
2. C. S. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį taip pat kaltinamas ir narkotinių medžiagų kontrabanda, o būtent: jis 2020 m. spalio 22 d., apie 15.10 val., vykdamas dviračiu, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., paslėpęs lagamine po pamušalu laikė ir, nepateikdamas muitinės kontrolei, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodyta, kad „be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I-ąjį sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, gabeno narkotinę medžiagą – heroiną, įrašytą į Sąrašą, t. y. 478,50 g heroino miltelių, kuriuose yra 232,55 g gryno heroino.
3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka C. S. laikinai sulaikytas 2020 m. spalio 22 d. 22.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas trims mėnesiams, nuo 2020 m. spalio 22 d. Vėlesnėmis teismų nutartimis kardomosios priemonės suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam C. S. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 22 d. Teismas konstatavo, kad kaltinamasis, siekdamas išvengti jam gresiančios griežtos bausmės (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas), gali pasislėpti nuo teismo ir padarė išvadą, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
5. Kaltinamojo C. S. gynėjas advokatas Edmundas Jonušas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir kaltinamajam paskirti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
5.1. Gynėjo teigimu, skundžiama apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje ir BPK numatytas kardomųjų priemonių skyrimo nuostatas. Pasak gynėjo, nors teismas ir konstatavo, jog byloje yra duomenų apie tai, kad kaltinamasis C. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau šie duomenys patys savaime nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
5.2. Gynėjas teigia, kad skundžiamoje nutartyje išdėstyti motyvai dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo kaltinamajam C. S. yra formalūs ir nepakankami pagrįsti šios priemonės taikymo teisėtumą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog nusikalstamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo pagrindu. Be to, ir BPK nuostatos reikalauja nustatyti ir teismo sprendime nurodyti objektyvius faktus, kurie leistų pagrįstai prognozuoti, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, todėl skundžiamos nutarties argumentas, jog gresiančios bausmės griežtumas savaime yra pakankamas konstatuoti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, yra akivaizdžiai nepagrįstas, kadangi iš esmės formalizuoja pačios griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo procesą.
5.3. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis C. S. yra (duomenys neskelbtini) pilietis, ten turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kur gyvena su sugyventine. Nei (duomenys neskelbtini) kaltinamasis neteistas ir neturi jokios kriminalinės patirties. Skunde nurodoma, kad kaltinamasis C. S. yra suinteresuotas, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir teismas įsitikintų jo nekaltumu. Kaltinamasis pasižada atvykti ir dalyvauti baudžiamosios bylos teisminiame nagrinėjime. Be to, šiuo metu iš kaltinamojo yra paimti visi asmens dokumentai, todėl jis iš Lietuvos išvykti net negalėtų.
5.4. Gynėjo teigimu, BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai gali būti pasiekti ir kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimas. Anot gynėjo, šie tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam C. S. paskyrus intensyvią priežiūrą, namų areštą, 10 000 Eur dydžio užstatą, kurį teismo nustatytu terminu sumokėtų jo giminaičiai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
6. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Kaltinamojo C. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo C. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo C. S. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra pagrįstas ir teisėtas. Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas C. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad C. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti procesiniuose dokumentuose apie kaltinamojo sulaikymą su narkotinėmis medžiagomis (2020 m. spalio 22 d. įvykio vietos, 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros, 2020 m. spalio 23 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo ir kitų procesinių veiksmų atlikimo protokoluose), liudytojų E. D., G. B., T. B. parodymuose, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. spalio 23 d. Nr. 11-2303(20), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos Nr. S 625/2020(01), Nr. S 660/2020(01) ir Nr. S 753/2020(01) specialisto išvadose bei kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.
9. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam C. S. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.
9.1. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).
9.2. C. S. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – taip pat alternatyvų neturinti laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. Teisėjų kolegija sutinka su gynėjo argumentu, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijose nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, bet nagrinėjamu atveju pratęsiant kardomosios priemonės suėmimo terminą buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su kaltinamojo C. S. socialiniais ir ekonominiais ryšiais užsienio šalyse, nes tokio pobūdžio ryšiai, gresiančios bausmės kontekste, leidžia įžvelgti riziką, kad kaltinamasis gali pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo Lietuvos Respublikoje.
9.3. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nedetalizuojama, kokio pobūdžio turi būti asmens ryšiai užsienyje, dėl kurių galima spręsti apie bėgimo (slėpimosi) tikimybę, tačiau kaip ir ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis C. S. gimė (duomenys neskelbtini) ir yra kitos valstybės – (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo gynėjo teigimu ir baudžiamojoje byloje pateiktais duomenimis, šioje valstybėje C. S. nuolatos gyvena kartu su sugyventine, joje iki suėmimo dirbo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltinamasis taip pat turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius su Baltarusijos Respublika bei turi galiojantį leidimą gyventi šioje šalyje iki 2021 m. rugpjūčio 19 d. (kaltinamojo teigimu, šioje valstybėje jis turėjo nekilnojamojo turto, kurį visai prieš pat jo sulaikymą pardavė). Be to, kaltinamojo C. S. ryšius su šia valstybe patvirtina ir inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės apie galimą narkotinių medžiagų gabenimą iš Baltarusijos Respublikos, jo minimus draugus Baltarusijoje ir pan. Su Lietuvos Respublika kaltinamojo C. S. nesieja visiškai jokie socialiniai, ekonominiai ar kitokio pobūdžio ryšiai, kurie jį, gresiant griežtai laisvės atėmimo bausmei, galėtų sulaikyti šioje valstybėje ir kuriuos jis siektų išsaugoti. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik dėl gresiančios bausmės, o dėl jokių socialinių ryšių su Lietuva nebuvimo bei turimų ryšių užsienyje, egzistuoja reali rizika, jog paleistas į laisvę, kaltinamasis C. S. gali išvykti iš Lietuvos. Taigi, įvertinus aptartus kaltinamojo C. S. tamprius ryšius su net keliomis užsienio valstybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jo pasislėpimo nuo baudžiamojo proceso rizika yra reali ir turi būti vertinama itin rimtai, jo atžvilgiu taikant griežtą kardomąją priemonę. Tokios rizikos šioje situacijoje nepašalina ir gynybos akcentuojamas asmens dokumentų paėmimas, nes kaltinamasis yra ES narės pilietis ir gali pakankamai laisvai judėti visoje ES, be to, net ir taikant griežtesnes kardomąsias priemones ar jų kompleksą, net ir skiriant intensyvią priežiūrą, vien tokių priemonių taikymas ne visais atvejais eliminuoja galimą asmens pasislėpimo riziką ir turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir ypatingai į asmens socialinius ryšius Lietuvoje ir užsienyje.
10. Teisėjų kolegija, turėdama omenyje kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo būdą ir pavojingumą (galimas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas iš Baltarusijos Respublikos į (duomenys neskelbtini) per Lietuvos Respubliką (kaltinamasis, prieš patekdamas į Baltarusiją, Lietuvoje buvo palikęs automobilį su kuriuo ketino grįžti į (duomenys neskelbtini))), taip pat tai, kad kaltinamasis C. S. su Lietuva nėra siejamas iš esmės jokiais ryšiais ir tuo pačiu yra tampriais ryšiais susaistytais su keliomis užsienio valstybėmis, bent jau šioje proceso stadijoje neturi pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje suėmimą galima būtų pakeisti į kurią nors kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar net kelias kardomąsias priemones, nes daliai iš jų nėra sąlygų, arba jos yra nepakankamos. Skunde lakoniškai nurodoma, kad kaltinamojo artimieji galėtų sumokėti 10 000 Eur užstatą, tačiau dėl šios kardomosios priemonės ir dėl tokio dydžio užstato neadekvatumo nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos apeliacinis teismas jau pasisakė 2021 m. gegužės 4 d. nutartyje (žr. nutarties 13 pastraipą), ilgėjanti suėmimo trukmė anksčiau išsakytos pozicijos nekeičia, todėl nesant jokių naujų gynybos argumentų dėl šios priemonės pakankamumo siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, teismas plačiau minėtų argumentų nekartoja.
11. Skundžiama nutartimi kaltinamajam C. S. suėmimo terminas pratęstas iki dvylikos mėnesių, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ir tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Prieš kelis mėnesius svarstant tuo metu dar įtariamojo C. S. gynėjo skundą teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje nėra vilkinamas, o turint omenyje byloje esantį tarptautinį elementą ir su tuo susijusią būtinybę gauti atsakymus į teisinės pagalbos prašymus, ikiteisminio tyrimo trukmė nėra per ilga. Šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi, nes ikiteisminis tyrimas yra baigtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, bet įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes apie kaltinamojo asmenybę (užsienio valstybėse turimus socialinius ryšius) ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, šioje proceso stadijoje be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
12. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajam C. S. paskirta kardomoji priemonė ir jos taikymo trukmė yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo C. S. gynėjo advokato Edmundo Jonušo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartimi kaltinamajam C. S. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams palikti galioti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.