- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- 2-291-266/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00174-20150
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- I. G.
- Trečiasis asmuo
- Anykščių rajono I-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovei I. G., trečiųjų asmenų Anykščių rajono I-ojo notarų biuro notarei J. V. ir VĮ Registrų centro Utenos filialo atstovui ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei I. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas su ieškiniu atsakovei I. G. kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti, kad žemės sklypas 2,5177 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,5206, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas 3,9977 ha , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė visiškai ir paaiškino, jog 2013m. rugpjūčio 6d., Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo jo ir atsakovės santuoką nutraukė, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš jo priteisė dukrai išlaikymą ir padalino santuokoje įsigytą turtą. Po Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimo, jis 2013m. gruodžio 23d., iš valstybės nusipirko tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Žemės sklypus pirko savo asmeninėn nuosavybėn, nes jau buvo priimtas teismo sprendimas santuoką nutraukti. Pirko iš asmeninių lėšų, uždirbtų iš ūkio. Dar iki santuokos nutraukimo, jis su atsakove kartu nebegyveno nuo 2012m. liepos 28 dienos ir nebevedė bendro ūkio. Sudarant sandorį pas notarą, notaras jo iš viso nieko neklausė. Jis paliko jai dokumentus ir po to atėjo pasiimti. Kad žemės sklypai nupirkti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn , jis pastebo, tik gavęs ir Registrų centro duomenis. Jis su tuo nesutinka, nes prašymus pirkti žemės sklypus jis buvo parašęs dar prieš santuokos sudarymą su atsakove. Kadastrinius matavimus atliko jo prašymu. Tuo metu jis su atsakove buvo išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini), nes taip norėjo atsakovė, o jo tėvai rūpinosi jo ūkiu ir tėvai sumokėjo iš jo sąskaitos už atliktus kadastrinius matavimus. Pinigus už perkamus žemės sklypus jis sumokėjo už savo asmeninių lėšų ir iš savo sąskaitos, ką patvirtina duomenys iš banko. Panevėžio apygardos teismas iš dalies pakeitė teismo sprendimą, tačiau sprendime konstatavo, jog jis ir atsakovė jau nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio kartu nebegyveno ir santuoka faktiškai buvo nutrūkusi, jog atsakovė neprisidėjo prie ūkio priežiūros ir , kad jie jau nebekūrė bendrosios jungtinės nuosavybės. Kuomet jis kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypų, kad ji duotų sutikimą ir jis galėti žemės sklypus įforminti kaip savo asmenine nuosavybe, atsakovė pareikalavo pinigų, pareikalavo mokėti didesnį dukrai išlaikymą. Jis nesutiko su tokiu reikalavimu. Be to , jis turėjo imti paskolą, kad išmokėtų atsakovei priteistas pinigų sumas. Jo turtinė padėtis yra sunki. Jis būtinai turėjo nusipirkti žemės sklypus iš valstybės 2013 metų pabaigoje, nes ir taip ilgai užruko žemės sklypų pirkimas. Kuomet 2008 metais jis parašė prašymus pirkti žemę, tai tuo metu nebuvo aišku nei kokią žemę jam parduos, nebuvo aiški ir žemės kaina, todėl pirmame prašyme jis prašė leisti jam išsimokėti už žemę per 10 metų. Kuomet paaiškėjo žemės kainą, tai jis prašymą pakeitė ir visą sumą sumokėjo iš karto. Prašė jo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškovo ieškiniu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus nesutikimo argumentus ir paaiškino, jog ieškovas santuokos nutraukimo byloje pateikė ne visus duomenis apie santuokoje įsigytą turtą, nutylėjo aplinkybę, jog ruošiasi įsigyti žemės sklypus, nuslėpė 1500 litų, kurie buvo sumokėti iš šeimos lėšų už kadastrinius matavimus. Be to, ieškovas neįrodė, jog nusipirkti žemės sklypai yra jo asmeninė nuosavybė, nes teismo sprendimas nutraukti šalių santuoką dar nebuvo įsiteisėjęs . Prašė padalinti ieškovo žemės sklypus tarp buvusių sutuoktinių . Prašė nepriteisti ieškovo turėtų išlaidų, nes jis pats kaltas ir dėl to turėjo išlaidų.
Tretysis asmuo Anykščių rajono savivaldybės I-ojo notarų biuro notarė J. V. į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog pagal tuo metu galiojančią tvarką, tvirtinant žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandėrį ji rėmėsi išrašu iš Gyventojų registro tarnybos ir 2013-12-16 dienai tarnybos duomenys liudijo, jog A. G. yra vedęs . A. G. nepateikė savo žmonos sutikimo pirkti žemės sklypus asmeninėn nuosavybėn, todėl ji neturėjo jokio teisinio pagrindo sutartyje nurodyti, jog sklypai perkami ieškovo asmeninėn nuosavybėn.
Trečiojo asmens VĖ Registrų centro Utenos filialo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas .
Bylos medžiaga, ieškovo, atsakovės atstovės paaiškinimais nustatyta, jog 2013mm., rugpjūčio 6d., Anykščių rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukė ir išsprendė kitus reikalavimus. Priimtas teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka ir 2014m. vasario 21d., Panevėžio apygardos teismas pakeitė sprendimo dalį, kuria buvo padalintas turtas tarp sutuoktinių . (b.l. 8-11, 12-17) 2013m. gruodžio 23d., ieškovas A. G. valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš valstybės tris žemės sklypus : vieną 2,5177 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), antrą sklypą 0,5206, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir trečią žemės sklypą 3,9977 ha , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 4 punkte nurodyta, kad žemės sklypai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l., 21) . Ieškovas A. G. pateikė ieškinį teismui ir prašo pripažinti šiuos žemės sklypus jo asmenine nuosavybe. Atsakovė nesutiko su tokiu reikalavimu.
Sutuoktinių turtas įgytas po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. (LR CK 3.87 straipsnio 1 dalis ir 3.88 straipsnio 2d.) Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kilus ginčui dėl nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą , sutuoktinis, kuris mano, jog tas turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumciją, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus daro išvadą, jog ieškovas įrodė, jog 2013m. gruodžio 23d., žemės sklypus jis nusipirko asmeninėn nuosavybėn. Kaip byloje nustatyta, tai šalys susituokė 2009 gruodžio 26 d. 2013m. rugpjūčio 6d., Anykščių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo santuoką tarp šalių nutraukė. Teismo sprendime konstatuota, jog sutuoktiniai nuo 2012m. liepos 27dienos gyvena atskirai, nebeveda bendro ūkio. 2014m. vasario 21d., Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjęs šalių apeliacinius skundus, teismo sprendimą pakeitė tik iš dalies dėl bendro santuokoje įsigyto turto padalijimo. Teismo nutartyje teisėjo kolegija konstatavo: „Jog sutuoktiniai santuokoje gyveno nuo santuokos sudarymo – 2009-12-26 iki 2012-07-28. 2012metų rugpjūčio mėnesį šalių santuoka faktiškai nutrūko, atsakovė išsikėlė gyventi į kitą miestą, ieškovas liko ūkyje, todėl savo veiksmais šalys bendrosios jungtinės nuosavybės nebekūrė, atsakovė neprisidėjo prie ūkio priežiūros, ieškovas nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio mokėjo atsakovei dukters išlaikymą. Šių aplinkybių pagrindu po faktinės santuokos pabaigos šalių įgytas turtas pripažintas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe.“ Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Kaip matyti ir pateiktų rašytinių įrodymų, tai ieškovas , dar nebūdamas santuokoje su atsakove, 2008 metais rūpinosi žemės sklypų pirkimu ir 2008m. vasario 27d., pateikė prašymą Anykščių rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypų pirkimo. Iki šalys gyveno santuokoje žemės sklypų nepirko. Ieškovas 2011- 2013 metais tvarkė dokumentus – dalyvavo žemės sklypų paženklinime , rengė geodezinius matavimus. Už atliktus geodezinius matavimus sumokėjo ieškovo tėvai iš ieškovo sąskaitos pervesdami 2012-04-10 VĮ Valstybės žemės fondas pinigus 1500 litų, kurie buvo uždirbti iš ieškovo ūkio. Atsakovė prie šio mokėjimo neprisidėjo. Tai patvirtina byloje dėl santuokos nutraukimo, kuri yra prijungta prie šios bylos, ieškovo pateikti išrašai iš jo sąskaitos banke.( T.,2, b. l. 26) Ieškovas nurodė, jog tuo metu , kai reikėjo mokėti už atliktus geodezinius žemės sklypų matavimu, jis su atsakove buvo išvykę gyventi į (duomenys neskelbtini) , nes taip norėjo atsakovė ir manė santuoką išsaugoti, o jo tėvai prižiūrėjo jo ūkį ir rūpinosi ūkio reikalais. Atsakovės atstovė šių aplinkybių nepaneigė . Ji teigė, jog ieškovas santuokos nutraukimo byloje nuslėpė faktą, kad jis šeimos lėšas, žmonai nežinant, panaudojo ir tokiu būdu sumažino santuokoje įsigytą turtą. Šie atsakovės atstovės teiginiai niekuo nepagrįsti, nes ieškovas to fakto, jog buvo sumokėta už atliktus planus 1500 litų nenuslėpė. Duomenys iš jo sąskaitos banke buvo pateikti civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Anykščių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir konstatavus, jog sutuoktiniai nuo 2012 m. liepos 28 dienos negyvena kartu ir nebeda bendro ūkio , ieškovas 2013m. gruodžio 23d., iš valstybės nusipirko tris žemės sklypus asmeninėn nuosavybėn. Už žemės sklypus pinigus sumokėjo iš savo sąskaitos 2013m. gruodžio 9d.m, 13774 litus, kurie buvo gauti už žemės deklaravimą. Notarė tvirtindama žemės sklypų pirkimo- pardavimo sandorį vadovavosi tik Gyventojų registro duomenimis, jog ieškovas yra santuokoje . Notarė nepasiteiravo ieškovo ar tie duomenys yra teisingi, ar nėra pakeitimų ir nesigilindama į detalės , pirkimo – pardavimo sutartyje nurodė, jog žemės sklypai perkami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Jei notarė būtų pasiteiravusi ieškovo apie jo šeimyninę padėtį, būtų pareikalavusi teismo sprendimo ir būtų įsigilinusi į sprendimo motyvus, jog sprendime buvo aiškiai konstatuota, jog sutuoktiniai nuo 2012m.liepos 28d., t.y., daugiau kaip metai kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio, tai tvirtinat sandorį būtų aiškia nurodyta, jog žemės sklypus ieškovas perka asmeninėn nuosavybėn. Taigi, ieškovas visuomet norėjo žemės sklypus įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir to siekė. Pasirašant žemės sklypų prikimo – pardavimo sutartį, ieškovas valia buvo aiškiai išreikšta, jog žemės sklypus jis perka asmeninėn nuosavybėn, tačiau jo valios notarė neįvardijo . Kaip byloje nustatyta, atsakovė nuo 2012m. liepos 28d., nebegyveno kartu su ieškovu, gyveno kitame mieste, neprisidėjo prie ieškovo ūkio priežiūros ir nebekūrė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Jų gautos pajamos ir įsigytas turtas nuo 2012 m. liepos 28d. yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė. Atsakovė, ir jos atstovė nepripažindamos šių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovė per tą laikotarpį savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypų pirkimo, nepateikė jokių įrodymų , kurie paneigtų ieškovo pateiktus įrodymus, paneigtų apylinkės teismo sprendime , Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegijos nutartyje konstatuotas aplinkybes , kad nuo 2012 m. liepos 28d. šalių įsigytas turtas laikytinas kiekvieno iš jų asmenine nuosavybe. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio ir neprašė šio turto padalinti, tik teismo posėdžio metu atsakovės atstovė žodžiu prašė žemės sklypus padalinti tarp ieškovės ir atsakovės. Toks prašymas negali būti tenkinamas, nes visi reikalavimai turi būti pateikti raštu ir apmokėti žyminiu mokesčiu. Dėl visų aukščiau išvardintų aplinkybių ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Kadangi ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, tai iš atsakovės ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos- žyminis mokestis 113 eurų.
Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos -14,69 eurai. .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti .
Pripažinti , kad nekilnojamasis turtas : žemės sklypas 2,5177 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 0,5206, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 3,9977 ha , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. G. nuosavybė.
Priteisti A. G. iš I. G. 113 eurų žyminio mokesčio išlaidų.
Išieškoti į valstybės biudžetą iš I. G. 14,69 eurus teismo turėtų pašto išlaidų, ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.