Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-848-594/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1S-848-594/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
I. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-848-594/2017Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo I. Z. (toliau – I. Z.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 95-162 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo I. Z..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Z. Panevėžio apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2008 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gruodžio 29 d.2017 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-162 nutarta taikyti nuteistajam I. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą.Skundu apygardos teismui nuteistasis I. Z. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-162 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, šiuo metu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, o už gerai atliekamą darbą buvo 14 kartų skatintas. Pasak I. Z., nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis yra susijęs su kriminaline subkultūra ar ja vadovaujasi. Jis suvokia kitų teises, supranta asmeninės laisvės apribojimo būtinybę, su pataisos namų administracija ir pareigūnais nekonfliktuoja, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat pažymima, kad pataisos namuose nuteistasis mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo specialybę, dirbo jam paskirtą darbą ir dengė priteistą civilinį ieškinį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką prilyginama žemai (19 balų), kas, I. Z. įsitikinimu, rodo, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu jis yra atlikęs tik minimalią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kadangi, I. Z. įsitikinimu, jis yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kas, nuteistojo vertinimu, leidžia pagrįstai teigti, jog apylinkės teismas klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos išnagrinėjo nekompetentingai. Nesutinkama ir su apylinkės teismo išvada, kad I. Z. buvo sunku mokėti savo turimus kreditus. Teigiama, jog būdamas laisvėje ir dirbdamas, nuteistasis savo prisiimtus finansinius įsipareigojimus vykdė be didesnių sunkumų, o patekęs į pataisos namus, kol neįsidarbino, vykdyti jų jis tiesiog nebeturėjo realios galimybės. Šiuo metu, pasak nuteistojo, jo turimi kreditai mokami. Be to, priešingai nei konstatuota skundžiamoje nutartyje, laisvėje nuteistasis buvo įgijęs staliaus staklininko specialybę, pagal kurią ketina dirbti ir išėjęs į laisvę.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Z. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Ir vis tik, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo I. Z. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad rizika sudaro 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šių aplinkybių I. Z. lygtiniam paleidimui nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors skunde nuteistasis nurodo, kad jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomą bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, dirba, dengia iš jo priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose mokėsi ir įgijo specialybę, kas iš esmės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pagrindą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Akivaizdžių I. Z. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli I. Z. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – susilpnėjęs jo socialinis tinklas už šeimos ribų bei piktnaudžiavimas alkoholiu, neabejotinai galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus I. Z. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai konstatuojama nuteistojo skundu, teisinio pagrindo nėra. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau tai, įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį, įvykdymo aplinkybes bei tikslus ir motyvus, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimas buvo įvykdytas bendrininkaujant su kitu asmeniu – savo broliu, jis buvo vykdomas pakankamai ilgą laiką – nužudytasis buvo mušamas ne vieną dieną, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo įvykdymo aplinkybės) ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, nes tai jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę, tačiau ši aplinkybė, tiek kiek tai atskleidžia I. Z. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Šių duomenų kontekste svarbu paminėti ir tai, kad nors nuteistasis jau atliko jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos būtiną laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau net ir šiuo metu savo kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo jis pripažįsta tik iš dalies, yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, pripažįsta, jog nusikalto „pagautas momento“, praradęs savitvardą (kas, įvertinus nusikaltimo įvykdymo aplinkybes ir jo vykdymo terminą, kelia pagrįstų abejonių), kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu I. Z. negeba prisiimti atsakomybės už savo padarytus neteisėtus veiksmus, sukėlusius negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, nevertina savo veiksmų kritiškai, o tai neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Šios išvados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sutinkamai su 2017 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis vis dar apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu bei gali tam tikras situacijas vertinti stereotipiškai, pernelyg greitai daryti išvadas, kas įvertinus I. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį, vis dar neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tinkamą, ir jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos pakankamą, elgesio korekciją. Sprendžiant I. Z. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą komentuojamoje Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotų nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių kontekste pažymėtina ir tai, kad atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atsiribojo nuo bendravimo su draugais esančiais laisvėje, jo tėvai yra mirę, nors jis ir turi 3 brolius, tačiau su vienu iš jų jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (jo paties teigimu, su juo nebendrauja), o su kitais savo broliais I. Z. nebendrauja, nenorėdamas jiems sukelti papildomų rūpesčių. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą neabejotina, kad šiuo metu nuteistasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kurie nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Juo labiau, kad ir gyventi I. Z. ketina grįžti į savo mirusių tėvų namus, kurie šiuo metu nėra gyvenami, kur galimai lygtinio paleidimo atveju grįžtų gyventi ir jo brolis, su kuriuo nuteistasis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas, įvertinus nuteistojo veiksmus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdymo metu (dauguma jų, jo paties teigimu, atlikti skatinant broliui), vėlgi galėtų paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių plotmėje įvertintina ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą I. Z. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamam nuteistojo elgesiui, todėl nuteistojo alkoholio vartojimo problemos bei jo veiksmai, siekiant eliminuoti šią jo elgesį neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualūs. Nors šiuo metu nuteistasis ir suvokia neigiamą alkoholio vartojimo žalą, siekdamas išspręsti savo alkoholio vartojimo problemas, pataisos namuose jis dalyvauja susitikimuose su anoniminių alkoholikų atstovais, o 2017 m. liepos 12 d. dalyvavo bei sėkmingai baigė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau, įvertinus tai, kad dar 2016 m. vasario 29 d. I. Z. buvo baustas drausmine nuobauda už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, pagrindo manyti, jog aptariama problema šiuo metu jau prarado savo aktualumą, vis tik nesudaro. Akivaizdu, kad nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį, susijusį su nesaikingu alkoholio vartojimu, išimtinai teigiama linkme pastebimos tik nuo jam paskirtos drausminės nuobaudos už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, nors jo alkoholio vartojimo problemos iš esmės buvo užfiksuotos dar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos vykdymo metu. Esant šių duomenų visumai, nėra pagrindo manyti, jog asmeniui susilaikant nuo alkoholio vartojimo kiek daugiau nei vienerius metus (ir tai tik pataisos namuose, kur galimybės vartoti alkoholį yra apribotos), ši problema (alkoholio vartojimas) neatsinaujins nuteistajam išėjus į laisvę lygtinio paleidimo atveju. I. Z. pastangų komentuojamo kriminogeninio veiksnio eliminavimui, aukštesniojo teismo vertinimu, vis dar nepakanka. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įvertintinas ir I. Z. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, I. Z. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 2 kartus, tame tarpe ir už itin šiurkštaus režimo reikalavimo pažeidimą – vartojo alkoholį. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2016 m. kovo 9 d., panaikinta tik 2017 m. sausio 17 d., nuo to laiko už gerą elgesį jis buvo paskatintas 4 kartus (viso – 14 kartų), kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo paskutiniosios nuobaudos jam paskyrimo, o tai, įvertinus I. Z. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2008 m. gruodžio 29 d., vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos I. Z. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina I. Z., rodo, jog jis negeba ilgesnį laiką prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir I. Z. nustatytas žemas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas – 19. Šis balas po paskutiniojo I. Z. įvertinimo sumažėjo vos 4 balais (Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties duomenys) ir toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes bei ne itin dideles I. Z. pastangas savo elgesio pokyčiams išimtinai teigiama linkme, nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pažymėtina, kad nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką patvirtintų socialinės reabilitacijos programų, susijusių su fizinio smurto panaudojimo problemomis, savo savitvardos įgūdžių lavinimu bei įvykdytos nusikalstamos veikos ir jų pasekmių analizės, lankymas. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti I. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – jis dirba, iš gaunamų pajamų dengia priteistą civilinį ieškinį, per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo 14 kartų skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pan. Šios aplinkybės, priešingai nei savo skundu tai suvokia I. Z., tik patvirtina, jog jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti darbinę veiklą, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje I. Z. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad I. Z. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. Z. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog būdamas laisvėje jis turėjo finansinių įsipareigojimų, su kuriais jam buvo sunku susitvarkyti. Ši apylinkės teismo išvada padaryta įvertinus 2017 m. rugpjūčio 10 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, remiantis kuriomis, laisvėje nuteistajam vis tik buvo kilę sunkumų dėl savo finansinių įsipareigojimų, paaiškinant, kad jis buvo pasiėmęs kreditus, kuriuos nuteistajam buvo sunku išmokėti. Abejoti tokia Socialinėje tyrimo išvadoje pateikta motyvacija, įvertinus tai, kad jos parengimas apima pokalbį su nuteistuoju bei informacijos, gautos pokalbio su nuteistuoju metu, patikrinimą duomenų šaltiniuose (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinės rekomendacijos, aktuali teisės akto redakcija), teisinio pagrindo nėra. Visgi ši aplinkybė nebuvo esminė, lėmusi teismo išvadą dėl lygtinio paleidimo nuteistajam netaikymo. Nors galima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, jog iki nuteisimo I. Z. neturėjo specialybės (skundo nagrinėjimui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis turėjo staliaus staklininko specialybę) ir yra atlikęs tik minimalią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau šios aplinkybės vis tik nebuvo ir nėra esminės, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu atsisakoma taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Netikslus šių duomenų vertinimas skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl lygtinio paleidimo netaikymo I. Z. atžvilgiu, vis tik nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė