- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-06
- Bylos Nr.
- eAS-270-261/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00216-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Stasys Gagys (pran.)
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Achema“
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
- 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas akcinė bendrovė „Achema“ (toliau – ir AB „Achema“) elektroninių ryšių priemonėmis per EPP kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos metodikos 7.1 punktą; 2) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti, konstatavus, kad skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, kuriose pateikta norminio teisės akto sąvoka, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl teisės akto, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, pripažinimo norminiu administraciniu aktu (LVAT 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006; 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad norminiuose teisės aktuose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.
Pabrėžė, kad Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-650 patvirtinta Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodika reglamentuoja prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos, kurią energijos gamintojai sumoka įsigydami suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinąjį kiekį ir, kuri bus vertinama komisijai nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją ateinantiems kalendoriniams metams, nustatymo tvarką. 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. O3-669 patvirtinta prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina 2016 metams. Pažymėta, kad šių nutarimų nuostatos yra orientuotos į ateitį, yra nevienkartinio pobūdžio, šiais nutarimais įtvirtintos privalomos elgesio taisyklės, o subjektai, kuriems skirtos nurodytos taisyklės, yra apibūdinti rūšiniais požymiais, neišskiriant jų individualiais požymiais, todėl, teismo vertinimu, tai yra norminiai administraciniai aktai, o pareiškėja šiuo skundu iš esmės prašė ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 110 str.) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą individualioje byloje (ABTĮ 111 str.) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas. Šiuo atveju pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti prašymą ištirti (panaikinti) norminio administracinio akto teisėtumą pagal ABTĮ 110 straipsnį, nes įstatymas juridiniams ir fiziniams asmenims tokios teisės nesuteikia.
Teismas paaiškino, kad individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo prašymu, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju pareiškėjai nesuformulavo konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai pažeistų jų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, todėl pareiškėjai nagrinėjamu atveju nevertintini ir kaip tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo ištyrimo pagal ABTĮ 111 straipsnį.
III.
Pareiškėjas AB „Achema“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį (toliau – ir skundžiama nutartis) ir priimti naują sprendimą – išspręsti klausimą iš esmės, priimant pareiškėjo AB „Achema“ 2016 m. sausio 14 d. skundą.
Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog skundžiami Komisijos nutarimai yra norminiai administraciniai teisės aktai ir pažymi, jog skundžiami Komisijos nutarimai yra individualūs teisės aktai, todėl skundą atsisakyta priimti nepagrįstai.
Pareiškėjo teigimu, abu skundžiami Komisijos nutarimai atitinka individualių administracinių aktų požymius ir yra skirti įgyvendinti nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (toliau – ir SGDTĮ) redakcijos 11 straipsnio 6 dalies Komisijai numatytus įpareigojimus nustatyti Prognozuojamą gamtinių dujų (toliau – ir GD) kainą.
Pasak pareiškėjo, skundžiamoje nutartyje pasisakoma tik dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimo vertinimo, tačiau nepateikiami visiškai jokie argumentai dėl 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimo vertinimo, kuris yra akivaizdžiai individualus administracinis aktas. Nurodo, kad net, jeigu teismo vertinimu, 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimas laikytinas norminiu teisės aktu, tokia išvada savaime negalėtų reikšti, kad ir 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas yra norminis teisės aktas – tokiu atveju skundas turėtų būti priimtas ir nagrinėjamas apimtimi, kuria prašoma panaikinti 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimą.
Pareiškėjas remiasi LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-121/2013). Nurodo, kad skirtingas Komisijos reguliavimo dėl SGDT Papildomos dedamosios ir dėl Prognozuojamos GD kainos pobūdžio vertinimas neužtikrintų teisinio nuoseklumo, teisinio tikrumo principų reikalavimų bei sudarytų galimybes panašius klausimus reguliuojančius teisės aktus vertinti skirtingai, nesistemiškai.
Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimo pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis, kaip ir 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas, yra skirtas įgyvendinti tą pačią SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą Komisijos funkciją ir sureguliuoti tą patį klausimą – nustatyti Prognozuojamos GD kainos dydį. Šiam klausimui sureguliuoti Komisija nusprendė priimti du atskirus skundžiamus nutarimus, tačiau tai nepaneigia, kad šių nutarimų vertinimas turi būti paremtas turinio, o ne formos analize, todėl 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimas (kuriame yra nurodyti 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarime nustatytos Prognozuojamos GD kainos apskaičiavimo kriterijai ir tvarka) turi būti vertinamas kaip tarpinis nutarimas 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimo (kuriame įtvirtintas rezultatas – Prognozuojamos GD kainos dydis) atžvilgiu, įvertinant tai, kad abiem skundžiamais Komisijos nutarimais siekiama vieningo rezultato – įgyvendinti SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu Komisijai suteiktus įgaliojimus.
Pažymi, kad skundžiami Komisijos nutarimai laikytini individualiais teisės aktais, t. y. vienkartiniais teisės taikymo aktais, skirtais konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei (atitinka sąvokas, apibrėžtas ABTĮ 2 str. 14 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 str. 9 d.). Todėl, pasak pareiškėjo, jis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies pagrindu turėjo teisę paduoti skundą dėl abiejų viešojo administravimo subjekto (Komisijos) priimtų administracinių aktų, kadangi pareiškėjas mano, kad skundžiamais Komisijos nutarimais yra pažeisti jo teisės ir įstatymų saugomi interesai, o teismas neturėjo pagrindo tokio skundo nepriimti.
Pareiškėjas remiasi ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje ir VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintais individualaus administracinio akto požymiais ir pažymi, jog jokie kiti, įstatyme tiesiogiai neįtvirtinti požymiai, nesant motyvuotos teismo argumentacijos ir atlikto vertinimo, negali savaime lemti administracinio akto kategorizavimo individualiu arba norminiu aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamų Komisijos nutarimų „nuostatos yra orientuotos į ateitį“ ir nurodo, kad tam tikro teisės akto orientavimas į ateitį nėra reikšmingas teisės akto priskyrimo norminiams ar individualiems teisės aktams požymis.
Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nepasisakyta dėl jokių kitų teisės doktrinoje išskiriamų požymių, kurie (tik vertinant visumoje su kitais požymiais) kai kuriais atvejais galėtų turėti įtakos sprendžiant, ar tam tikras aktas yra individualaus, ar norminio pobūdžio. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo atliktas išvardintų ir/arba galimai aktualių papildomų požymių visumos motyvuotas vertinimas.
Dėl 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimo
Pareiškėjo vertinimu, šis nutarimas yra teisės taikymo aktas, nes juo yra įtvirtinama tik viena nuostata – „Patvirtinti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą 2016 m. – 16,96 Eur/MWh.“ Nutarime nurodomi konkretūs teisės aktai, kuriais remiantis nutarimas buvo priimtas. 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimu nėra kuriamas joks naujas teisinis reguliavimas, o tik įgyvendinamos aktualios redakcijos SGDTĮ 11 straipsnio nuostatos ir jų pagrindu patvirtinama Prognozuojama GD kaina 2016 m. laikotarpiui, kuri turės tiesioginės įtakos Papildomos dedamosios apskaičiavimui (SGDTĮ 11 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas yra teisės (konkrečiai – SGDTĮ 11 str. nuostatų) taikymo aktas konkrečiam subjektų ratui: (a) energijos gamintojams, kuriems yra nustatyta konkreti kaina 2016 m. laikotarpiui (Prognozuojama GD kaina 2016 m.), už kurią šie energijos gamintojai iš paskirtojo tiekėjo turi pirkti SGDT būtinąjį kiekį ar šio kiekio dalį ir (b) Papildomos dedamosios mokėtojams, kuriems yra sukuriami teisėti lūkesčiai, kad jų mokama Papildoma dedamoji bus mažinama įgyvendinant SGDTĮ 11 straipsnio 5 dalies nuostatą ir tuo pačiu galimybė reikalauti atitinkamų veiksmų iš Papildomos dedamosios dydį nustatančio viešojo administravimo subjekto.
2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas yra vienkartinio taikymo (laike riboto galiojimo), nes jame aiškiai įvardinamas šio nutarimo taikymo laikotarpis (tik 2016 m.).
2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas skirtas individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.
2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimas buvo patvirtintas nesilaikant procedūrų, kurios būtų privalomos tuo atveju, jeigu 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas būtų norminis teisės aktas. Prieš priimant minėtą Komisijos nutarimą, nebuvo skelbtas viešasis konsultavimasis, kuris pagal Komisijos 2011 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. O3-350 „Dėl Viešojo konsultavimosi dėl energetikos veiklą reglamentuojančių teisės aktų projektų taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Viešojo konsultavimosi taisyklės) 5.1. punktą skelbiamas visais atvejais, kai Komisija parengia norminio teisės akto projektą. Tai rodo, kad pati Komisija 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo nelaiko nei norminiu teisės aktu (Viešojo konsultavimosi taisyklių 5.1. p.), nei reikšmingos įtakos reguliuojamai rinkai turinčiu individualiu teisės aktu (Viešojo konsultavimosi taisyklių 5.2. p.). Priešingu atveju, priimant nutarimą, turi būti skelbimas viešasis konsultavimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pažymi, kad galimybė apskųsti 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimą yra numatyta 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimu patvirtintos Metodikos 19 punkte, todėl pareiškėjo galimybės pateikti skundą dėl minėto nutarimo buvo nepagrįstai apribotos.
Dėl 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimo
Pareiškėjo teigimu, SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje Komisijai suteikiama kompetencija, vadovaujantis šioje nuostatoje numatytais principais ir neviršijant teisės aktais jai suteiktų kompetencijos ribų, pačiai nuspręsti dėl Prognozuojamos GD kainos apskaičiavimo ir paskelbimo tvarkos. Tai, kad Komisija 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu patvirtino Metodiką kaip atskirą teisės aktą, yra Komisijos pasirinktas veikimo variantas, kuris nepaneigia galutinio teisinio reguliavimo tikslo ir rezultato, t. y. fakto, kad Komisijai SGDTĮ 11 straipsnio 6 dalyje yra suteikti įgaliojimai priimti individualų administracinį aktą nustatant Prognozuojamą GD kainą ateinantiems metams.
Pažymi, kad 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimu nėra sukuriamas joks naujas teisinis reguliavimas – 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos nutarimas yra tarpinis aktas priimant 2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos nutarimą. Abu skundžiami Komisijos nutarimai yra sistemiškai susiję, todėl jų sukuriamas rezultatas turėtų būti ir vertinamas sistemiškai – skundžiami nutarimai yra teisės (konkrečiai – SGDTĮ 11 str. nuostatų) taikymo akta, skirti (a) energijos gamintojams ir (b) papildomos dedamosios mokėtojams.
Pasak pareiškėjo, jis yra suinteresuotas skundžiamų Komisijos nutarimų teisėtumu, kadangi jie yra skirti individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei, į kurią patenka pareiškėjas.
Pažymi, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo suinteresuotumo skundžiamų nutarimų teisėtumu ir tinkamu aukštesnės galios teisės aktų įgyvendinimu.
Pareiškėjo teigimu, šiuo metu jis yra didžiausius gamtinių dujų kiekius Lietuvoje (daugiau nei pusę bendro Lietuvos Respublikoje sunaudojamų gamtinių dujų kiekio) importuojantis ir sunaudojantis subjektas, o taip pat didžiausias azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintojas šalyje, todėl didesnė ar mažesnė Prognozuojama GD kaina neabejotinai daro didelę tiesioginę įtaką pareiškėjo sąnaudoms (veiklos kaštams), todėl pareiškėjas yra suinteresuotas, kad Prognozuojama GD kaina būtų nustatoma objektyviai, skaidriai, įvertinant visus reikšmingus kainos nustatymui veiksnius bei tinkamai įgyvendinant visus reikšmingus teisės aktų reikalavimus.
Pažymi, kad nors skundžiamuose Komisijos nutarimuose tiesiogiai ir neįvardijama, tačiau jie didžiąja dalimi taikytini vienam stambiausių gamtinių dujų importuotojų ir vartotojų Lietuvos Respublikoje – pareiškėjui. Todėl galima konstatuoti, kad skundžiami Komisijos nutarimai (individualūs teisės aktai) yra aktualūs ir didžiąja dalimi skirti pareiškėjui, o teigti, kad minėti nutarimai nustato elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, ir laikyti juos norminiais teisės aktais pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje numatytą sąvokos apbrėžimą nėra pagrindo.
Pabrėžia, kad pareiškėjo suinteresuotumą Komisijos sureguliuotais klausimais pripažino ir pati Komisija, įtraukusi pareiškėją į 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimo viešojo derinimo stadiją. Be to, 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos posėdyje, kuriame buvo patvirtinta Metodika, dalyvavo ir AB „Achema“ atstovas, o tai dar kartą patvirtina didelį pareiškėjo suinteresuotumą.
Pasak pareiškėjo, Komisija skundžiamus nutarimus priėmė iš esmės neatsižvelgusi į jo pastabas ir pasiūlymus, todėl pareiškėjas turi teisę tiesiogiai teismui skųsti tiek 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu patvirtintą Metodiką, tiek vadovaujantis šia Metodika 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu patvirtintą Prognozuojamą GD kainą 2016 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti AB „Achema“ skundą konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, jog pareiškėjo norimi apskųsti teisės aktai laikytini norminiais administraciniais aktais, o pareiškėjas teisės kreiptis į teismą dėl norminių administracinių teisės aktų teisėtumo ištyrimo neturi (ABTĮ 110 str. 1 d.).
Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“ laikytini individualiais administraciniais aktais.
Nagrinėjant pateiktą atskirąjį skundą, pirmiausia turi būti įvertinta, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“ laikytini individualiais, ar norminiais teisės aktais.
Pažymėtina, kad ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje individualus teisės aktas apibrėžiamas kaip vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. ABTĮ 2 straipsnio 13 dalis norminį teisės aktą apibrėžia kaip įstatymą, administracinį ar kitą teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtą individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. LVAT yra išaiškinęs, jog „norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje“ (LVAT plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003).
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus Komisijos nutarimus, ypač jų tekstinę dalį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie teisės aktai yra norminiai administraciniai teisės aktai.
Pirma, skundžiami Komisijos nutarimai yra rašytine forma išreikšti teisėkūros subjekto – Valstybinės kainų ir energetikos komisijos – priimtais aktais, kuriuose yra išdėstytos teisės normos, įtvirtinančios bendro pobūdžio taisykles. Konkrečiai Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“ yra patvirtinta Prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodika, kurios 1 punkte nurodyta, kad ji reglamentuoja prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos, kurią energijos gamintojai sumoka įsigydami suskystintų gamtinių dujų terminalo būtinąjį kiekį ir, kuri bus vertinama Komisijai nustatant gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją ateinantiems kalendoriniams metams, nustatymo tvarką. Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“ nutarta patvirtinti prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą 2016 m. – 16,96 Eur/MWh. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamuose Komisijos nutarimuose išdėstyti nustatymai yra bendro pobūdžio.
Antra, skundžiami Komisijos nutarimai taikomi rūšiniais požymiais apibrėžtam subjektų ratui. Iš skundžiamų Komisijos nutarimų turinio matyti, kad jie taikomi energijos gamintojams ir gali turėti įtakos papildomos dedamosios mokėtojams. Remiantis SGDTĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Komisijos nustatyta papildoma dedamoji taikoma gamtinių dujų sistemos naudotojams ir (ar) gamtinių dujų vartotojams. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisijos nutarimai nėra iš anksto adresuoti tik tam tikriems konkretiems, individualiai apibrėžtiems teisės subjektams. Be to, pažymėtina, kad jeigu norminis administracinis aktas nustato elgesio taisykles rūšiniais požymiais apibūdintų asmenų grupei, jis nepraranda normatyvinio pobūdžio (2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-560/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 17). Tai, kad pasak, pareiškėjo, jis yra skundžiamų komisijos nutarimų teisėtumu suinteresuotas asmuo, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, kad skundžiami komisijos nutarimai yra individualūs teisės aktai.
Trečia, skundžiami Komisijos nutarimai orientuojami į ateitį. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas yra vienkartinio taikymo, nes jame aiškiai įvardinamas šio nutarimo taikymo laikotarpis (tik 2016 m.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prognozuojama gamtinių dujų rinkos kaina minėtu Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimu nustatyta visų 2016 metų laikotarpiui, t. y. ji taikoma ištisus metus, skirtingiems energijos gamintojams, todėl pareiškėjo argumentas, jog minėtas nutarimas yra vienkartinio taikymo, atmestinas kaip nepagrįstas. Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu patvirtinta metodika, teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai yra aktas, skirtas ateityje taikyti daug kartų.
Ketvirta, Teisės aktų registro (www.e-tar.lt) duomenys patvirtina, kad Komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos nustatymo metodikos patvirtinimo“, o Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“ buvo paskelbti oficialiai Teisės aktų registre (Nr.: 2015-19805; Nr.: 2015-19951). Tokiu būdu, skundžiami Komisijos nutarimai paskelbti laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos.
Atsižvelgdama į tai, kad skundžiami Komisijos nutarimai turi visus išvardytus esminius norminio teisės akto požymius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog šie aktai yra norminio pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjas AB „Achema“ nepriskirtinas ABTĮ 110 ir 111 straipsniuose nurodytų subjektų ratui, todėl pareiškėjas neturi teisės prašyti teismo panaikinti norminį administracinį aktą (Komisijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą) ar jo dalį (šiuo atveju 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimu patvirtintos Metodikos 7.1 punktą) kaip neteisėtą. Pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas nekėlė ginčo (nereiškė jokio kito reikalavimo) dėl to, kad skundžiamais Komisijos nutarimais, pareiškėjo manymu, buvo pažeistos kokios nors konkrečios pareiškėjo teisės ar įstatymų saugomi interesai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo yra atimama teisė į jo tariamai pažeistų teisių gynybą. Šiuo aspektu LVAT plenarinė sesija anksčiau paminėtame sprendime yra išaiškinusi, kad „teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina <...> administracinių bylų teisenoje jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.“.
Remiantis išdėstytais motyvais, konstatuojama, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas, todėl visiškai pagrįstai konstatavo, kad skundžiami Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. O3-650 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos nustatymo metodikos patvirtinimo“ ir 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. O3-669 „Dėl prognozuojamos gamtinių dujų rinkos kainos tvirtinimo“ yra norminio pobūdžio teisės aktai, ir dėl šios priežasties teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo AB „Achema“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Achema“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.