Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų (suinteresuoti asmenys – antstolė D. M. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

D. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1999-08-31 išduotą vykdomąjį raštą dėl 300 Lt baudos arba šiam vykdomajam raštui pritaikyti senaties terminą, o nesant galimybės šią nuobaudą bei antstolės atlygį už vykdymo išlaidas sumažinti iki 50 Lt. Paaiškino, jog vykdomasis raštas yra išduotas beveik prieš 15 metų, todėl turėjo būti pritaikytas senaties terminas. Antstolės veiksmai neatitinka profesinės etikos reikalavimų, nes vykdymo išlaidos negali viršyti pačios nuobaudos daugiau nei tris kartus.

Antstolė D. M. patvarkymu netenkino prašymo panaikinti 1999-08-31 išduotą vykdomąjį raštą ar jam taikyti senaties terminą. Paaiškino, kad joks teisės aktas nenumato galimybės antstoliui panaikinti vykdomąjį dokumentą ar spręsti dėl jo teisėtumo ar galiojimo terminų. Vykdymo išlaidos, kurias ginčija pareiškėjas, yra apskaičiuotos vadovaujantis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcija.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė skundą atmesti. Paaiškino, jog vykdymo procesas vyko pagal 1964 m. CPK nuostatas, pagal kurias, teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo. Antstolė surašė turto neradimo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžino išieškotojui, todėl naujas terminas vykdomojo rašto pateikimui vykdyti pradėtas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos ir tęsėsi įsigaliojus naujam Civilinio proceso kodeksui. Vykdomojo rašto pateikimo antstolei terminas, kuris yra nurodytas CPK 606 straipsnyje, nėra praleistas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-29 nutartimi pareiškėjo D. B. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų atmetė. Nustatė, jog vykdymo procesas vyko pagal 1964 m. CPK nuostatas, pagal kurio 387 straipsnį teismo sprendimai galėjo būti pateikti vykdyti per trejus metus nuo jo įsiteisėjimo. CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nustatyta, jog 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki šio kodekso įsigaliojimo. Iki CPK įsigaliojimo praėjusi senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti termino dalis įskaitoma į šio kodekso nustatytą senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminą. Atsižvelgiant į tai, jog išieškotojui pirmą kartą pateikus 1999-08-31 vykdomąjį raštą vykdyti, jis jam buvo grąžintas vien dėl tos aplinkybės, jog nebuvo rasta pareiškėjui priklausančio turto, ir tai, jog terminas vykdomajam dokumentai pateikti dar nebuvo pasibaigęs įsigaliojus CPK, padarė išvadą, jog terminas vykdomojo dokumento pateikimui nėra praleistas, o galiojantys teisės aktai nenumato galimybės teismui panaikinti teismo išduoto vykdomojo rašto.

Pagal vykdymo išlaidų apmokėjimo ir išieškojimo tvarką reglamentuojančias CPK normas ir Sprendimų vykdymo instrukciją, vykdymo išlaidos skolininkui buvo apskaičiuotos pagrįstai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

D. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – teismo vykdomajam raštui, išduotam 1999-08-31 dėl 300 Lt baudos pritaikyti teismų praktikoje taikomą 2 metų senatį.

Antstolė D. M. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, jog pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko yra išieškoma bauda, kuri paskirta civiliniame procese vadovaujantis CPK normomis, o ne administraciniame procese, kur baudos skiriamos vadovaujantis ATPK normomis, todėl skolininko prašymas pritaikyti administracinių baudų išieškojimui taikomą senaties terminą yra visiškai nepagrįstas. Pagal CPK normas paskirtoms baudoms išieškojimo senaties termino joks teisės aktas nenumato. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog pareiškėjo nurodytas vykdomasis dokumentas buvo išduotas iki CPK, patvirtinto 2002 m. įsigaliojimo, todėl šio vykdomojo dokumento pateikimo terminas nėra praleistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi D. B. buvo skirta 300 Lt bauda už reikalavimo pateikti teismui įrodymus nevykdymą. 1999-09-01 buvo išrašytas vykdomasis raštas baudos išieškojimui, vykdomasis raštas teismo antstolių kontorai prie Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdyti buvo perduotas 1999-10-15 (vykdomosios bylos Nr. 12-1351/09 l. 1). Pagal tuo metu galiojusio CPK 387 str. nustatytą teismo sprendimams vykdyti pateikimo 3 metų senaties terminą, terminas sprendimo vykdymui pateikti buvo nepraleistas. Nei iki 2003-01-01 galiojęs CPK, nei šiuo metu galiojantis CPK nenumato, kad tam tikru terminu vykdymo procese neįvykdžius teismo sprendimo, teismo sprendimo vykdymas yra nutraukiamas. CPK normomis reglamentuojama kitokia situacija – kad teismo sprendimo vykdymas arba nevykdymas priklauso nuo išieškotojo valios ir išieškotojui nustatomi tam tikri terminai teismo sprendimo pateikimui vykdyti.

Šiuo metu galiojančio CPK 606 str. 2 d. nustatyta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdymui per penkerius metus nuo sprendimo įsiteisėjimo. Tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos (CPK 607 str. 3 d.). 1999 metais pradėtas išieškojimas buvo nutrauktas 2005-11-10 dėl išieškojimo negalimumo. Todėl nuo šios dienos baudos pagal teismo nutartį išieškotojas – valstybė – pakartotinai kreiptis į antstolį dėl išieškojimo turėjo teisę per penkis metus nuo 2005-11-10. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti tvirtina, kad pakartotinai vykdyti vykdomasis raštas buvo pateiktas 2009-03-30, t. y. nesuėjus penkerių metų senaties terminui.

CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 6 d. nustatyta, jog 2002-02-28 įstatymu Nr. IX-745 patvirtinto CPK įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jeigu iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujo CPK įsigaliojimo. Naujas CPK įsigaliojo 2003-01-01, pagal seno CPK normas vykdomasis raštas vykdyti buvo pateiktas nepraleidus senaties termino, vykdomasis raštas neįvykdytas išieškotojui buvo grąžintas galiojant 2002-02-28 redakcijos CPK, todėl pakartotinai vykdomasis raštas vykdyti pateiktas nepraleidus nustatyto penkerių metų termino. Iš esmės pirmosios instancijos teismo nutartis dėl vykdomojo rašto vykdymo senaties yra pagrįsta ir naikinti ją pagrindo nenustatyta. Skolininko D. B. paaiškinimas, kad antstolis dėl šio išieškojimo turėjo taikyti kitais įstatymais nustatytus išieškojimo terminus, nepagrįstas. Teismo sprendimams (nutartims) civilinėse bylose įvykdyti terminai yra reglamentuoti išskirtinai CPK normomis.

Pagal CPK nuostatas, antstolis pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610-611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte, pagal kurio nuostatas tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, išskyrus išieškojimus iki 200 Lt, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidos apima ir atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą.

Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 p. (1 lentelė) dėl 300 Lt išieškojimo atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 200 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos – 60 Lt. Sprendimų vykdymo instrukcijos 60 p. (3 lentelė) tvirtina, kad antstolio surašyto dokumento patirtintos kopijos išdavimas – 3 Lt, užklausos (bet kokia forma) atlikimas – 3 Lt, patvarkymo parengimas – 5 Lt. Patikrinus vykdomosios bylos dokumentus rasta, kad nuo 2009 m. antstolė, ieškodama lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, atliko 42 užklausas, surašė 7 patvarkymus ir išdavė 7 surašytų dokumentų kopijas. Taigi išlaidos, paėmus ir papildomas pašto bei bankinio pavedimo išlaidas, sudaro 626,55 Lt. Šios išlaidos atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytąsias. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos yra nepadidintos ir susidarė dėl skolininko vengimo įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį raštą geruoju, pagrįstos. Mažinti jas dėl to, kad jos yra didesnės nei išieškoma suma, pagrindo nenustatyta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-29 nutartį palikti nepakeistą.