- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- 1-596-805/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18916-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Prienų r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, galutine 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs;
2) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, teismo priimtas procesinis sprendimas neįsiteisėjęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. K. 2019 m. gegužės 7 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 2,78 promilių neblaivumas).
Iš kaltinamojo D. K. apklausos protokolo (b. l. 68-70) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 7 d. dienos metu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris yra registruotas jo vardu, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tenai esančioje parduotuvėje nusipirko penkias 0,5 litro talpos skardines 5,2 procentų stiprumo alaus, kurį išgėrė. Po to važiavo į degalinę Prienų mieste. Užsipylus kuro ir pavažiavus (duomenys neskelbtini) apie 200 metrų, jį sustabdė policijos pareigūnai, alkoholio kiekio matuokliu pirmą kartą buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas, antrą kartą – 2,78 promilių girtumas. Dėl savo poelgio labai gailisi.
Liudytoja J. S. parodė (b. l. 36-38), kad 2019 m. gegužės 7 d., dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju R. M., apie 15.33 val. gavo pranešimą, kad degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vyras į tamsiai žalios spalvos automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipylė kuro ir ketina važiuoti. Reaguodami į gautą pranešimą, važiuojant (duomenys neskelbtini) nuo degalinės (duomenys neskelbtini), pastebėjo atvažiuojantį automobilį, jį sustabdė, automobilį vairavo D. K.. Jis pateikė transporto priemonės dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Bendraujant su vairuotoju D. K. pastebėjo, kad nuo vairuotojo sklinda alkoholio kvapas, todėl paprašė, kad vairuotojas pasitikrintų girtumą. Vairuotojas sutiko pasitikrinti girtumą ir alkoholio kiekio matuokliu 16.00 val. D. K. buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas, 16.16 val. – 2,78 promilių girtumas.
Be kaltinamojo D. K. prisipažinimo, liudytojos J. S. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:
Alytaus apskrities VPK pareigūno R. P. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 5), kuriame nurodyta, kad 2019 m. gegužės 7 d. 15.50 val. Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas R. M., dirbdamas kartu su tyrėja J. S., sustabdė automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K.. Alkoholio matuokliu 16.00 val. buvo nustatytas 2,80 promilių girtumas, antru tikrinimu 16.16 val. nustatytas 2,78 promilių girtumas. Automobilis priklauso D. K.;
įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 9-163), kuriame pažymėta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini);
neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 14), kuriame D. K. alkoholio kiekio matuokliu 16.00 val. užfiksuotas 2,80 promilių girtumas, 16.16 val. – 2,78 promilių girtumas;
VĮ „Regitra“ automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19) patvirtina, kad transporto priemonės „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. K..
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką, pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad D. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka, užfiksuotas 2,78 promilių girtumas. Tokiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už D. K. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 81). Kaltinamasis D. K. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 81).
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis D. K. praeityje teistas (b. l. 47-53), baustas administracine tvarka ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu, tame tarpe įstatymo nustatyta tvarka neperlaikius atimtos specialiosios teisės (b. l. 54-60), nedirba (b. l. 62), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 63), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 46). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, D. K. sutinkant skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, kurios siūlomas dydis, atsižvelgiant į pirmiau aptartų duomenų visetą, teismo nesaisto.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 2 metams. Atkreiptinas dėmesys, jog BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį, ankstesnius kaltinamojo baustumus administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo jauną amžių bei turimą neilgą vairavimo stažą, per kurį D. K. nebe pirmą kartą traukiamas atsakomybėn, kas jo elgsenai teigiamos įtakos nepadarė, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti D. K. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas D. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d. (b. l. 78-79) (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).
Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo (b. l. 19), matyti, jog automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso kaltinamajam D. K.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris perduotas saugoti kaltinamajam D. K. (b. l. 29).
Bylos duomenimis matyti, jog 2019 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. laikinai apribota D. K. nuosavybės teisė į automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-28). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gegužės 7 d. 16.20 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 12.00 val. (b. l. 70-73), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam D. K., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00984682) paėmimas (b. l. 74-79).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą paskirti galutinę 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką D. K. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 7 d. 16.20 val. iki 2019 m. gegužės 8 d. 12.00 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 1 arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 2 dalimi D. K. arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2019 m. gegužės 8 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti D. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavestą jam saugoti.
D. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. K. vairuotojo pažymėjimą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su baudžiamuoju įsakymu perduoti VĮ „Regitra“.
Taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).
Įteikti D. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti D. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.