Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų G. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys G. K. , D. K. (skolininkai), Z. V. , O. V. (įkeisto turto savininkai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius Z. V. ir O. V. , taip pat nekilnojamąjį daiktą, nuosavybės teise priklausantį skolininkei D. K. – butą su rūsiu, esantį V. (duomenys neskelbtini) . Išaiškino įkeistų daiktų savininkams ir skolininkams, kad areštavus įkeistą turtą, jie netenka teisės perleisti turto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į turtą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus skolos, t. y. 359 695,72 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, viso 371 177,28 Lt, taip pat 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Teismas, nustatęs, kad kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai sutarties šaliai apie vienašališką sutarties nutraukimą, o skolininkai buvo tinkamai apie tai informuoti, įteikiant pranešimą apie sutarties nutraukimą skolininkų darbovietėse, neturėdamas byloje duomenų apie atliktus mokėjimus per papildomai skirtą laiką prievolei vykdyti, padarė išvadą, kad kreditavimo sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo laikantis kreditavimo sutarties nustatytos tvarkos.

Be to, teismo nutartyje nurodyta neteisinga įsiskolinimo suma, t.y. 359 695,72 Lt negrąžinto kredito, 8 978,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 2 502,61 Lt nesumokėtų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, o 2011-10-10 pranešime skolininkams nurodyta nepadengta kitokia suma – nesumokėtos kredito palūkanos 7 225,95 Lt, laiku negrąžinta kredito dalis – 8 181,16 Lt, įsipareigojimų nevykdymo palūkanos – 825,71 Lt, todėl neaišku, kodėl nesutampa šios sumos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės bei materialinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuoto asmens hipoteka įkeisto turto.

Atskirajame skunde nurodoma, kad bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu netinkamos kreditavimo sutarties pagrindu, be to, nurodė neteisingą sumą, tačiau su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iš pareiškimo turinio, jame pareiškėjas nurodė būtent tą kreditavimo sutartį, kuri buvo sudaryta tarp kreditoriaus ir skolininkų G. K. ir D. K. - 2006-09-07 kreditavimo sutartį Nr. BK09/09/39D su vėlesniu pakeitimu, o hipotekos teisėjas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi pareiškime nurodytais duomenimis apie šią sutartį, taip pat jos pagrindu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. 01120060021261, todėl akivaizdu, jog teismas per klaidą nutartyje nurodė 2010-05-05 kreditavimo sutartį Nr. 1451018010470-E4, toks padarytas rašymo apsirikimas neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirojo skundo argumentai dėl netinkamos sutarties nurodymo atmestini.

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyta neteisinga įsiskolinimo suma lyginant su pranešime apie kredito sutarties nutraukimą nurodyta suma. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad bankas, siųsdamas pranešimą suinteresuotiems asmenims dėl sutarties nutraukimo, jame nurodė, kokia susidarė skola už pradelstus mėnesius, taip pat įspėjo, kad negrąžinus susidariusios skolos skolininkai privalės grąžinti visą negrąžintą kredito sumą ir visas kitas mokėtinas sumas pagal kreditavimo sutartį. Suinteresuoti asmenys, būdami kredito sutarties šalimi, turėjo bent preliminariai žinoti, kokia yra likusi neišmokėta suma.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog kreditorius kreipėsi į teismą anksčiau negu buvo išnagrinėtas suinteresuoto asmens prašymas dėl įsiskolinimo padengimo termino pratęsimo, bei kad atsakymas į prašymą yra neargumentuotas, jame nurodyta tiesos neatitinkanti informacija, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo dėl aukščiau nurodytos hipotekos teisėjo kompetencijos sprendžiant pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmimo ir tenkinimo klausimus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nustatė, kad sutartis buvo nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuoti asmenys būtų padengę susidariusį įsiskolinimą bankui nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui kreipusis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismui buvo teisinis pagrindas tokį pareiškimą priimti ir jį tenkinti.

Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011 nutartimi, nurodo, kad teismas, nepaisydamas teismų praktikos, nevertino Kredito sutarties nutraukimo tvarką reglamentuojančių nuostatų, tačiau su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, teismas įvertino Kredito sutarties nutraukimo sąlygas bei konstatavo, kad vienašališkas kredito sutarties nutraukimas atitinka tiek įstatymuose, tiek sutartyje numatytą tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantų nurodomoje nutartyje skiriasi faktinės aplinkybės, nes toje situacijoje kredito sutartis buvo nutraukta po pirmojo skolininkų kredito sutarties pažeidimo, šiuo gi atveju pareiškėjas nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą skolininkams ne vieną sykį pažeidus mokėjimo prievoles, suteikus jiems pakankamai laiko tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus (nuo 2010-12-10 iki 2011-10-25, kai buvo nutraukta sutartis).

Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad kreditorius, kreipdamasis į teismą, neatsižvelgė, jog įkeistas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra vienintelis nepilnamečių vaikų būstas, Ši aplinkybė kreditoriui neturėjo būti reikšminga, kadangi vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 663 str. 5 d. apribojimai, taikomi išieškant iš fizinių asmenų, netaikomi išieškant iš įkeisto turto.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog jie, manydami, kad jų teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdami su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jos manymu, pažeistas teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.