Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-01 · Civilinė byla Nr. 2S-198-881/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-02-01Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-01
Bylos Nr.
2S-198-881/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-03897-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
UAB „Pozicija“
Ieškovas
B. A.
Civilinė byla Nr. 2S-198-881/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03897-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 101. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Pozicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-269-600/2011 pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovui UAB „Pozicija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio, kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, kuria atmestas atsakovo vadovo prašymas dėl baudos panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo UAB „Pozicija“ direktorius A. V. pateikė teismui prašymą panaikinti 300 Lt baudą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi skirtą jam už tai, kad nebuvo užtikrintas tinkamo atsakovo atstovo dalyvavimas 2010 m. gegužės 24 d. parengiamajame teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi atsakovo UAB „Pozicija“ direktoriaus A. V. prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad 2010 m. gegužės 24 d. parengiamajame teismo posėdyje tikrinant atvykusio atsakovo atstovo įgaliojimus, paaiškėjo, kad šis asmuo turi nedarbingumą, todėl jis negali būti tinkamu atsakovo atstovu šioje byloje šiame parengiamajame teismo posėdyje. Pasak teismo, ši aplinkybė administracijos vadovui buvo gerai žinoma, kadangi atsakovas 2010 m. gegužės 17 d. pateikė teismui prašymą atidėti teismo parengiamąjį posėdį dėl A. P., atstovausiančio atsakovui, ligos. Teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino ir išaiškino, kas gali būti tinkamu atsakovo atstovu nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Vienok administracijos vadovas A. V. 2010 m. gegužės 24 d. nepaisė teismo paaiškinimų ir išdavė įgaliojimą nedarbingumą turinčiam A. P. vykti į posėdį teisme ir atstovauti atsakovui. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nedarbingumą turintis darbuotojas atleidžiamas nuo darbo funkcijų vykdymo nedarbingumo laikotarpiu, todėl juridinis asmuo į posėdį atstovauti juridiniam asmeniui gali siųsti tik darbingą darbuotoją.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovo UAB „Pozicija“ direktorius A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi jam paskirtą 300 Lt baudą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nutartį, kuria atmestas atsakovo 2010 m. gegužės 17 d. prašymas nukelti parengiamąjį teismo posėdį dėl atsakovo atstovo ligos, gavo 2010 m. gegužės 21 d. (penktadienį), todėl iki 2010 m. gegužės 24 d. (pirmadienio) parengiamojo teismo posėdžio negalėjo pakeisti sergančio darbuotojo į tinkamai paruoštą kitą įmonės darbuotoją ar advokatą. Vadovaudamasis tuo, kad asmens liga nelaikoma priežastimi, trukdančia asmeniui dalyvauti teismo posėdyje, o A. P. išreiškė norą pats asmeniškai dalyvauti bylos nagrinėjime, ir tam jis buvo pasiruošęs, įmonės direktorius įgaliojo A. P. atstovauti įmonei teisme, juo labiau, kad sveikatos būklė leido jam tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui.

2. CPK 55 straipsnis nustato išplėstinį sąrašą asmenų, galinčių juridiniam asmeniui atstovauti teisme, tačiau tai yra juridinio asmens pasirinkimo teisė, bet ne pareiga skirti atstovu bet ką, jei nėra atitikmens.

3. CPK nedraudžia nedarbingumo pažymėjimą turintiems asmenims dalyvauti teismo posėdžiuose, tuo labiau, kad 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje tas pats teismas nurodė, kad pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį asmens liga negali būti laikoma svarbia priežastimi, trukdančia asmeniui atvykti į teismo posėdį.

4. Bauda gali būti paskirta ne už bet kokių įstatymų galimus pažeidimus, bet tik už civilinio proceso kodekso normų pažeidimą.

5. Atsakovo UAB „Pozicija“ atstovas į 2010 m. gegužės 24 d. parengiamąjį teismo posėdį atvyko ir jame dalyvavo, jo veiksnumas neapribotas, todėl baudos skyrimui nebuvo pagrindo.

6. Teismas, nusprendęs, kad atsakovo atstovo dalyvavimas netinkamas, galėjo pripažinti atsakovą šalimi, neatvykusia į parengiamąjį posėdį, ir CPK 230 straipsnio nustatyta tvarka priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki vieno tūkstančio litų baudą (CPK 246 str. 3 d.). Kadangi parengiamasis posėdis vyksta pagal bendrąsias proceso pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.), vienai iš bylos šalių ar jos atstovui neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas turi teisę remtis CPK 246 straipsniu, kuris reglamentuoja procesines šalies atstovo neatvykimo į teismo posėdį pasekmes.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas baudos skyrimą atsakovo vadovui motyvavo tuo, jog šis atstovauti įmonei teisme įgaliojo direktoriaus pavaduotoją A. P., turėjusį nedarbingumo pažymėjimą, t. y. neužtikrino tinkamo atsakovo atstovo dalyvavimo 2010 m. gegužės 24 d. parengiamajame teismo posėdyje. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinis asmuo atstovauti juridiniam asmeniui teisme gali įgalioti tik darbingą darbuotoją, tačiau minėta, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta procesinė bauda gali būti skiriama tik nesąžiningai besielgiančiam ir savo veiksmais vilkinančiam bylos nagrinėjimą asmeniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2010 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas atsakovo direktoriaus prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį dėl atsakovo direktoriaus pavaduotojo A. P. ligos, kartu su šiuo prašymu buvo pridėta Vilniaus TLK pažyma, iš kurios matyti, kad A. P. buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas. Šį atsakovo prašymą pirmosios instancijos teismas atmetė 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi, t. y. likus dviem darbo dienoms iki numatyto parengiamojo teismo posėdžio, kas, teismo vertinimu, iš esmės apribojo atsakovo galimybes pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, įgaliojęs atstovauti jam teisme nedarbingumo pažymėjimą turintį darbuotoją, elgėsi nesąžiningai ir tokiais savo veiksmais vilkino procesą, kas savo ruožtu reiškia, kad CPK 246 str. 3 d. numatytos baudos skyrimui nebuvo pagrindo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, netinkamai įvertino šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, todėl klausimą išsprendė neteisingai, kas yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo UAB „Pozicija“ vadovui paskirtą 300 Lt baudą panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi atsakovo UAB „Pozicija“ vadovui A. V. paskirtą 300 Lt baudą panaikinti.

Teisėja Vilija Mikuckienė