- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-28
- Bylos Nr.
- eI2-3117-631/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01262-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė (pirm.), Jovita Einikienė, Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jovitos Einikienės ir Mefodijos Povilaitienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, sekretoriaujant Oksanai Babaitienei, dalyvaujant pareiškėjui D. D., jo atstovui advokatui A. K., atsakovo atstovams J. Z., J. V., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2021 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 21-IL-10-00941-e „Dėl D. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad pareiškėjas yra ilgametis medžiotojas, medžiotojo bilietą turi nuo 2000 metų. Nėra padaręs nė vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymusi susijusio pažeidimo, ginklu naudojasi preciziškai laikydamasis visų saugumo reikalavimų. Nurodo, kad jo vardu registruoti ginklai: lygiavamzdis šautuvas TOZ BM, kal. 16x70, Nr. 94363; graižtvinis šautuvas SAKO HUNTER, kal. .3006 Springfield, Nr. 954603; lygiavamzdis šautuvas IZH K, kal. 16x70, Nr. 192138; graižtvinis šautuvas CZ 550, kal. 3006, Nr. A820268; lygiavamzdis šautuvas SIMSON SUHL, kal. 12x70, Nr. 98779. Paaiškina, kad Sprendime atsakovas nurodė, jog 2021 m. sausio 20 d. buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pažyma Nr. 5-IL-715 „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“. Patikrinimo metu buvo tikrinami apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų priimti sprendimai dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, grąžinimo ar panaikinimo asmenims, apie kuriuos buvo gauti pranešimai iš informacinių sistemų apie jų padarytas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus. Atlikus patikrinimą, priimtas skundžiamas Sprendimas panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime remiasi tik ikiteisminio tyrimo pradėjimo faktu, nenurodydamas jokios informacijos apie ikiteisminio tyrimo baigtį, procesinius dokumentus ir panašiai. Sprendime nepateikti ir argumentai, kaip turtinė nusikalstama veika gali būti susijusi su tariamu pareiškėjo pavojumi visuomenei. Nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei dabar nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką.
Pareiškėjo manymu, vardijant visus jo turėtus administracinius nusižengimus neatkreipiamas dėmesys, jog nė vienas jų nesusijęs su ginklų laikymo taisyklių pažeidimais, o kai kurie apskritai susiję su jo įmone, o ne juo pačiu. Pabrėžia, kad visas nuobaudas įvykdė laiku, atsakomybės nevengė. Pareiškėjas nekelia grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, charakterizuojamas teigiamai, nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, įrodančių pareiškėjo keliamą grėsmę, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą Sprendimą.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos patikrinimo metu nustatyta, kad per penkerius metus pareiškėjas padarė 67 administracinius nusižengimus, nubaustas už 61 administracinį nusižengimą: 1 kartą baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį (juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas), kad registro tvarkytojui nepateikė 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio per nustatytą laikotarpį; 1 kartą baustas pagal ANK 228 straipsnį (ginklų registravimo terminų arba ginklų įrašymo į įskaitą pažeidimas), kad laiku neprasitęsė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimo termino, dėl šio nusižengimo jam buvo skirtas įspėjimas; 1 kartą baustas pagal ANK 247 straipsnio 40 dalį (atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas; 2 kartus baustas pagal ANK 317 straipsnį (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas); 7 kartus baustas pagal ANK 415 straipsnį (transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas; 34 kartus baustas pagal ANK 416 straipsnį (nustatyto greičio viršijimas). Padarė 8 administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnį (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimus), iš jų 5 kartus baustas pagal ANK 417 straipsnį, trijuose administraciniuose nusižengimuose priimti nutarimai nutraukti (nepradėti) teisenos pagal ANK 417 straipsnį vadovaujantis ANK 39 straipsniu (administracinių nuobaudų skyrimo terminai). 8 kartus baustas pagal ANK 418 straipsnį (vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas). 2 kartus baustas pagal ANK 424 straipsnį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti). 1 kartą baustas pagal ANK 341 straipsnio 1 dalį (pluoštinių kanapių auginimo, importo, tiekimo rinkai, sandėliavimo tvarkos pažeidimas), dėl šio nusižengimo pareiškėjui skirtas įspėjimas. 1 kartą baustas pagal ANK 188¹⁶ straipsnio 1 dalį (kliudymas savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgaliotiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas arba šių pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas), kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, nevykdė pakartotinio Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus nurodymo.
Atsiliepimas
Atsakovas teigia, jog nurodyti duomenys apie asmenį pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens dabartiniu metu keliamą grėsmę. Atkreipia dėmesį, jog 2020 metų policijos veiklos rezultatų ataskaitoje minima, kad pagrindinė eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, priežastis buvo saugaus greičio viršijimas. Dėl šių pažeidimų įvyko 31 procentas tokių eismo įvykių. Sutinka, kad pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesudaro faktinio pagrindo jį charakterizuoti kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, saugumui, tačiau VPK priimdamas sprendimą iš esmės vertino visas aplinkybes, net jei jos kiekviena atskirai nebuvo pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Akcentuoja, kad pareiškėjas, naudodamasis jam suteikta teise vairuoti automobilį, sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles. 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo atžvilgiu, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val., taip padarė nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas). Pareiškėjui paskirta bauda 550 Eur ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Atsakovas mano, kad nurodytos aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, rodantį nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašydamas jį tenkinti. Pažymėjo, kad yra keleto įmonių savininkas, per metus nuvažiuoja apie septyniasdešimt tūkstančių kilometrų automobiliu, nevengia atsakomybės dėl padarytų administracinių nusižengimų, tačiau nei vienas iš jų nėra susijęs su ginklų laikymo taisyklėmis, nurodė esąs ūkininkas, ginklų turėjimas jam svarbus dėl galimybės saugoti savo ūkių pasėlius nuo žvėrių daromos žalos, taip pat kai kurie ginklai yra brangūs dėl savo vertės (tėvo palikimas).
Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad atsakovas rėmėsi Policijos departamento pažyma, visiškai neišskirdamas, kodėl priimdamas sprendimą vertino pažeidimus, padarytus iki ginklų leidimo pratęsimo, t.y. pratęsiant leidimą ginklų laikymui 2018 m. nebuvo tikrinta pareiškėjo asmenybė dėl jo darytų nusižengimų ar kitaip vertinta, ar jis kelia pavojų visuomenei.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovai atsiliepimą palaikė visa apimtimi, pažymėdami, kad Policijos departamentas keičia galiojusią praktiką ir siekiant didesnės kontrolės, stengiamasi atidžiau revizuoti leidimų išdavimo ir pratęsimo tvarką, pareiškėjas per penkerius metus padarė itin daug administracinių nusižengimų, dauguma jų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, vienas kurių itin grubus, susijęs su greičio viršijimu Vilniaus mieste, ir pareiškėjo elgesys yra keliantis pavojų visuomenės ir viešosios tvarkos saugumui. Mano, jog priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 21-IL-10-00941-e „Dėl D. D. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0003578 bei jo vardu registruoti šie ginklai: lygiavamzdis šautuvas TOZ BM, kal. 16x70, Nr. 94363; graižtvinis šautuvas SAKO HUNTER, kal. .3006 Springfield, Nr. 954603; lygiavamzdis šautuvas IZH K, kal. 16x70, Nr. I92138; graižtvinis šautuvas CZ 550, kal. .3006, Nr. A820268; lygiavamzdis šautuvas SIMSON SUHL, kal. 12x70, Nr. 98779.
Kaip nustatyta byloje, 2011 m. sausio 6 d. Panevėžio apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-00003-11, kurio metu pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 186 straipsnio 1 dalį. 2014 m. balandžio 11 d. Panevėžio apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-1-00003-11 pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
2021 m. sausio 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariate buvo gauta Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybos pažyma Nr. 5-IL-715 „Apie licencijavimo padalinių veiklos nuotolinį patikrinimą“ (toliau – ir Pažyma). Pažymoje buvo nurodyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas D. D. baustas už 64 administracinius nusižengimus: 1 kartą už nepateikimą registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio per nustatytą laikotarpį (ANK 223 straipsnio 2 dalis), 1 kartą už ginklo perregistravimo terminų pažeidimą (ANK 228 straipsnis), 1 kartą už atliekų rūšiavimo reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (ANK 247 straipsnio 40 dalis), 2 kartus už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku (ANK 317 straipsnis), 7 kartus už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą (ANK 415 straipsnio 1 dalis), 34 kartus už nustatyto greičio viršijimą (ANK 416 straipsnis), 8 kartus už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (ANK 417 straipsnis), 8 kartus už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus (ANK 418 straipsnis), taip pat nustatyti 2 transporto priemonės vairavimo atvejai neturint teisės vairuoti transporto priemonę (ANK 424 straipsnis).
Be to, 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Roik Nr. 21127330476 pareiškėjo atžvilgiu, kadangi 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas Vilniaus mieste transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val., taip padarė nusižengimą, nustatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje (nustatyto greičio viršijimas). Pareiškėjui paskirta 550 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nutarimą pareiškėjas apskundė teismui ir 2021 m. balandžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. 550 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 4 mėnesiams. 2021 m. balandžio 23 d. pareiškėjas nutartį apskundė Vilniaus apygardos teismui. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 11 d. nutartimi, išnagrinėjęs Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiosios specialistės apeliacinį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d, toliau – ir Įstatymas), 2003 m. birželio 23 d. Lietuvos Policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. V-362 patvirtintas Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas, nauja redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.).
Vadovaujantis Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).
Pagal Įstatymo 17 straipsnį, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, jei nustatoma bent viena 17 straipsnio 1 dalies 1–11 punktuose nurodyta aplinkybė.
Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju, policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Pažymėtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kuris savo turiniu analogiškas įstatymo 17 straipsnio 1 dalis 10 punktui, nustato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, jei policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.
Be kita ko, Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2018 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto (pagal šiuo metu galiojančio įstatymo redakciją 10 punktas) nuostatą, kuria atsakovas vadovavosi ginčo atveju, pažymėjo, kad joje yra kalbama apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant galimą asmens elgesį ir ateityje.
Kaip minėta, atsakovas 2021 m. kovo 12 d. Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu. Taigi, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į jo elgesio, veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius Sprendime nurodomomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo.
Nagrinėjamu byloje atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. baustas už šešiasdešimt keturis administracinius nusižengimus. Be to, 2021 m. vasario 26 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus nutarimu pareiškėjas nubaustas 550 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas už ANK 416 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 31 d. vairuodamas transporto priemonę nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 51 km/val. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė nutarimą ir paskyrė švelnesnę nuobaudą.
Vertintina, jog tiek Policijos departamento pažymoje nurodyti minėti šešiasdešimt keturi baustumai administracine tvarka nuo 2017-01-01 iki 2020-12-31, tiek šis paskutinis pareiškėjo padarytas pažeidimas charakterizuoja jo asmenį, kaip linkusį daryti administracinius nusižengimus, ignoruojantį Kelių eismo taisykles, nesilaikantį teisės normų nustatytų reikalavimų elgtis nepažeidžiant galiojančių taisyklių. Vertintina, jog pareiškėjas nelinkęs koreguoti savo elgesio ar daryti atitinkamų išvadų, jei penkerių metų laikotarpiu būdamas keliasdešimt kartų baustas už administracinius nusižengimus ir toliau nesilaiko taisyklių, daro įstatymų uždraustas veikas.
Dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentų, kad 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui buvo pratęstas leidimo nešiotis ir laikyti ginklus galiojimas iki 2023 m. lapkričio 26 d. ir nebuvo jo asmenybei jokių pastabų dėl padarytų administracinių nusižengimų, pažymėtina, kad pagal atsakovo pateiktą administracinių nusižengimų registro išrašą, vien po leidimo galiojimo termino pratęsimo, t.y. po 2018 m. lapkričio 26 d., pareiškėjas D. D. padarė trisdešimt vieną administracinį nusižengimą (pažeidimą), iš kurių absoliuti dauguma susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nustatyto greičio viršijimu. Toks pareiškėjo elgesys niekaip negali būti toleruojamas, todėl neatsitiktinai Policijos departamento Viešosios policijos valdyba, tikrindama policijos komisariatų priimtus sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atkreipė dėmesį į D. D. elgesio tendencingumą ir pažeidimų skaičių, siūlant panaikinti leidimo galiojimą.
Nurodyti duomenys yra akivaizdūs ir informatyvūs, bei patvirtina, kad pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, jo neatsakingo elgesio faktai, padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą.
Tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, ir jau vien minėtas faktas, t. y. greičio viršijimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte bei 40 dalies straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams.
Įstatymo 17 straipsnio („Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“), 18 straipsnio („Nepriekaištingos reputacijos asmuo“), 30 straipsnio („Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės“) analizė leidžia daryti išvadą, kad asmenų, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys kelia grėsmę kitų asmenų (ar jo paties) gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, kas atitinka Įstatymo 40 straipsnio sąlygą, kai panaikinamas leidimas nešiotis ir laikyti ginklus.
Pareiškėjo argumentas, jog jis niekada nebuvo baustas už pažeidimus, susijusius su medžiotojo veikla, nėra pagrindas patenkinti skundo reikalavimą. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pažymi, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl, kaip jau minėta, valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijų ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti.
Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, nėra, byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste taip pat nenustatyta išimtinai svarbių kitų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o kartu ir dėl akivaizdaus jos neteisingumo.
Teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis apie pareiškėjo padarytus pažeidimus, neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad jis, turėdamas ginklą, tikrai nekeltų grėsmės ateityje. Išdėstyti faktai apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, padarymo laiką, t. y. vertinant juos kaip visumą, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą, rodo pareiškėjo polinkį nesilaikyti nustatyto teisinio reglamentavimo, jo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, ir linkusį daryti teisės pažeidimus. Taigi, atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo reikalavimus.
Darytina išvada, kad, vykdydamas pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to nėra pagrindo jo naikinti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti remiantis pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.