- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-29
- Bylos Nr.
- N-62-3988-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03640-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimo A. I. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 5 d. A. I. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. liepos 5 d., apie 07.30 val., Klaipėdoje, Minijos gatvėje, ties namu Nr. 67, vairavo automobilį BMW 725, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių girtumas). Tokiais veiksmais A. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. I. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukė. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Atkreipė dėmesį, jog asmens nurodytos aplinkybės, kad keletą minučių iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu jis vartojo vaistus Tantum Verde, bei pateikti įrodymai apie jam skirtą gydymą minėtais vaistais ir jų įsigijimą, bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijamos ir nuginčytos, šias faktines aplinkybes bei įrodymus paneigiančių duomenų ar įrodymų nėra, todėl teismas jais vadovavosi. Pabrėžė, kad Institucijos pareigūnai, matydami, jog A. I. įvykio metu bei iš karto po jo nesutiko su jam reiškiamu kaltinimu dėl vairavimo išgėrus, nesiėmė konkrečių priemonių atlikti asmens biologinės terpės mėginių paėmimą bei jų tyrimą. Taip pat pažymėjo, kad A. I. parodymai yra nuoseklūs, jo nurodomos aplinkybės buvo fiksuotos iš karto po įvykio kituose rašytiniuose įrodymuose, jos nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčytos ar paneigtos. Nurodė, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai ir pateikti įrodymai prieštarauja alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ parodymams, tačiau objektyvios galimybės pašalinti šių prieštaravimų nėra, todėl abejones dėl A. I. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą vertino jo naudai. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad A. I. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, sudėties.
II.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas. Atkreipia dėmesį, kad teismas vadovavosi tik medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 134 bei A. I. ir eksperto V. A. parodymais. Pažymi, jog policijos pareigūnai neprivalėjo užtikrinti kraujo ir šlapimo mėginių paėmimo, kadangi asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas alkotesteriu, kuriam atlikta metrologinė patikra. Pabrėžia, jog net beveik po trijų valandų medicinos įstaigoje asmeniui buvo nustatytas 0,06 promilės girtumas, kas rodo, kad buvo vartota alkoholio. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepaskyrė reikiamos ekspertizės, siekiant nustatyti, ar įvykio metu A. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai yra tik gynybos taktika, norint išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. I. prašo skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teigia, jog Lietuvos policijos pareigūnai viešai pripažįsta, kad alkotesteriai „Lion Alcolmeter 500“ nėra patikimi, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog alkotesterio metrologinės patikros buvimas savaime reiškia šio prietaiso parodymų teisingumą bei neginčijamumą, yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama nuo 2010 m. liepos 9 d., tačiau Institucijos atstovas nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės neįrodinėjo, jo iškeltos versijos neginčijo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, iškvietė į teismo posėdį ekspertą, kurio skyrimui Institucijos atstovas taip pat neprieštaravo, nušalinimo jam nereiškė ir klausimų nepateikė. Nurodo, jog ATPK 277 straipsnio nuostatos, skiriant ekspertą, nebuvo pažeistos, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamos ekspertizės, nepagrįstas. Mano, kad Institucijos pareigūnai pažeidė alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos nurodymą, jog juo matavimus galima atlikti tik įsitikinus, kad tiriamas asmuo nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių bei nerūkė bent 2 minutes, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 „Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ reikalavimus. Pabrėžia, kad, remiantis Institucijos pareigūno parodymais, nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nesutikdamas su alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“ parodymais, blaivumą pasitikrino savo turimu alkotesteriu, kuris girtumo požymių nerodė, tačiau policijos pareigūnai atsisakė pakartotinai patikrinti asmens blaivumą. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti atliktas ir pakartotinis neblaivumo patikrinimas (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008), o vaistų vartojimas gali iškreipti tikrinimo alkoholio matuokliu rezultatus (nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N63-4235/2010). Pažymi, kad vaistų paskyrimą A. I. ir jų įsigijimą pagrindžia rašytiniai įrodymai, vaistų poveikį patvirtina eksperto išvada, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog versija apie vaistų vartojimą yra tik gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės, atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. I. traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, buvo nutraukta. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, kad jis vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuo pat pradžių neigė vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio kvito (b. l. 9), A. I. 2010 m. liepos 5 d., 07.32 val., buvo nustatytas 0,52 promilių girtumas, tačiau asmuo nurodė prieš keletą minučių iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu vartojęs vaistus Tantum Verde, kas galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Be to, byloje esantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 134 (b. l. 20) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2010 m. liepos 5 d. savanoriškai nuvyko į medicinos įstaigą, kur 09.55 val. buvo pradėta jo apžiūra ir nustatytas 0,13 promilių girtumas, o 10.15 val. – 0,06 promilių girtumas. Ekspertas V. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad A. I. prieš keletą minučių iki neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pavartojus vaistus Tantum Verde, alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,52 promilių girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje (b. l. 89-91). Pažymėtina, jog kitų A. I. kaltę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai konstatavo, jog iš teismui pateiktų įrodymų ir asmenų parodymų negalima spręsti, kad A. I. įvykio metu vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teismas ėmėsi visų būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams dėl asmens neblaivumo nustatymo pašalinti, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.