- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-28
- Bylos Nr.
- eI3-9689-362/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00425-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos
atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos apsaugos ministerijos dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Ekobazė“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. kovo 29 d. nutarimą Įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-70-2024; perkvalifikuoti pažeidimą, kurio padarymu kaltinama UAB „Ekobazė“ iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 dalį. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde ir pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ekonominė sankcija Bendrovei skirta už tai, kad pagal Vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos (toliau – ir GPAIS) duomenis, laikotarpiu nuo 2022-06-21 iki 2022-06-29 Bendrovė padalinyje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė didesnį vienu metu leidžiamų laikyti klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10) (toliau – ir klijų atliekos), nei numatyta Bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinio Taršos leidimo Nr. P2-1/015/TL-P.3-44/2019 (toliau – ir Taršos leidimas) neatsiejamos dalies – Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos techninio reglamento (toliau – ir Reglamentas) 3.1 punkte. Nurodė, kad 2023-04-06 Departamento pareigūnai pradėjo (duomenys neskelbtini) padalinio neplaninį patikrinimą, kurio metu tikrino, kaip padalinys laikosi aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsakydama į Departamento 2023-04-17 paklausimą, pateiktą neplaninio patikrinimo metu, Bendrovė 2023-04-20 raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pateikė pareigūnams paaiškinimus dėl klijų atliekų tvarkymo (duomenys neskelbtini) padalinyje ir paaiškino, kad 2022 metais į (duomenys neskelbtini) padalinį 1 kub. m. IBC konteineriuose buvo pristatytos klijų atliekos iš UAB „Natureka“ ir iš AB „Vilniaus baldai“. Tokio pobūdžio atliekų sudėtis – tai vandens pagrindo klijai, kuriuose būna didelis procentas vandens. Aptariamos klijų atliekos buvo sutvarkytos (duomenys neskelbtini) padalinyje taip: savaime nusėdus dumblui, nuotekos (skystis) iš konteinerio buvo išsiurbiamos, o susidaręs dumblas perduotas tolimesniam atliekų tvarkymui kaip 19 12 10 ar 19 12 12 kodu klasifikuojamos atliekos (perduotos atliekų tvarkytojams pagal GPAIS suformuotus lydraščius). Nuotekos GPAIS buvo suklasifikuotos kaip šalutinis gamybos produktas (kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas 3825) ir perduotos sutvarkymui nuotekų tvarkymo įmonei kaip nuotekos, bet ne atliekos. Užbaigdami (duomenys neskelbtini) padalinio neplaninį patikrinimą Departamento pareigūnai surašė 2024-05-05 patikrinimo aktą Nr. PA-1751 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame, be kita ko, padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) padalinys „<...> laikotarpiu nuo 2022-06-21 iki 2022-06-29 laikė didesnį vienu metu leidžiamą laikyti klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10) kiekį nei numatyta Reglamento 3.1 p. Laikytas kiekis (kuris buvo laikytas ilgiau kaip 48 val. nuo priėmimo iš atliekų turėtojo) 24,0 t., viršijimas 14,0 t. įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. 2 d.“. 2024-02-27 Bendrovei buvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas Nr. AM-AAD-ANR_P- 58-2024 (toliau – ir Protokolas), kuriame, remiantis Patikrinimo akte pateikta informacija, nurodoma, kad Bendrovės (duomenys neskelbtini) padalinys nuo 2022-06-21 iki 2022-06-29 laikė 14 t klijų atliekų, neturint tam teisės, ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje. Departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. K. 2024-03-29 išnagrinėjo bylą dėl ekonominės sankcijos Bendrovei skyrimo ir priėmė skundžiamą Nutarimą.
Departamento pareigūnai, atlikdami (duomenys neskelbtini) padalinio patikrinimą, ir fiksuodamasi neva esamus klijų atliekų viršijimus, neatliko fizinio atliekų kiekio patikrinimo (t. y. svėrimo, vizualaus įvertinimo ar pan.). Klijų atliekų viršijimas, kaip matyti iš Patikrinimo akto (žr. Patikrinimo akto 4-5 psl.), buvo nustatytas remiantis tik (duomenys neskelbtini) padalinio apskaitos GPAIS duomenims, o konkrečiai - 2023 metų II ketvirčio suvestinės duomenimis. Remiantis pastaraisiais GPAIS duomenimis, pagal kuriuos buvo surašytas Protokolas bei priimtas skundžiamas Nutarimas, galima susidaryti įspūdį, jog (duomenys neskelbtini) padalinyje išties buvo viršytas vienu metu leidžiamas laikyti klijų atliekų kiekis, nurodytas Reglamento 3.1 punkte. Tačiau pastarasis įspūdis neatitinka faktinės padėties bei ją patvirtinančių kitų dokumentų, kurie nebuvo analizuoti Departamento patikrinimo metu bei surašant Protokolą ir priimant Nutarimą. Bendrovė pripažįsta, kad dėl už atliekų tvarkymo apskaitą atsakingo darbuotojo (žmogiškųjų) klaidų, duomenys, susiję su klijų atliekų tvarkymu, į GPAIS buvo suvesti nesilaikant atliekų tvarkymo apskaitos reikalavimų ir terminų, numatytų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymas Nr. D1-367 (redakcija galiojusi iki 2023-01-01), 32 ir 33 punktuose. Todėl ir atsirado „dokumentinis“ / „apskaitinis“, tačiau ne faktinis klijų atliekų kiekio, nurodyto Reglamento 3.1 punkte, viršijimas. (duomenys neskelbtini) padalinyje klijų atliekos buvo gaunamos iš atliekų siuntėjo pagal atliekų vežimo lydraščius, kurių kiekvienas yra užfiksuotas GPAIS. Kiekviena gauta klijų atliekų siunta iškart buvo tvarkoma Reglamente numatytu R12 atliekų tvarkymo būdu (Atliekų būsenos ar sudėties pakeitimas, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų ), t. y. buvo atskiriami nusodinti klijai (dumblas) ir išsiurbiamas vanduo (nuotekos). Šios operacijos atlikimo rezultatai iškart buvo fiksuojami Atliekų apdorojimo / perdirbimo aktuose. Kaip matyti iš Atliekų apdorojimo / perdirbimo aktų, su klijų atliekomis, jų gavimo dieną, buvo atliekamos atliekų tvarkymo operacijos ir po šių operacijų (duomenys neskelbtini) padalinyje susidarydavo kitų rūšių (kitais kodais klasifikuojamos) atliekos bei nuotekos, t. y. degiosios atliekos, klasifikuojamos kodu 19 12 10 (dumblas) ir nuotekos (klasifikuojamos kodu KN 3825). Jei už atliekų tvarkymo apskaitą atsakingas darbuotojas būtų tinkamai ir savalaikiai suvedęs į GPAIS duomenis pagal surašytus Atliekų apdorojimo / perdirbimo aktus, (duomenys neskelbtini) padalinyje vienu metu laikomų klijų atliekų viršijimų GPAIS nebūtų užfiksuota.
Iš Suvestinės, kuri parengta remiantis atliekų vežimo lydraščiuose, Atliekų apdorojimo / perdirbimo aktuose nurodytais duomenimis bei detalizuojant kaip ir kada šių aktų duomenys buvo suvesti į GPAIS, iškarpos matyti, kad (duomenys neskelbtini) padalinyje klijų atliekos buvo gautos 2022-06-21. Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) padalinyje buvo atliekamos klijų atliekų tvarkymo operacijos (R12), t. y. klijų atliekos nebuvo laikomos – jos buvo iškart tvarkomos. Klijų atliekų tvarkymo rezultate susidarė degiosios atliekos ir nuotekos, klasifikuojamos KN 3825. Šie duomenys apie klijų atliekų tvarkymo metu susidariusias atliekas turėjo būti savalaikiai ir tinkamai suvesti į GPAIS. Tą padarius, net ir „dokumentinių“ laikomų atliekų kiekių viršijimų, kuriuos užfiksavo Departamento pareigūnai, nebūtų buvę. Tačiau kaip matyti iš Suvestinės paskutiniajame stulpelyje pateiktos informacijos, 2022-06-21 dienos atliekų tvarkymo duomenys į GPAIS buvo suvesti 2022-06-26.
Nagrinėjant tik GPAIS suvestinėse esančius duomenis, susidaro įspūdis, kad vienu metu leistinų laikyti klijų atliekų kiekis, nurodytas Reglamento 3.1 punkte, yra viršytas, tačiau faktiškai (fiziškai, realybėje) klijų atliekų laikymo (duomenys neskelbtini) padalinyje viršijimų nebuvo. Todėl nėra faktinio pagrindo konstatavimui, kad Bendrovė pažeidė Taršos leidimo sąlygas ir viršijo vienu metu leistiną laikyti klijų atliekų kiekį, nurodytą Reglamento 3.1 punkte. Atitinkamai, faktiškai nebuvo padarytas pažeidimas, nurodytas Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje. Bendrovė galėtų būti kaltinama tuo, kad netinkamai vedė atliekų tvarkymo apskaitą ir pažeidė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 (redakcija galiojusi iki 2023¬01-01), 32 ir 33 punktuose nustatytus reikalavimus (Bendrovė pripažįsta, kad apskaitos vedimo klaidos buvo padarytos). Atitinkamai, už tokį pažeidimą jai galėtų būti skiriamas įspėjimas, remiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi bei 93 straipsnio 1 dalimi. Tačiau ji negali būti baudžiama už Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, kuris faktiškai nebuvo padarytas. Pažeidimas, kurio padarymu kaltinama Bendrovė, dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas pagrindžiančių įrodymų, turėtų būti perkvalifikuotas iš Aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalies į Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepime į skundą ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Departamento (duomenys neskelbtini) apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2023 m. gegužės 5 d. atlikę pareiškėjos neplaninį patikrinimą, be kita ko nustatė, kad pareiškėja veiklavietėje adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-06-21 iki 2022-06-29 laikė didesnį vienu metu leidžiamą laikyti klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10) kiekį nei numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos techninio reglamente. Laikytas kiekis, kuris buvo laikytas ilgiau kaip 48 val. nuo priėmimo iš atliekų turėtojo 24,0 t, viršijimas 14,0 t. 2024 m. vasario 27 d. Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas T. J. surašė Pareiškėjai juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-58-2024. Departamento teisės departamento (duomenys neskelbtini) administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas G. K., išnagrinėjęs bylą, 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-70-2024 pareiškėjai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, paskyrė 1 000 eurų baudą.
Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 101¹ punkte nustatyta, kad „AAD vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Jei atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS nevykdoma ar kyla pagrįstų įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz., atliekų laikymo vietoje laikomas atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodyto GPAIS), atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis. Departamento pareigūnai atliko retrospektyvinį duomenų patikrinimą, todėl šių duomenų faktinis patikrinimas nebuvo įmanomas. Atkreipė dėmesį, kad pagal Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367, 5 punktą, asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas, apskaitą vedantis subjektas turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Departamento pareigūnai. GPAIS nėra jokios informacijos apie pateiktų duomenų koregavimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad pateikti duomenys nėra teisingi, neatitinkantys faktinės aktualiu laikotarpiu susiklosčiusios (duomenys neskelbtini) padalinyje situacijos. Patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas A. K., kuriam vėliau elektroniniu paštu buvo išsiųstas patikrinimo aktas, tačiau jokių pastabų į patikrinimo aktą dėl nustatytų pažeidimų, viršijus leidžiamą didžiausią vienu metu laikyti atliekų kiekį, ar paaiškinimų nei jis, nei pati pareiškėja nepateikė. Surašius juridinio asmens padaryto pažeidimo protokolą ir išsiuntus pareiškėjai, taip pat jokių paaiškinimų dėl jai pareikštų kaltinimų iki bylos nagrinėjimo nebuvo gauta. Pasinaudoti savo teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, pareiškėja taip pat galėjo bylos nagrinėjimo metu, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko ir neteikė jokių paaiškinimų. Nors pareiškėja skunde ir nurodo, kad GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neatitiko faktiškai (duomenys neskelbtini) padalinyje laikomų atliekų kiekio dėl žmogiškosios klaidos GPAIS, tačiau ši aplinkybė nepaneigia faktinio atliekų kiekio laikymo. Pareiškėja nustačiusi dėl žmogiškosios klaidos GPAIS duomenų galimą neteisingumą, pati nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, neteikė jokių paaiškinimų dėl laikomų atliekų kiekio, o atliekant pareiškėjos planinį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, pažeidimų. Departamento nuomone, skunde pareiškėjos pateikti subjektyvūs teiginiai apie tai, kad įrašai GPAIS apie sutvarkytas atliekas, dėl žmogiškosios klaidos, buvo įrašyti vėliau nei faktiškai įvyko sutvarkymas, laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės už jos padarytus pažeidimus ir neturėtų būti laikomi pagrįstais.
Reglamento 3.1 punkte nustatant kiekvienos atliekos didžiausią vienu metu laikomą kiekį yra atsižvelgta į taršos leidimo gavėjo tūrimas veiklos sąlygas, pajėgumus, atliekos savybes ir kitas aplinkos apsaugai svarbias aplinkybes, kaip pvz. prievolių, numatytų Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnyje, įvykdymo užtikrinimą, kur užtikrinimo sumos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į didžiausius leidžiamus laikyti atliekų kiekius. Todėl savavališkas konkrečios atliekos Reglamente nustatyto didžiausio vienu metu laikomo kiekio viršijimas yra neleistinas kaip labai pavojingas, todėl baustinas. Pareiškėjai, suteikto Reglamento 3.1 punkte nurodytas didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekos kodu 08 04 10 (klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09) kiekis - 10,0 t. Kiekis viršijantis šį svorį laikomas laikomu neturint tam teisės. Pagal GPAIS duomenis matyti, kad Pareiškėja 2022-06-21 pagal lydraštį Nr. 2959305 priėmė sutvarkyti 24 t atliekų kodu 08 04 10, 2022-06-27 pagal lydraščius Nr. 2967599 ir Nr. 2967595 - po 24 t atliekų kodu 08 04 10 pagal kiekvieną. Pažymėjo, kad pareiškėja negalėjo priimti didesnio kaip 10 t atliekų atliekos kodu 08 04 10 (klijų ir hermetikų atliekos, nenurodytos 08 04 09) kiekio, ir tik apdorojusi šį kiekį, galėjo priimti kitą šių atliekų kiekį, kuris neviršytų Reglamento 3.1 punkte nustatyto leidžiamo didžiausio laikyti atliekų kiekio, laikomo aikštelėje su kieta asfalto danga ir tentu dengtame sandėlyje su betono danga. Taigi, nors ir būtų vertinama, kad pareiškėja pavėluotai suvedė atliekų sutvarkymo duomenis GPAIS, tai niekaip nepaneigia fakto, kad pareiškėja iki atliekų sutvarkymo vienu metu laikė 14 t daugiau atliekų kodu 08 04 10, negu jai Reglamentu vienu metu leidžiamas laikyti didžiausias šių atliekų kiekis.
Skiriant pareiškėjai ekonominę sankciją Departamentas tiksliai vadovavosi imperatyviomis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normomis, šio įstatymo 51 straipsniu ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą paskirdamas pareiškėjai baudą artimą sankcijoje numatytai minimaliai. Taigi Departamentas mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo šį Nutarimą naikinti ar pripažinti priimtu nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos UAB „Ekobazė“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 29 d. nutarimo Įstatymo pažeidimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-70-2024 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad atsakovo pareigūnai 2023 m. gegužės 5 d. atlikę pareiškėjos neplaninį patikrinimą nustatė, kad pareiškėja veiklavietėje adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2022-06-21 iki 2022-06-29 laikė didesnį vienu metu leidžiamą laikyti klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10) kiekį nei numatyta Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos techninio reglamente. Laikytas kiekis, kuris buvo laikytas ilgiau kaip 48 val. nuo priėmimo iš atliekų turėtojo, 24,0 t, viršijimas – 14,0 t. 2024 m. vasario 27 d. Departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė pareiškėjai juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-58-2024, kuriame konstatuota, kad pareiškėja, laikydama 24,0 t klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10), iš kurių 14,0 t viršijant Reglamente nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti tokių atliekų kiekį – 10 t, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19(2) str. 2 d., kurioje numatyta, kad ūkio subjektas, eksploatuodamas įrenginį, turi laikytis Taršos leidime nustatytų sąlygų. Protokole nurodyta, jog atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje. 2024 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-70-2024 pareiškėjai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, paskirta 1 000 eurų baudą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas), Atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-01-31 iki 2023-05-13; toliau – Atliekų tvarkymo taisyklės).
Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už nepavojingųjų atliekų surinkimą, vežimą, laikymą, įvežimą ar importą į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimą ar eksportą iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimą tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja veiklą vykdo pagal išduotą Taršos leidimą Nr. P2-1/015/TL-P.3-44/2019. Bendrovė neginčija, jog pagal Taršos leidimo Nr. P2-1/015/TL-P.3-44/2019 priedo Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (toliau – Reglamentas) 3.1 papunktį didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas – 08 04 10) kiekis yra 10 tonų.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu teigė, jog atsakovo nurodomas kiekis – 24 tonos – fiziškai įmonėje laikomas nebuvo. Nors tokią išvadą galima daryti remiantis GPAIS duomenimis, tačiau teigė, kad duomenys sistemoje suvesti klaidingai. Minimą kiekį į įmonės teritoriją atvežus cisternoje, iš karto į apdorojimo talpyklą buvo supilama 10 tonų atliekų, kur jas apdirbus, susidarydavo kitu kodu žymimos atliekos.
Liudytojas N. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovo nurodomas atliekų kiekis – 24 tonos, įmonėje nebuvo laikomas. Minimą kiekį įmonė perdirbdavo per 1 darbo dieną, atvežus cisternoje klijų ir hermetikų atliekas, įmonė per tris kartus (10 t., 10 t., ir 4 t.) jas perdirbdavo, todėl negalima teigti, kad aptariamos atliekos buvo laikomos. Nurodė, kad kiekvieną kartą darbo dienos pabaigoje būdavo surašomas atliekų apdorojimo aktas ir perduodamas apskaitininkei duomenis suvesti į GPAIS. Kodėl duomenys laiku nebuvo suvedami į GPAIS sistemą, nurodyti negalėjo.
Nors pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad GPAIS nurodyti atliekų kiekiai neatitiko faktiškai Padalinyje laikomų atliekų kiekio dėl žmogiškosios klaidos GPAIS, tačiau ši aplinkybė bylos duomenimis niekuo nėra pagrįsta. Pareiškėja nustačiusi dėl žmogiškosios klaidos GPAIS duomenų galimą neteisingumą, nesiėmė jokių priemonių šiai galimai klaidai ištaisyti, o atliekant Bendrovės neplaninį patikrinimą nebuvo nustatyta galimų atliekų apskaitos vykdymo ir atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo tvarkos, numatytos Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėse, pažeidimų.
Atliekų tvarkymo taisyklių 101¹ punkte įtvirtinta nuostata, kad Aplinkos apsaugos departamentui vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, atliekų, laikomų atliekų apdorojimo įrenginiuose, surinkimo, laikinojo ir parengiamojo laikymo vietose, kiekis nustatomas vadovaujantis GPAIS duomenimis, jei šioms atliekoms vykdoma atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS. Jei atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaita per GPAIS nevykdoma ar kyla pagrįstų įtarimų dėl GPAIS duomenų teisingumo (pvz., atliekų laikymo vietoje laikomas atliekų kiekis akivaizdžiai neatitinka nurodyto GPAIS), atliekų kiekis nustatomas vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Atliekų kiekio nustatymo taisyklėmis. Ūkio subjektui nesutinkant su skaičiavimais, atliktais vadovaujantis minėtomis taisyklėmis ar atvejais, kai jos netaikomos, ar nesant pakankamų sąlygų ir (ar) galimybių jas taikyti (pvz., yra daug ir neaiškios formos atliekų kaupų, norint atlikti matavimus, reikia turėti aukštalipio pažymėjimą), turi būti atliekamas kontrolinis atliekų kiekio matavimas metrologiškai patikrintomis matavimo priemonėmis.
Pažymėtina, kad nei atliekant patikrinimą, nei pareiškėjos atstovui susipažinus su patikrinimo aktu, nei gavus juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR_P-58-2024 pareiškėja nustatyto pažeidimo neginčijo, paaiškinimų apie galbūt klaidingai į GPAIS sistemą įvedamus duomenis neteikė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas abejoti GPAIS duomenų teisingumu neturi pagrindo.
2023 m. balandžio 20 d. pareiškėjos atsakovui pateiktame rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad: „2022 metais į UAB „Ekobazė“ (duomenys neskelbtini) padalinį buvo pristatytos klijų ir hermetikų atliekos (atliekos kodas – 08 04 10). Atliekos gautos iš UAB „Natureka“ (76,34 t) ir iš AB „Vilniaus baldai“ (319,75 t). Faktiškai tai buvo IBC 1 m³ konteineriuose laikomos atliekos – skysti vandens pagrindu klijai (dumblas) ir apie 50 proc. vandens. Atliekos yra nepavojingos, kadangi klijai vandens pagrindu. Nusistovėjus dumblui apie 50 proc. susidaro vanduo (nuotekos) ir apie 50 proc. dumblo, kuris yra tinkamas panaudojimui energijai gauti. Šios atliekos buvo sutvarkytos tokiu principu: savaime nusėdus dumblui nuotekos iš IBC konteinerio buvo išsiurbiamos, o susidaręs dumblas vežamas kaip 19 12 10 ar 19 12 12 atlieka (priduotos formuojant GPAIS lydraščius).“
Taigi, kaip matyti iš minimo rašto turinio, pati pareiškėja jame nurodė, kad „buvo IBC 1 m³ konteineriuose laikomos atliekos“, kad tik savaime nusėdus dumblui, nuotekos iš IBC konteinerio buvo išsiurbiamos. Pažymėtina, kad šis, pačios pareiškėjos rengtas raštas, paneigia pareiškėjos teismui teiktus paaiškinimus, kad atliekos iš karto, po 10 tonų per kartą, buvo perdirbamos. Teismo posėdžio metu liudytojas nurodė, kad perdirbimo procesas trunka 2-3 valandas, atliekos specialiai apdorojamos, tuo tarpu rašte nurodoma, kad tik savaime nusėdus dumblui nuotekos iš IBC konteinerio – kurio talpa – 1 m³ – buvo išsiurbiamos. Teismas pažymi, kad pareiškėjas yra atliekų surinkimo ir vežimo srities profesionalas ir jam turi būti žinomi ir suprantami teisės aktai, reglamentuojantys jo veiklą. Pareiškėjas privalo organizuoti savo veiklą taip, jog būtų užtikrintas jam taikomų teisės aktų reikalavimų laikymasis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai, remdamasis GPAIS duomenimis, pareiškėjos pateiktu paaiškinimu, nustatė, kad pareiškėja, laikydama 24,0 t klijų ir hermetikų atliekų, nenurodytų 08 04 09 (atliekos kodas 08 04 10), iš kurių 14,0 t viršijo Reglamente nustatytą didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti tokių atliekų kiekį – 10 t.
Įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepavojingųjų atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, įvežimas ar importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas ar eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės, kai neturint tam teisės surenkamas, vežamas, laikomas, įvežamas ar importuojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežamas ar eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir (ar) vežamas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją 5 tonų ir didesnis, bet mažesnis kaip 15 tonų nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų. Pareiškėjai už nustatytą pažeidimą buvo skirta 1000 Eur bauda. Kaip matyti iš Nutarimo, Departamentas atsižvelgdamas į pažeidimo byloje nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad Bendrovė savo noru ėmėsi veiksmų pašalinti pažeidimą, pareiškėjai skyrė Įstatymo sankcijoje numatytą artimą minimaliai baudą, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga padarytam pažeidimui ir yra teisinga.
Departamentas, atlikdamas patikrinimą, surašydamas Bendrovei pažeidimo protokolus, nagrinėdamas pažeidimo bylą ir priimdamas skundžiamą Nutarimą, veikė savo kompetencijos ribose, vadovavosi Įstatymo ir Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatomis. Panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio įstatyminio pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).
Pareiškėja teismo prašo priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjos skundas netenkintinas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tad pareiškėja neįgijo teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekobazė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.