Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro L. F. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2017 m. gruodžio 7 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, 6 mėnesiams paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: elgesio apribojimas tęsti mokslą; išdirbti 30 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos rūpybos ir kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose), kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. Ž. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra 2017 m. lapkričio 3 d., apie 15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vieną kartą sudavė delnu į veidą kartu gyvenančiai savo nepilnametei seseriai V. Ž., gimusiai (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairio antakio-akies vokų išoriniame kampe.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. Ž. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (b. l. 84), 2017 m. lapkričio 3 d. liudytojo apklausos protokolas (b. l. 10–11), 2017 m. gruodžio 12 d. liudytojo papildomos apklausos protokolas (b. l. 13), 2017 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 25–27), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinis pranešimas dėl asmens girtumo nustatymo (b. l. 28), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38) ir kiti byloje surinkti dokumentai.

Kaltinamasis S. Ž., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, apklausos metu kaltu prisipažino visiškai, nurodė, jog labai gailisi ir parodė, kad 2017 m. lapkričio mėnesį, konkrečios dienos neprisimena, gali būti ir įtarime nurodyta data, tai yra lapkričio 3 d., apie pietus, buvo namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su savo nepilnamete seserimi V., gimusia (duomenys neskelbtini), kitame kambaryje buvo mama R. J.. Bebūnant kambaryje su sese ji pradėjo žodinį konfliktą su juo, jį visaip pravardžiavo, vadino girtuokliu ir pan. Smulkiai visų konflikto aplinkybių neprisimena, nes buvo seniai. Gerai atsimena, kad kai jį sesuo sunervino jis priėjo prie jos stovinčios ir trenkė jai delnu vieną kartą per veidą. Nuo suduoto smūgio sesuo parvirto ant grindų ir pradėjo verkti. Tuo metu išgirdusi verkimą į kambarį atėjo mama ir paklausė, kas vyksta. Jis pasakė mamai, kad sesuo kabinėjosi, todėl jai trenkė. Tuomet mama liepė jam ir seseriai ramintis. Ji tai pasakė atidariusi į kambarį duris, daugiau ji niekur giliau į kambarį nėjo ir po sudrausminimo žodžiu iš kambario išėjo. Jokių smūgių mama V., kuri tuo metu gulėjo ant grindų kambaryje, nesudavė. Šiuo metu jis su sese susitaikė, bendrauja draugiškai, ji jokių pretenzijų jam neturi (b. l. 84).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. Ž. parodė, kad ji gyvena kartu su mama R. J. ir broliu S. Ž.. Visi gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. lapkričio 3 d., apie 14 val., grįžo į savo namus. Namuose buvo jos brolis S., kuris kalbėjo su mama dėl pinigų. Pati nuėjo į savo kambarį ir iš paskos atėjo brolis su kuriuo ji sukonfliktavo ir šis jai trenkė ranka į veidą. Brolis trenkė stipriai. Ji nuo suduoto smūgio pargriuvo ant grindų ir pradėjo verkti. Išgirdusi verkimą iš kito kambario atėjo mama. Ji tuo metu gulėjo ant grindų ir pajuto, kad mama jai įspyrė į nugarą ir liepė šiai eiti gyventi pas savo tėvą, jei kas jai čia nepatinka. Po to ji išbėgo iš namų ir nuėjo pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tėvas jos nepriėmė, todėl ji nuėjo pas savo draugę M. K. (b. l. 10–11).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. Ž. patvirtino savo duotus parodymus ir juos papildė nurodydama, kad 2017 m. lapkričio 3 d., konflikto, įvykusio tarp jos ir brolio, metu, brolis S. trenkė jai kumščiu vieną kartą į veidą. Po jo suduoto smūgio ji parvirto ant grindų ir iš kito kambario į kambarį atėjo jos verkimą išgirdusi mama. Kai mama atėjo į kambarį, ji kambaryje buvo su broliu ir tuo metu gulėjo ant šono. Tuomet ji pajuto kažkokį smūgį į nugarą. Pagalvojo, kad jai spyrė mama, nes ji atėjusi į kambarį priekaištavo jai ir broliui dėl to kas įvyko. Pirminės apklausos metu ji sakė, kad jai gulinčiai į nugarą spyrė mama, tačiau taip pasakė gerai neapgalvojusi. Dabar, kai prisimena aplinkybes, supranta, kad mama įeidama į kambarį ir darydama duris, kurios atsidaro į kambario vidų, jai netyčia pataikė į nugarą. Mamai jokių pretenzijų neturi. Ji jos tyčia sužaloti tikrai nenorėjo, o tiesiog darydama neatsargiai duris ją užgavo. Brolis dėl suduoto smūgio atsiprašė, su juo susitaikė ir bendrauja draugiškai. Šiuo metu vėl gyvena kartu. Tarp jos ir brolio S. anksčiau irgi yra buvę konfliktų, kurių metu abu apsistumdydavo, dėl tokio elgesio ji iš dalies kalta ir pati. Šiuo metu santykiai su mama ir broliu labai geri (b. l. 13).

Iš 2017 m. lapkričio 3 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės A. V. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją V. Ž. ant jos veido prie kairės akies matoma mėlynė, atsiradusi nuo brolio S. Ž. suduoto smūgio ranka (b. l. 25–27).

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinio pranešimo dėl asmens girtumo nustatymo matyti, kad 2017 m. lapkričio 3 d. į VšĮ Šakių ligoninės priėmimo skyrių pristatyta nepilnametė V. Ž., kuri nurodė, kad ją sumušė brolis. Nuvykus jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), R. J. ir S. Ž. alkotesteriu buvo nustatyti 0,00 promilės girtumai (b. l. 28).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kairio antakio-akies vokų išoriniame kampe. Sužalojimas padarytas kietu, buku daiktu, pvz. ranka, kumščiu ir pan., 2–4 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimas padarytas vieno smūgio pasekoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimo sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (b. l. 38).

S. Ž. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis sudavė delnu į veidą savo šeimos nariui, tai yra kartu gyvenančiai savo nepilnametei seseriai V. Ž., tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairio antakio-akies vokų išoriniame kampe ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-381/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas kaltinamojo S. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi. S. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokuroras savo pareiškime prašo kaltinamajam S. Ž. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu 6 mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su tokia siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 85).

Skiriant kaltinamajam S. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – kaltinamasis S. Ž. neteistas (b. l. 59), administracine tvarka nebaustas (b. l. 68), nevedęs, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 71), (duomenys neskelbtini) moksleivis (b. l. 76), Marijampolės profesinio rengimo centro direktoriaus charakterizuojamas neigiamai, kaip nemandagus, labai impulsyvus, greitai supykstantis (b. l. 76); į tai, kad civilinis ieškinys nereiškiamas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad kaltinamajam S. Ž. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu 6 mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir galutinė skirtina bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo su įpareigojimu 4 mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Proceso išlaidų teismas byloje nenustatė, todėl proceso išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu 6 (šešis) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą su įpareigojimu 4 (keturis) mėnesius nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.