Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, P-248-209-07

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-05-24
Bylos Nr.: P-248-209-07
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas: Teisingumo ministerijos
Pareiškėjas: Vilniaus sentikių religinės bendruomenės
Trečiasis asmuo: Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei

Kategorijos

66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
66.13pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.P2 - 209/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.11; 66.13 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gegužės 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Teisingumo ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (pirmininkas Grigorijus Leonovas) skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei (pirmininkas Grigorijus Bojarovas) dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A15 - 890/2006).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (pirmininkas Grigorijus Leonovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr.(8.3.4.1)-7R-269 valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui “Dėl juridinio asmens išbraukimo iš juridinių asmenų registro”, kurio pagrindu Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, į. k. 9210499, teisinė forma – tradicinė religinė bendruomenė ar bendrija, būstinės adresas – Naujininkų g. 20, Vilnius, išbraukta iš juridinių asmenų registro, ir įpareigoti atsakovą atstatyti buvusią padėtį valstybės įmonėje Registrų centre.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001-02-13 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia Teisingumo ministerijos 1997 m. kovo 3 d. išduoto pažymėjimo nuoroda, kad Vilniaus m. Senosios pamario cerkvės sentikių religinės bendruomenės prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės kodas yra 9168244 ir adresas - Naujininkų g. 20, Vilnius. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko galioti šį teismo sprendimą bei Vilniaus apygardos teismo nutartį. Minėtu sprendimu buvo konstatuota, kad 1995 m. kovo 30 d. Vilniaus m. valdyboje įregistravus Vilniaus 2-ją sentikių religinę bendruomenę (be kodo) Vilniuje veikė ir kita registruota Vilniuje sentikių religinė bendruomenė su kodu 9168244, turėjusi juridinio asmens statusą. 1997 m. kovo 3 d. naujai įkurtai Vilniaus 2-jai sentikių religinei bendruomenei pakeitus pavadinimą į Vilniaus senosios Pamario Cerkvės sentikių religinę bendruomenę prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, jai neteisėtai buvo suteiktas į. k. 9168244, priklausantis ir juridinio asmens teises turinčiam pareiškėjui. Ginčas administraciniuose teismuose vyko ne dėl to, kad pareiškėjas, kurio į. k 9168244, yra juridinis asmuo ar ne (minėta religinė bendruomenė Lietuvoje egzistuoja nuo 1830 m.), nes pagal Konstitucijos 43 straipsnį bei Civilinio kodekso 2.37 straipsnio 1 dalį - valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises. Pareiškėjas vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsniu yra tradicinė Lietuvos religinė bendruomenė. Teisingumo ministerija privalėjo tik įforminti minėtą juridinį asmenį Juridinių asmenų registre. Neįforminimas juridinių asmenų registre nereiškia, kad minėtas juridinis asmuo praranda juridinio asmens teisnumą, t. y. galėjimą turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas. Pagal Civilinio kodekso 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme. Pagal Civilinio kodekso 2.37 straipsnio 1 dalį tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos yra juridiniai asmenys. Kitos religinės bendruomenės ir bendrijos įgyja juridinio asmens teises šios knygos V skyriuje ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu nekonstatavo, kad pareiškėjas nėra juridinis asmuo, o tik nurodė, jog sprendžiant minėtą ginčą (dėl registracijos pažymėjimo išdavimo) nebuvo vadovaujamasi Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 705, kuris numatė įregistravimo pažymėjimų išdavimą. Taip pat konstatavo, kad teismai ir pareiškėjas kreipimosi į teismą terminą neteisingai skaičiavo nuo 2002 m. sausio 15 d., o ne nuo 2001 m. balandžio 18 d.. Tuo remdamasis teismas nusprendė, kad pareiškėjas savo subjektinės teisės būti įregistruotam yra nerealizavęs iki šiol. Atsakovas klaidingai siejo pareiškėjo juridinio asmens statuso įgijimą su 2004 m. gruodžio 27 d. teismo sprendimu, kadangi tradicinės religinės bendruomenės ne registruojamos, o kaip turinčios juridinio asmens statusą tik įforminamos. Teismas ne tik nepripažino, jog pareiškėjas prarado juridinio asmens statusą, bet nepripažino ir to, kad 2003 m. rugpjūčio 29 d. įforminimas Juridinių asmenų registre ir į. k. 9210499 suteikimas yra neteisėtas. Administraciniuose teismuose vyko ginčas tik dėl pareiškėjos įforminimo Juridinių asmenų registre ir kodo 9168244, o ne 9210499 suteikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė skundą atmesti.

Atsakovas nurodė, kad 2003 m. gegužės 26 d. gavo Lietuvos sentikių bažnyčios (toliau – ir LSB) Aukščiausios tarybos prašymą Nr.BC-005 perregistruoti Vilniaus sentikių religinę bendruomenę (kodas 9209852) ir grąžinti jai ankstesnį kodą (9168244), nes 2003 m. gegužės 2 d. buvo sušauktas parapijiečių susirinkimas, kuriame panaikintas ankstesnis dviejų bendruomenių sprendimas dėl susijungimo. 2003 m. birželio 23 d. ministerija išregistravo (kreipėsi dėl išregistravimo) Sentikių bendruomenę su kodu 9209852, Naujininkų g.20, Vilniuje ir suteikė Sentikių bendruomenei kodą 9210389. Kodas 9168244 techniškai negalėjo būti suteiktas, nes jis priklausė likviduojamam ir išregistruojamam juridiniam asmeniui. Taigi, LSB Aukščiausios tarybos prašymo pagrindu buvo patenkintas parapijiečių sprendimas dėl naujos religinės bendruomenės susijungimo ir prašymas įregistruoti religinę bendruomenę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. balandžio 24 d. sprendimu pripažino negaliojančiu juridinio asmens pažymėjime esančią nuorodą, kad kodu 9209852 juridinio asmens pavadinimas yra Vilniaus sentikių religinė bendruomenė. Ministerija buvo įpareigota išduoti juridinio asmens pažymėjimą pagal 2001 m. balandžio 18 d. Sentikių religinės bendruomenės prašymą su nuoroda, kad šios bendruomenės kodas 9168244, adresas Naujininkų 20, Vilniuje. 2003 m. birželio 11 d. Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi 2003 m. balandžio 24 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi kodas 9168244 priklausė bendruomenei, kuri buvo išregistruota, nes susijungė su kitu juridiniu asmeniu, šis kodas jai techniškai negalėjo būti suteiktas ir ji buvo įregistruota kodu 9210499. Pažymi, kad juridinio asmens su kodu 9168244 šiuo metu nėra, nes jis persitvarkė susijungimo būdu, todėl byloje apskritai nėra ginčo objekto. Atsakovas nurodė, jog atnaujinęs procesą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad atsakovas buvo įpareigotas išduoti pareiškėjui (sentikių bendruomenei, dabar vadovaujamai G.Leonovo) juridinio asmens pažymėjimą prieš tai net neišsprendus juridinio asmens registravimo klausimo. 2004 m. gruodžio 27 d. nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo skundo netenkino. Taigi, buvo nepatenkintas prašymas pripažinti negaliojančiu 2001 m. birželio 22 d. išduoto juridinio asmens registravimo pažymėjimo nuorodą, kad Sentikių religinė bendruomenė kodas 9209852, esanti Naujininkų 20, Vilniuje, yra juridinis asmuo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tik minėtos subjektinės teisės realizavimas, t. y. faktinis religinės bendruomenės įregistravimas nurodant konkrečius ją kaip juridinį asmenį identifikuojančius požymius apibrėžia šios teisės ribas bei ją individualizuoja. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog įregistravus įregistravimo pažymėjimą su konkrečiais juridinį asmenį identifikuojančiais požymiais trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pažeistos jo subjektinės teisės. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime buvo konstatuota, kad pagrindo bendruomenės įregistravimui nėra, o Teisingumo ministerija įregistravo pareiškėją vykdydama panaikintus teismų sprendimus, pareiškėjas Lietuvos sentikių bažnyčios prašymu buvo išregistruotas. Teisės aktai nenumatė atsakovui pareigos pranešti apie šį faktą pareiškėjui, tuo labiau, kad jis buvo susipažinęs su minėtu teismo sprendimu ir apie išregistravimą buvo pranešta viešai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai iš esmės yra ginčo administracinėje byloje Nr.A(8)-514/2004 pratęsimas, todėl skundas ir šiuo pagrindu yra nepagrįstas. Pareiškėjas kreipėsi dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo išaiškinimo ir minėtas teismas konstatavo, jog polemika šiuo klausimu baigta. Aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje, kitoje administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tie patys asmenys, iš naujo neįrodinėjamos.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo LSB Aukščiausioji taryba su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad sentikių religinė bendruomenė su identifikaciniu kodu 9210499 buvo įregistruota Juridinių asmenų registre vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-04-24 sprendimą, kuris įsiteisėjo 2003 m. birželio 11 d.. Ministerija buvo priversta pažeisti Civilinio kodekso 2.39 straipsnį bei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tokiu pačiu pavadinimu ir tuo pačiu buveinės adresu jau buvo įregistruota kita bendruomenė. Pareiškėjo atžvilgiu juridinio asmens teisių įforminimas buvo atliktas nesilaikant nustatytos tvarkos, o tik vykdant minėtą teismo sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimu buvo panaikintas minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo bei apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir tuo pačiu panaikintas ir pareiškėjo bendruomenės kaip juridinio asmens įforminimo teisinis pagrindas. Sentikių religinė bendruomenė, kurią dabar savinasi G. Leonovas, dar 2001 m. birželio 22 d. buvo reorganizuota ir įregistruota į/k 9209852, o vėliau pašalinus kai kuriuos įstatų pažeidimus 2003 m. birželio 5 d. buvo perregistruota Juridinių asmenų registre (tuometiniame rejestre) po susijungimo su minėta Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės ir gavo į. k. 9210389. Susijungimo išdavoje abiejų bendruomenių parapijiečiai 2003-05-02 visuotiniame susirinkime nusprendė pasilikti pavadinimą „Vilniaus sentikių religinė bendruomenė“, kuri veikia iki šiol, o jos pirmininkas yra Grigorijus Bojarovas. Todėl G.Leonovas, įvardindamas save Sentikių religinės bendruomenės pirmininku, neturi jokio teisinio pagrindo pretenduoti į minėtos sentikių bendruomenės pavadinimą ir statusą.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad 2005 m. sausio 14 d. gavo atsakovo 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr.(8.3.41)-7R-269, kuriuo prašoma išbraukti iš Juridinių asmenų registro Sentikių religinę bendruomenę (kodas 9210499). Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr.1407, 32.4 punkte nustatyta, kad tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų dokumentų ir duomenų teikėjas yra Teisingumo ministerija. Todėl gavęs minėtą prašymą registro tvarkytojas atsižvelgdamas į tai, kad vadovaujantis Juridinių asmenų registro nuostatų 34.2, 42 punktais už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą atsako dokumentų ir duomenų teikėjai, bei, kad registro tvarkytojas, gavęs prašyme surašytus duomenis Juridinių asmenų registro nuostatų 41.1 punkte nustatyta tvarka patvirtintus Teisingumo ministerijos, netikrina pateiktų duomenų tikrumo ir dokumentų turinio atitikties įstatymų reikalavimams, 2005 m. sausio 19 d. išbraukė iš Juridinių asmenų registro minėtą tradicinę religinę bendruomenę. Apie atliktus veiksmus Teisingumo ministerija buvo informuota 2005 m. sausio 20 d. raštu Nr.IJ-1898 atkreipiant dokumentų ir duomenų teikėjo dėmesį į tai, kad turi būti išspręstas Sentikių religinės bendruomenės registravimo pažymėjimo paskelbimo negaliojančiu klausimas.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (į. k. 292103890) su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodė, kad Teisingumo ministerijai buvo pateikti visi dokumentai, patvirtinantys, jog jis perima visas anksčiau buvusių sentikių religinių bendruomenių Vilniuje teises ir pareigas, pavadinimą “Vilniaus sentikių religinė bendruomenė”. Pareiškėjo reikalavimas įteisinti antrąją sentikių religinę bendruomenę tuo pačiu pagrindu, t. y. Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu, bei tuo pačiu pavadinimu yra civilinio pobūdžio ginčas, spręstinas civilinio proceso tvarka. 2003 m. gegužės 2 d. jis organizavo ir pravedė visuotinį parapijiečių susirinkimą bei atsižvelgdamas į Aukščiausios sentikių tarybos sprendimą nutarė paleisti bendruomenės valdymo organus, o įstatus laikyti negaliojančiais. Buvo taip pat patvirtintas pavadinimas “Vilniaus sentikių religinė bendruomenė”. LSB Aukščiausioji taryba 2003 m. gegužės 23 d. savo posėdyje apsvarstė padėtį ir pritarė šiems veiksmams. Priimtų dokumentų pagrindu buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją su prašymu ir bendruomenė buvo išregistruota kaip juridinis asmuo su įmonės kodu 9209852 bei įregistruota įmonės kodu 9210389. Taip religinės bendruomenės savo vidaus klausimus išsprendė tradicijų, kanonų bei Sentikių bažnyčios statuto nustatyta tvarka.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino atsakovo 2005 m. sausio 13 d. raštą Nr.(8.3.41)-7R-269, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

Teismas nurodė, kad sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl to, ar teisėtas atsakovo 2005 m. sausio 13 d. prašymas Registrų centro Vilniaus filialui išbraukti Sentikių religinę bendruomenę iš Juridinių asmenų registro, atsižvelgtina į prejudicinę reikšmę šiai bylai turintį Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą (civ. b. Nr. 2/1-62-2001), kuriame nustatyta, kad nuo 1997 m. kovo 3 d. Vilniuje veikė dvi sentikių bendruomenės, įregistruotos tuo pačiu identifikaciniu kodu (9168244) ir adresu – Sentikių religinė bendruomenė (įregistruota 1994 m. birželio 6 d., kodas 9168244) bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės. Šiame sprendime svarbi ir ta nustatyta aplinkybė, kad Vilniaus m. 2-oji sentikių religinė bendruomenė, vėliau prisijungusi prie Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinės bendruomenės prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, nėra sentikių bendruomenės teisių perėmėja, todėl pripažinta negaliojančia Teisingumo ministerijos Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinei bendruomenei išduoto pažymėjimo nuoroda, kad šios bendruomenės kodas yra 9168244. Teismas, įvertinęs Konstitucijos 43 straipsnio 2 dalies, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5, 10 straipsnių, Civilinio kodekso 2.37 straipsnio nuostatas, nusprendė, kad tradicinės religinės bendruomenės yra išskiriamos iš kitų religinių bendruomenių tarpo ta prasme, kad jos juridiniu asmeniu laikytinos per se (t. y. pačios savaime dėl savo buvimo tokiomis), o ne nuo įregistravimo momento Juridinių asmenų registre. Po Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo, kuriuo konstatuota, kad ne Vilniaus m. 2-oji sentikių bendruomenė yra Vilniaus sentikių bendruomenės teisių perėmėja, atsižvelgusi į Sentikių religinės bendruomenės 2001 m. balandžio 18 d. prašymą Teisingumo ministerija privalėjo išduoti Sentikių bendruomenei, kaip tradicinei religinei bendruomenei, nurodytai Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnyje, įregistravimo pažymėjimą, tačiau tai padaryta nebuvo ir faktiškai teismo sprendimas buvo neįvykdytas. Bylos medžiaga liudija, kad nebuvo tinkamai įvykdytas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo įpareigojimas išduoti Sentikių bendruomenei juridinio asmens pažymėjimą, nurodant kad jos identifikavimo kodas 9168244, nes pareiškėjui buvo išduotas pažymėjimas su juridinio asmens kodu 9210499. Teisingumo ministerijos 2003 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas išduoti Sentikių religinei bendruomenei pažymėjimą, įregistruoti ją Juridinių asmenų registre bei suteikti kodą 9210499 negali būti grindžiamas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo vykdymu, todėl Teisingumo ministerija Sentikių religinę bendruomenę įregistravo atsižvelgusi į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu nustatytas tas faktines aplinkybes, kad Sentikių bendruomenė yra šios bendruomenės teisių perėmėja, taigi, yra juridinis asmuo (per se) ir privalo būti įregistruota nustatyta tvarka. Teismas nurodė, kad Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime, kuriuo remiasi Teisingumo ministerija, nepaneigtas Sentikių bendruomenės, kaip juridinio asmens, statusas, tačiau konstatuota, kad teismai negalėjo tenkinti šios bendruomenės reikalavimų ir ginti jos teises teismine tvarka, nes buvo praleistas kreipimosi į administracinį teismą terminas. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nenumatyta, kad tradicinė religinė bendruomenė gali būti išregistruota iš Juridinių asmenų registro ar prarasti šį statusą. Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo gali būti išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro tik tuo atveju, kai juridinis asmuo pasibaigia, o 2.95 straipsnyje nurodoma, kad juridinis asmuo pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Teismas nurodė, kad Vyriausiasis administracinis teismas atnaujinęs procesą administracinėje byloje ir priimdamas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą įvertino aplinkybę, kad Sentikių religinė bendruomenė yra juridinis asmuo, o tuo pačiu ir tinkama procesinė šalis Administracinių bylų teisenos įstatymo prasme. Byloje nėra duomenų, kad po minėto teismo sprendimo Sentikių bendruomenė būtų buvusi reorganizuota arba likviduota. Atsižvelgęs į tai teismas tvirtino, kad skundžiamas Teisingumo ministerijos sprendimas yra nepagristas jokiomis Civiliniame kodekse nurodytomis aplinkybėmis ar kitų teisės aktų nuostatomis, leidžiančiomis atsakovui teikti Registrų centro Vilniaus filialui prašymą išregistruoti Sentikių religinę bendruomenę iš Juridinių asmenų registro. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo yra abstraktus, neapibrėžiantis konkrečių atsakovo veiksmų, todėl atmestinas.

III.

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad iki 2003 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties Vilniaus sentikių religinė bendruomenė su identifikaciniu kodu 9210499 nebuvo įregistruota Juridinių asmenų registre. Teisingumo ministerija būdama tuometine duomenų dėl religinių bendruomenių teikėja prašymą dėl įregistravimo grindė būtent 2003 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Panaikinus registravimo pagrindą pareiškėjas buvo išregistruotas. Taip pat Teisingumo ministerija gavo prašymą išregistruoti pareiškėją iš juridinių asmenų registro iš Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausios tarybos, kuri yra kompetetinga pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4, 20 straipsnius bei pagal vidaus religinių bendruomenių teisės normas teikti tokio pobūdžio prašymus. Ypatingai svarbu tai, kad Teisingumo ministerija vykdydama (vėliau panaikintą) teismo sprendimą nevykdė religinės bendruomenės kaip tradicinės religinės bendruomenės registravimo procedūros - nebuvo patikrintas religinės bendruomenės tradiciškumas, nors tai yra būtina sąlyga tokiam išskirtiniam valstybės pripažinimui (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnis). Taip pat įregistruojant pareiškėją buvo pažeisti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Civilinio kodekso 2.37, 2.39 straipsniai. Klausimas dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymo apskritai nebuvo iškilęs, nes, kol šio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrino aukštesnės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m rugsėjo 19 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas), 2001 m. birželio 6 d. įvyko Vilniaus sentikių religinės bendruomenės bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinės bendruomenės (identifikavimo kodas 9210389) reorganizavimas sujungimo būdu išduodant juridiniam asmeniui pažymėjimą su identifikavimo kodu 9209852 ir suteikiant pavadinimą Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (I-oji reorganizacija) bei išregistruojant Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinę bendruomenę su identifikavimo kodu 9168244. Atsakovas nurodė, kad teismas atsižvelgė į Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimą civ. b. Nr.2/1-62-2001 kaip turintį šiai bylai prejudicinę reikšmę. Šiuo atveju teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog po minėto sprendimo įvyko II-oji reorganizacija, kurios metu 2003 m. birželio 23 d. susijungė Vilniaus m. sentikių religinė bendruomenė bei Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religinė bendruomenė ir naujam juridiniam asmeniui buvo suteiktas juridinio asmens identifikacinis kodas 9209852. Šis juridinis faktas yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, juridinio asmens, kuris egzistavo nagrinėjant civ. bylą Nr. 2/1 -62-2001, jau nebeliko, nes susikūrė kitas juridinis asmuo, kuris perėmė visų sentikių religinių bendruomenių teises ir pareigas (LSB Aukščiausiasis tarybos 2003 m. gegužės 23 d. nutarimas). Ši aplinkybė buvo įvertinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutartyje. Joje taip pat nurodyta, kad teismas nevertina bendruomenių reorganizavimo aspekto, nes nėra įgaliotas spręsti, kuri bendruomenė turėjo teisę naudoti Vilniaus sentikių religinės bendruomenės pavadinimą pagal vidines šių bendruomenių veiklą reglamentuojančias teisės normas. Atsakovas nurodė, kad teismas remdamasis 2004 m. gruodžio 27 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties motyvu padarė prieštaraujančią rašytiniams įrodymams bei pačio teismo argumentams išvadą. Atsakovas nurodė, kad tradicinės religinės bendruomenės susikūrimas ir įregistravimas yra du skirtingi šio juridinio asmens statuso aspektai. Be to, pagal Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 2 punktą civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš teismų sprendimų. Kadangi teismo sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruotas pareiškėjas, buvo panaikintas, todėl ginčijamas atsakovo prašymas vertintinas tik tai kaip Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. nutarties vykdymas pagal LSB Aukščiausiosios tarybos prašymą.

Tretieji suinteresuotieji asmenys LSB Aukščiausioji taryba ir Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (pirmininkas G. Bojarovas) apeliaciniais skundais prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad teismas visiškai supainiojo ankstesnių teismų sprendimais nustatytas ir šioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į pasikeitusią sentikių religinių organizacijų padėtį po 2001 metų, netaikė teisės aktų, kuriuos privalėjo taikyti. Be to, teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų LSB Aukščiausiosios tarybos bei Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (į/k9210389, pirmininkas G. Bojarovas) išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų. Ginčijamame akte suformuluoto prašymo motyvai ir pagrindai aiškiai išdėstyti ir juos traktuoti taip, kaip tvirtina teismas, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisingumo ministerija vykdydama dabar jau panaikintą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimą buvo priversta įforminti juridinio asmens teises faktiškai neegzistuojančiai sentikių religinei bendruomenei neatsižvelgdama į pasikeitusią sentikių bendruomenių organizacinę sandarą, šiurkščiai pažeisdama Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo reikalavimus. Per laikotarpį nuo 2001 m. balandžio 18 d., kai buvęs sentikių religinės bendruomenės dvasininkas V.Vasiljevas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu įforminti juridinio asmens teises Vilniaus sentikių religinei bendruomenei ir suteikti identifikacinį kodą 9168244, iki Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo tik 2003-06-11, V. Vasiljevas neteko įgaliojimų atstovauti bendruomenei, o ir pati Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, kuriai Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimu buvo pripažinta teisė turėti kodą 9168244, reorganizacijos išdavoje susijungė su Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės, pasiliko pavadinimą - Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, gavo identifikacinį kodą - 9209852, o vėliau ištaisius reorganizacijos metu padarytus bendruomenės įstatų pažeidimus ir perregistravus tą pačią susijungusią bendruomenę suteiktas kodas - 9210389. Jos pirmininku buvo išrinktas G. Bojarovas, kuris atstovauja trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje. Teisingumo ministerija vykdydama minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą neturėjo galimybės įvertinti pasikeitusių aplinkybių, todėl neteisingai įregistravo dar vieną sentikių religinę bendruomenę tuo pačiu pavadinimu ir techniškai negalėdama jai suteikti teismo sprendime nurodyto kodo suteikė kodą 9210499. Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad Juridinių asmenų registro nuostatai apskritai nenustato tokio juridinio asmens, taip pat ir religinės bendruomenės, įregistravimo ar išregistravimo pagrindo, kaip teismo sprendimas, o Administracinių bylų teisenos įstatymas nesuteikia teismui kompetencijos įpareigoti registro duomenų teikėją (šiuo atveju - Teisingumo ministeriją) įtraukti į registrą juridinį asmenį nesilaikant nustatytos tvarkos. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2001 m. vasario 13 d. sprendimo vykdymo klausimai buvo sprendžiami priklausomai nuo bylą laimėjusios šalies - Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (tuometinis pirmininkas M.Semionovas, dabartinis - G.Bojarovas) valios. Iš dalies šis sprendimas buvo įvykdytas, nes minėta bendruomenė buvo įregistruota juridinių asmenų registre Vilniaus sentikių religinės bendruomenės pavadinimu po jos susijungimo su kita - Vilniaus m. Senosios Pamario cerkvės sentikių religine bendruomene prie Sveto-Pakrovskajos cerkvės (dabartinis identifikacinis kodas 9210389), tačiau gauti teismo sprendime nurodytą kodą - 9168244 buvo neįmanoma dėl techninių kliūčių. Kitų minėto sprendimo nuostatų vykdymas tapo nebeaktualus, nes neliko ginčo tarp apsijungusių bendruomenių. Aplinkybę, kad dabartinė Vilniaus sentikių religinė bendruomenė, identifikacinis kodas 9210389, vadovaujama pirmininko G. Bojarovo, yra teismų sprendimuose minėtos Vilniaus sentikių religinės bendruomenės, turėjusios kompiuterinės apskaitos kodą 9168244, teisių perėmėja, patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2004-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-718/2004. Teismo tvirtinimas, kad Vyriausiasis administracinis teismas atnaujinęs procesą administracinėje byloje ir priimdamas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą įvertino, jog Sentikių religinė bendruomenė yra juridinis asmuo, tačiau byloje nėra duomenų, kad po minėto teismo sprendimo Sentikių religinė bendruomenė būtų buvusi reorganizuota ar likviduota, neatitinka tikrovės. Teismui priimant 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimą buvo apeliacine tvarka peržiūrėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. balandžio 24 d. sprendimas vertinant tik toje byloje surinktus įrodymus, tačiau nenagrinėjant bendruomenių reorganizavimo teisėtumo klausimų. Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti šiuos pasikeitimus sentikių bendruomenių organizacinėje struktūroje ir tuomet būtų įsitikinęs, kad Teisingumo ministerija privalėjo ištaisyti klaidą, kurią padarė įregistruodama pareiškėjo bendruomenę dabar panaikintų teismo sprendimų vykdymo išdavoje. Tuo tarpu teismas visiškai nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių išdėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, o rėmėsi tik pareiškėjo nurodytais motyvais. Teismas nekreipė dėmesio net į tai, jog Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime konstatavo, kad teismai įpareigodami atsakovą pareiškėjui išduoti įregistravimo pažymėjimą pagal 2001-04-18 prašymą ir tokiu būdu gindami ginčijamą pareiškėjo teisę, kuri teisminiu būdu negalėjo būti ginama, priėmė neteisėtus sprendimus. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad Teisingumo ministerijos sprendimas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro pareiškėjo religinę bendruomenę nepagrįstas jokiomis teisės aktų nuostatomis, leidžiančiomis atsakovui teikti tokį prašymą Registrų centrui. Minėtų Juridinių asmenų registro nuostatų 41 straipsnis reglamentuoja tokią atsakovo teisę ir prašymo pateikimo tvarką, tačiau teismas net netyrė, ar skundžiamas atsakovo sprendimas - raštas, atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, svarbi ir vertintina aplinkybė, kad prašymą išregistruoti iš Juridinių asmenų registro pareiškėjo bendruomenę atsakovui 2004 m. gruodžio 17 buvo pateikusi LSB Aukščiausioji taryba kaip aukštesnioji bendruomenių valdymo institucija Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies prasme. Tretieji suinteresuotieji asmenys nurodė, kad sprendžiant šį ginčą reikėjo įvertinti ir tai, jog ankstesnis atsakovo sprendimas - prašymas įtraukti pareiškėjo bendruomenę į juridinių asmenų registrą, priimtas vykdant dabar panaikintus teismų sprendimus, buvo pateiktas pažeidžiant Civilinio kodekso 2.37, 2.39 straipsnių bei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10, 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus (nesilaikyta prašymų pateikimo tvarkos, tokiu pačiu pavadinimu ir tuo pačiu buveinės adresu jau buvo įregistruota kita bendruomenė).

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartimi apeliacinius skundus atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį sentikių religinės bendrijos ir bendruomenės buvo pripažintos tradicinėmis. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta religinių bendruomenių ir bendrijų teisė laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas, o įstatymo 10 straipsnyje numatyta pareikštinė juridinio asmens teisių įforminimo tvarka. Teismas nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (tarybos pirmininkas G. Leonovas) į/k 9210499 turėjo juridinio asmens teisės ir buvo registruota Juridinių asmenų registre. Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje pateikta juridinio asmens sąvoka, pagal kurią juridiniu asmeniu laikoma turinti savo pavadinimą įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Vilniaus sentikių religinei bendruomenei esant juridiniu asmeniu, turi būti atsižvelgta į juridinio asmens požymius, kurie yra organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Šioje byloje yra svarbus juridinio asmens organizacinis vieningumas, kuris pasireiškia vidine struktūra ir šios struktūros dalių sujungimu į vieną visumą, o juridinio asmens vardu veikia atitinkami juridinio asmens valdymo organai. Vilniaus sentikių religinės bendruomenės įstatų 4 skyriuje yra numatyti šie valdymo organai: dvasininko vadovaujamas Visuotinis susirinkimas; bendruomenės dvasininkas; Visuotinio susirinkimo išrinkta bendruomenės Taryba. Tik šie bendruomenės valdymo organai gali atlikti bendruomenei kaip juridiniam asmeniui teisiškai reikšmingus ar privalomus veiksmus arba šios bendruomenės vardu minėtus veiksmus gali atlikti bendruomenės įgalioti asmenys. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji taryba ar jos pirmininkas būtų Vilniaus sentikių religinės bendruomenės įgalioti atlikti Vilniaus sentikių bendruomenės vardu teisinius veiksmus, tai yra likviduoti ar reorganizuoti šį juridinį asmenį, taip pat panaikinti įrašą Juridinių asmenų registre. Todėl nei Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji taryba, nei jos pirmininkas negali nutraukti Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 veiklos (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalis). Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji taryba 2004 m. gruodžio 17 d. pateikdama prašymą Nr.Bc-067 dėl Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 veikė ultra vires, t. y. peržengdama pasaulietinės teisės nustatytas kompetencijos ribas. Teismas nurodė, kad atsakovas savo veiksmus motyvavo tuo, jog vykdė administracinių teismų sprendimus, tačiau nė viename iš byloje esančių sprendimų teismai nėra pasisakę dėl Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Tokioje situacijoje yra natūralu, jog atsakovas inicijavęs Vilniaus sentikių religinės bendruomenės į/k 9210499 teisinio registravimą panaikinimą veikė pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintą įstatymų viršenybės ir objektyvumo principą, nes pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis religinės bendruomenės ar bendrijos veiklą gali sustabdyti ar nutraukti tik teismas.

V.

Atsakovas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad procesas šioje administracinėje byloje turėtų būti atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose numatytais pagrindais. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje teismas netinkamai aiškino ir taikė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį klaidingai manydamas, kad jame numatyta, jog valstybė pripažįsta istorinio, dvasinio bei socialinio palikimo dalį sudarančias tradicines, Lietuvoje egzistuojančias religines bendruomenes, tarp kurių minima ir sentikių religinė bendruomenė. Šiame įstatymo straipsnyje įvardintos ne sentikių religinės bendruomenės, kurios įeina į tradicinės sentikių bendrijos - Lietuvos sentikių bažnyčios - sudėtį, o tik pati sentikių konfesija. Aplinkybė, kad minėta įstatymo nuostata taikoma tiek toms tradicinėms religinėms bažnyčioms, kurios turi bendrijas (tarp jų ir sentikiai), tiek toms, kurios tokių bendrijų neturi, t. y. veikia arba atskiros religinės bendruomenės, kaip karaimų ir graikų apeigų katalikų atveju, arba į religines bendrijas vienijasi nepriklausomos religinės bendruomenės, kaip yra judėjų atveju, suponuoja tik tokią šio įstatymo straipsnio sampratą, kad jame apibendrintai įvardintos visos Lietuvoje veikiančios ir valstybės pripažintos religinės konfesijos. Teismas pareiškėjo bendruomenę priskirdamas minėtame straipsnyje nurodytų 9 konfesijų sąrašui padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą, dėl kurio suformulavo neteisingas išvadas. Atsakovas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Konstitucijos 43 straipsnį, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį bei 10 straipsnį, o taip pat Civilinio kodekso 2.33 straipsnio nuostatas. Tam, kad būtų galima laikyti juridiniu asmeniu religinę bendruomenę, svarbūs ne tik tie požymiai, kurie nurodyti Civilinio kodekso 2.33 straipsnyje, o tas faktas, ar yra nustatytas konkrečios bendruomenės tradicijų tęstinumas atsižvelgiant į tos religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus bei kitas normas pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnį. Atsakovas įformindamas juridinio asmens teises pareiškėjo religinei bendruomenei netikrino jos tradiciškumo požymių, o tradicinė ir valstybės pripažinta bendrija - Lietuvos sentikių bažnyčia ir jos religinis centras - valdymo institucija - Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausioji taryba pareiškė motyvuotą kategorišką prieštaravimą. Teismas padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo religinė bendruomenė yra juridinis asmuo, o kartu ir tradicinė religinė bendruomenė. Tuo tarpu pareiškėjo religinė bendruomenė ne kartą teismui deklaravo nepripažįstanti tradicinės, valstybės pripažintos sentikių bažnyčios ir jos Aukščiausiosios tarybos, nepaklūstanti jos statutui ir kanonams (statutas ir kanonai yra vieningi kanoninės teisės aktai visai tradicinei sentikių bažnyčiai, kurios struktūroje yra bendruomenės), kas akivaizdžiai liudija pareiškėjo bendruomenę neturint tradiciškumo požymių, kurie sentikių bažnyčios atveju buvo išdėstyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A(5)-1495/2005). Atsakovas nurodo, kad šioje byloje teismas konstatavęs aplinkybę, jog tik pačios bendruomenės valdymo organai gali atlikti bendruomenei, kaip juridiniam asmeniui, teisiškai reikšmingus ir privalomus veiksmus, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio išaiškinimo, kurį pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A(8)-514/2004. Šiame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nei Teisingumo ministerija, nei teismai nėra įgalioti spręsti religinių bendruomenių ir bendrijų tarpusavio konfliktų, susijusių su bendruomenių sujungimu, reorganizavimu ar likvidavimu, reglamentuojamų religinių bendruomenių kanonais bei statutais; teismai nėra įgalioti spręsti, kuri religinė bendruomenė turėjo teisę naudoti religinės bendruomenės pavadinimą pagal vidines šių bendruomenių veiklą reglamentuojančias normas. Tuo tarpu šioje administracinėje byloje teismai visiškai atribodami religinę bendruomenę nuo tos pačios religinės krypties bažnyčios, jos statutų ir kanonų laikymosi, bendruomenę vertindami kaip absoliučiai savarankišką juridinį asmenį padarė neteisingas išvadas, prieštaraujančias minėtai teismų praktikai. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 28 d. sprendime byloje Nr.A(5)-l495/2005 akcentavo, kad juridinio asmens teises naujai susikūrusiai tradicinei religinei bendruomenei įformina Teisingumo ministerija naujai susikūrusios tradicinės religinės bendruomenės vadovybei pranešus raštu apie susikūrimą ir nustačius konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos tradicijų tęstinumą atsižvelgiant į jos kanonus, statutus bei kitas normas. Nagrinėjamu atveju klaidingai įvertinęs aplinkybes teismas privertė įregistruoti pareiškėją kaip tradicinę religinę bendruomenę nepatikrinus jos tradiciškumo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodo, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnį tradicinėmis yra laikomos sentikių bendruomenės ir bendrijos, o ne viena sentikių bendruomenė (konfesija). Todėl sentikių bendruomenės turi teisę laisvai organizuotis, o įforminant šių bendruomenių juridinio asmens statusą nebūtinas Lietuvos sentikių Aukščiausiosios tarybos sutikimas. Išskirtinė teisė pripažinti bažnytinius juridinius asmenis yra suteikta tik katalikų bažnyčios vadovybei, tačiau tai yra padaryta specialiu 2000 m. gegužės 5 d. susitarimu tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra naujai susikūrusi tradicinė religinė bendruomenė, todėl šiuo atveju negali būti taikoma Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo nurodomas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas yra tik pavienis sprendimas, kuris negali būti laikomas formuojančiu tinkamą teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Kaip matyti iš atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio, atsakovas remiasi dviem proceso atnaujinimo pagrindais: esminiu materialinės teisės normų pažeidimu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir būtinybe užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas). Pateikdamas argumentus dėl šių pagrindų buvimo atsakovas iš esmės siekia įrodyti, jog pareiškėjas Vilniaus sentikių religinė bendruomenė (pirmininkas Grigorijus Leonovas) negali būti laikoma tradicine religine bendruomene. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutarties motyvuojamosios dalies, pagrindiniai argumentai, dėl kurių iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas, buvo susiję ne su pareiškėjo, kaip religinės bendruomenės, tradiciškumo klausimu, o su pagrindais, kuriems esant Teisingumo ministerija turi teisę kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl į juridinių asmenų registrą įtrauktos religinės bendruomenės (kaip tradicinės religinės bendruomenės) išbraukimo iš juridinių asmenų registro.

Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 20 straipsnio prasmę į juridinių asmenų registrą įtraukta religinė bendruomenė (kaip tradicinė religinė bendruomenė) gali būti išbraukta iš juridinių asmenų registro tik esant jos pačios sprendimui dėl veiklos nutraukimo, teismo sprendimui dėl jos veiklos nutraukimo arba teismo patvarkymui dėl jos išbraukimo iš juridinių asmenų registro. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo įtrauktas į juridinių asmenų registrą kaip tradicinė religinė bendruomenė, tačiau jis jokio sprendimo dėl savo veiklos nutraukimo nebuvo priėmęs. Taip pat nėra priimta teismo sprendimų dėl pareiškėjo veiklos nutraukimo ar dėl pareiškėjo išbraukimo iš juridinių asmenų registro. Tokių konkrečių teismo patvarkymų nėra ir atsakovo 2005 m. sausio 13 d. rašte Nr.(8.3.4.1) -7R-269 nurodytame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr.A(8)-514/2004. Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindų, dėl kurių atsakovas būtų įgijęs teisę kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl į juridinių asmenų registrą jau įtraukto pareiškėjo (kaip tradicinės religinės bendruomenės) išbraukimo iš juridinių asmenų registro. Tai iš esmės ir buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje.

Atsakovas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo iš esmės nepateikė motyvų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nutartyje pateiktos, prieš tai paminėtos pagrindinės teismo argumentacijos neteisingumo. Todėl procesas pagal atsakovo prašymą negali būti atnaujintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal atsakovo Teisingumo ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus sentikių religinės bendruomenės (pirmininkas Grigorijus Leonovas) skundą atsakovui Teisingumo ministerijai dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Lietuvos sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai tarybai, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei (pirmininkas Grigorijus Bojarovas) dėl rašto pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A15 - 890/2006).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė