- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-05-13
- Bylos Nr.
- A2.6.-3553-358/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02913-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Jonavos r. sav., (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2016 m. balandžio 5 d. apie 11.30 val. Kaune, Eivenių g. 2, vairuodama transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į priekyje stovintį automobilį. Eismo įvykio metu buvo pagadintos abi transporto priemonės. Po susidūrimo, nesant nukentėjusiojo eismo įvykio vietoje, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
R. S. savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad su ligoniu automobilyje grįžo iš klinikų. Matė, kad kliudė kitą automobilį, todėl sustojo pažiūrėti. Įvertinusi, kad žalos nepadarė, nuvažiavo. Sutinka, kad turėjo bent palikti kontaktinius duomenis. Sutuoktinis yra visiškai neįgalus, yra invalido vežimėlyje, ji yra vienintelė jo globėja, gyvena kaime. Jos vairavimo stažas 30 metų, neturėjo jokių nuobaudų.
Pažeidimų faktas ir R. S. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta eismo įvykio vieta Kaunas, Eivenių g. 2 (b. l. 4-5), R. S. paaiškinimu, kad ji 2016-04-05 apie 11.00 val. -11.30 val. bandydama išvažiuoti kliudė priekyje stovinčio automobilio galą, išlipo, pažiūrėjo, kad automobiliui žalos nėra daug padaryta. Kadangi jos ligonis buvo labai pavargęs, todėl išvažiavo į namus (b. l. 6), O. G. paaiškinimu, kad jis 2016-04-05 apie 17.30 val. išėjo iš darbo, išvažiavo automobiliu BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalia širdies ir kraujagyslių centro pastato aikštelėje, į kurią įvažiuojama su leidimais. Nuvažiavo į Juragių medelyną, ten pastebėjo raštelį už priekinio stiklo valytuvo, kuriame buvo nurodyta, kad į jos automobilį atsitrenkė bordo Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tada pastebėjo, kad galinis buferis yra pažeistas, nubraukti dažai ir įlenkta, paskambino 112 ir atvyko į policiją (b. l. 7), rašteliu (b. l. 11), automobilių fotonuotraukomis, kuriose matomi apgadinimai (b. l. 12-14), transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros aktu, kurio išvadoje nurodyta, kad apgadinimai atitinka su transporto priemonės BMW X, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais, apgadinimai sukelti eismo įvykio metu (b. l. 15).
Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo.
Kelių eismo taisyklės numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4 punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra (222 punktas). Asmuo, kuris padaręs eismo įvykį neįvykdo šios pareigos ir pasišalina iš įvykio vietos, administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad pasišalinimo motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Remiantis administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais konstatuotina, kad pareiga R. S. pranešti apie eismo įvykį policijai ir likti eismo įvykio vietoje atsirado ir, kad šią pareigą atsakomybėn traukiamas asmuo ignoravo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į tai, kad po eismo įvykio transporto priemonių apgadinimai, nors ir buvo nedideli, tačiau akivaizdūs ir aiškiai matomi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Kelių eismo taisyklių nuostatos reikalauja, kad vertinant dėl eismo įvykio atsiradusią žalą turi dalyvauti nukentėjusysis, o kai jo eismo įvykio vietoje nėra, būtina pranešti policijai. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą.
Taigi, teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S., vairuodama automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį, nesant nukentėjusio eismo įvykio vietoje, nepranešus policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., todėl ji baustina.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
R. S. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga, proporcinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. S. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs. Teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad R. S. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtinas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir sankcijoje numatyta minimali bauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, R. S. asmenybę, teismas sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl nusižengimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti teisės vairuoti transporto priemonę trumpesniam, negu sankcijoje numatytam terminui ir mažesnę, negu sankcijoje numatytą minimalią baudą. Galutinai asmeniui parenkant nuobaudą taikytinos ATPK 33 str. numatytos taisyklės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 30 ¹ str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 30 ¹ str., nubausti 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK 16056716190.
Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.