- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2YT-2733-457/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00106-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- P. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, Valstybės įmonė "Turto bankas"
- Advokatai
- Laimutis Zaukevičius, Ineta Kačenauskienė
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. D., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir suinteresuoto asmens P. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sesers R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą.
Suinteresuotas asmuo P. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad jis po sesers R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjas L. V. ir jo atstovė advokatė Ineta Kačenauskienė savo pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Su suinteresuoto asmens P. D. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesutiko ir prašė jo netenkinti, nes suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad jis aktyviais veiksmais priėmė sesers R. V. palikimą. Aplinkybės, kad P. D. būtų priėmęs sesers palikimą, rūpinęsis tuo turtu kaip savu, nėra žinomos nei pareiškėjui, nei mirusio brolio A. D. sutuoktinei. Paaiškino, kad pareiškėjas po sesers R. V. tragiškos žūties palaidojo seserį, iš sesers nuomoto buto, buvusio (duomenys neskelbtini), surinko daiktus, rūbus, avalynę, sutvarkė sesers dokumentus ir 6 mėnesių laikotarpyje pradėjo rūpintis žemės sklypais ir iki šiol jais rūpinasi. Minėtuose žemės sklypuose pareiškėjas augina kviečius, bulves, burokus ir pan. Žemės sklypai jo, dviejų brolių – P. D. ir A. D., bei sesers R. V. buvo paveldėti po jų mamos O. B. mirties. Minėti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Vieno žemės sklypo plotas yra 83 arai, kito – 24 arai prie sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ir trečiojo – 14 arų, kurie yra prie tos pačios sodybos. Pareiškėjas pats gyvena tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Sodyboje esantis gyvenamasis namas anksčiau priklausė jo močiutei, po jos mirties šį namą paveldėjo jo mama O. B., o mirus mamai, namą paveldėjo jis su broliais ir seserimi. Šioje sodyboje jis gyvena maždaug nuo 1975-1976 metų iki šiol, jis visada prižiūrėdavo ir prižiūri šią sodybą, joje laiko gyvulius. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens P. D. mama O. B. mirė (duomenys neskelbtini). Motinai mirus, visi keturi vaikai (pareiškėjas, P. D., A. D. ir R. V.) priėmė mirusiosios palikimą. Tik 2001 m. kovo 16 d. buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises O. B. į jos motinos E. B. turėtą nuosavybę. Taigi, (duomenys neskelbtini) mirusiai O. B. nuosavybės teisės į tris žemės sklypus įregistruotos tik 2001 m. (duomenys neskelbtini) tragiškai žuvo R. V., mirties dieną ji gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas rūpinosi seserimi, ją ir palaidojo, pastatė paminklą. Kadangi pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), tai jis rūpinosi visa žeme, į kurią jo motinai O. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės, laikė ten gyvulius. P. D. pareiškimas ir jo argumentai, kad jis pats rūpinosi žeme, kaip sava, ją prižiūrėjo, nustebino pareiškėją, nes P. D. (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą lankėsi per motinos laidotuves ir prieš 5-6 metus buvo stabtelėjęs, kai vyko į kapines. 1998 m. gegužės mėnesį, po sesers mirties, pareiškėjas pradėjo arti laukus, jam padėjo kaimynė, kuri turėjo traktoriuką, apsisėjo žemę, prižiūrėjo sodyboje esantį namą. Nors tuo metu žemės teisės dar nebuvo atkurtos, bet pareiškėjas žinojo, kad tai yra jo senelių žemės ir ta žeme naudojosi. 2000 m. pareiškėjas kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kad ta žemė būtų apmatuota ir sutvarkyta, 2001 m. apskrities viršininko sprendimu nuosavybės teisės buvo atkurtos. Pareiškėjas gyvena adresu (duomenys neskelbtini), yra pasistatęs anglišką namelį, senasis namas taip pat yra, tik jis šiuo metu negyvenamas, jį reiktų tvarkyti. Po mamos O. B. mirties jis ir jo velionis tėvas liko gyventi mamos name. Gal 2-3 metus tame name pareiškėjas negyveno, bet visada gyveno šalimais, (duomenys neskelbtini). Žemę dirba ir ja rūpinasi nuo mamos mirties, t. y. nuo 1996 m. Žemė nėra apleista, visą žemę prižiūri pareiškėjas. Nuo pat sesers mirties pareiškėjas rūpinasi sesers ir motinos paveldėtu nekilnojamuoju turtu, moka mokesčius, vykdo žemės ūkio veiklą, laiko ir deklaruoja ūkinius gyvulius paveldėtame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Suinteresuoto asmens P. D. atstovas advokatas Laimutis Zaukevičius savo kliento pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Taip pat teigė, kad P. D. sutinka ir su pareiškėjo pareiškimu, kad pastarasis priėmė palikimą, likusį po sesers R. V. mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, ir taip pat prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad žemė buvo P. D., L. V. senelių, po pareiškėjo ir suinteresuoto asmens mamos O. B. mirties nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos. O. B. palikimą priėmė keturi jos vaikai – P. D., L. V., A. D. ir R. V.. A. D. ir R. V. yra mirę. A. D. palikimą priėmė jo sutuoktinė, o R. V., kuri mirė (duomenys neskelbtini), palikimas nėra priimtas. Po O. B. mirties tuose namuose gyveno pareiškėjo tėvas. Pasak P. D., pareiškėjas tuose namuose ilgą laiką negyveno, o gyveno tik pastarojo tėvas. Todėl tikėtina, kad pareiškėjo tėvas ir rūpinosi žeme. Buvo statytas paminklas, buvo visi prisidėję pinigais, tiek A. D. prisidėjo, tiek P. D., tiek pareiškėjas. Kilo ginčas, nes paminklas buvo užsakytas ir padarytas kaip reikia, tačiau aplinka buvo sutvarkyta tiek prastai, kad nebuvo verta sumokėtų pinigų. Mano, kad būtent dėl to pareiškėjas ir prieštarauja tam, kad ir P. D. priėmė palikimą, likusį po sesers mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti. P. D. tikrai tuos veiksmus atliko, nes jis, kartu su pareiškėju, yra šių žemės sklypų ir namo savininkas. P. D. kartu su savo sutuoktine kiekvienais metais, du kartus per metus, atvyksta į kaimą – per Motinos dieną ir lapkričio 1-ąją. Kapinės yra visiškai arti kaimo, kuriame yra žemės sklypai. R. V. su pareiškėjo tėvu buvo susitarę, kad leidus pareiškėjo tėvui gyventi tame name, pastarasis pažadėjo rūpintis namu ir žeme. Atvykdamas į kapines, P. D. matydavo, kad visa žemė yra dirbama, ji nėra apleista. Kiti asmenys, su P. D. sutikimu, žemę dirba. Po pareiškėjo tėvo mirties tuose namuose niekas negyveno, P. D. atvažiuodavo, namus apžiūrėdavo. O pareiškėjas pasistatė namuką ir gyvena jam, gal tik prieš tris metus. P. D. deklaruoja ūkį nuo 2019 metų. Jei pareiškėjas ir priėmė palikimą, likusį po sesers mirties, tai priėmė tik per savo tėvą. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir P. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdami jį valdyti. P. D. yra žemės bendrasavininkas ir ta žeme rūpinasi. Mirus mamai, P. D. tapo žemių savininku, P. D. leido tuose namuose gyventi pareiškėjo tėvui, po sesers R. V. mirties jis toliau leido gyventi pareiškėjo tėvui. Kaip bendrasavininkas jis matydavo, kad ta žemė yra rūpinamasi, tai tokiu būdu jis ir priėmė po sesers mirties likusį palikimą. Konkretūs aktyvūs veiksmai, kuriuos atliko P. D. – leidimas pareiškėjo tėvui gyventi name ir naudotis sklypu. Mano, kad jokių įrodymų, kad P. D. priėmė palikimą po sesers mirties, faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nereikia, nes jis yra sklypų bendrasavininkas. Mirus kitam bendrasavininkui, tas palikimas paveldimas, net ir nenuėjus pas notarą, automatiškai ir faktiškai pradedant valdyti. Bendrasavininkų santykiai nutrūksta ryšium su mirtimi.
Liudytoja R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra A. D., kuris mirė 2021 m. gruodžio 4 d., sutuoktinė. Po vyro sesers R. V. mirties viskuo rūpinosi pareiškėjas, jis iš Šiaulių parvežė visus sesers daiktus pas save į (duomenys neskelbtini). Žemė visą laiką buvo apsodinta grūdais, bulvėmis, daržovėmis, tvartuose buvo laikomi gyvuliai. Ji su vyru dažnai nuvažiuodavo pas pareiškėją į (duomenys neskelbtini), kartais net po kelis kartus per savaitę, vieną kartą per mėnesį, atostogų metu net savaitę svečiuodavosi, padėdavo nuravėti daržus, nuimti derlių. Niekada nėra mačiusi, kad būtų atvykęs P. D.. Jos vertinimu, po R. V. mirties palikimą faktiniais aktyviais veiksmais priėmė pareiškėjas, nes jis viską tvarkė, P. D. tikrai nieko nedirbo ir nieko netvarkė. 1998 m. ji su vyru gyveno Kėdainiuose, tačiau labai dažnai atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), nes labai gerai sutarė su pareiškėjo šeima. Šiuo metu pareiškėjas gyvena sodyboje, šalia senojo namo yra pastatytas gyvenamasis vagonas, anksčiau jis gyveno apie 100 metrų nuo sodybos. Šiuo metu name negalima gyventi, o 1998 m. name gyventi dar buvo galima. Sodyboje, esančiame name, gyveno pareiškėjo tėvas. Pareiškėjas pats apsisodindavo žemę, jo tėvas buvo jau senas, jei reikdavo – padėdavo pareiškėjui. P. D. paskutinį kartą matė prieš 3 metus, buvo nuvykę pas jį į Biržus. Kai jie pajudino reikalus dėl žemės sutvarkymo, jos vyras sakė, kad viskas bus pareiškėjui L. V., nes jis ten gyveno, užaugo, viską tvarkė.
Liudytoja A. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas gyvena kaimynystėje. P. D. nepažįsta, tik yra kartą mačiusi per pareiškėjo mamos laidotuves. Po pareiškėjo L. V. sesers R. V. mirties, visą žemę prižiūrėjo ir dirbo pareiškėjas L. V.. Pareiškėjas žemę dirbo prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir žemę, kur seniau buvo pareiškėjo mamos O. B. ir jos tėvų tėviškė, taip pat (duomenys neskelbtini). Žemė nuo sodybos yra nutolusi maždaug už pusės kilometro. Jos vyras turėjo žemės ūkio technikos ir padėdavo pareiškėjui L. V. tvarkyti žemę. Kiekvienais metais pareiškėjas apdirbdavo žemę, ją apsėdavo, apsodindavo, nuimdavo derlių, žemė niekada nebuvo apleista. 1998 m., kai žuvo pareiškėjo sesuo, ji toje sodyboje negyveno. Pareiškėjas po sesers mirties sodyboje laikė naminius gyvulius. Pareiškėjo tėvas jai buvo pažįstamas, jis gyveno sodyboje po pareiškėjo sesers mirties. Žemę dirbo pareiškėjas, bet ne jo tėvas, nes pastarasis buvo senas ir pasiligojęs.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens P. D. pareiškimus, kuriuose nurodė, kad prašo pareiškimus nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjo ir suinteresuoto asmens P. D. pareiškimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pareiškimai būtų patenkinti, prašo bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo L. V. pareiškimas tenkintinas visiškai, suinteresuoto asmens P. D. pareiškimas atmestinas.
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi, palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.
Pareiškėjo L. V. pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais – L. V. gimimo liudijimo kopija, O. B. mirties liudijimo kopija, A. D. medicininio mirties liudijimo kopija, A. D. ir R. D. santuokos liudijimo kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. liudijimo Nr. 448 kopija, Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. liudijimo Nr. 449 kopija, Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis kopija, išrašų iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų kopijomis, 2001 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimo Nr. 47-8552 kopija, nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens P. D. mama O. B.; O. B. palikimą priėmė jos įpėdiniai: P. D. (palikėjos sūnus), L. V. (palikėjos sūnus), A. D. (palikėjos sūnus) ir R. V. (palikėjos duktė); pareiškėjo ir suinteresuoto asmens sesuo R. V. mirė (duomenys neskelbtini), ji mirė būdama ištuokoje, duomenų apie sutuoktinį ir apie vaikus nėra; mirus R. V. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir Testamentų registre nėra įregistruotų R. V. palikimo priėmimo faktų; 2001 m. kovo 16 d. Šiaulių apskrities viršininko sprendimu Nr. 47-8552 nuspręsta atkurti nuosavybės teises į O. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 1,53 ha žemės: grąžinant natūra 0,83 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,40 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); O. B. vardu yra registruoti trys žemės sklypai – 0,26 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,14 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,83 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjo paaiškinimų, liudytojų R. D. ir A. T. teisme duotų liudijimų nustatyta, kad R. V. paliktą turtą (asmeninius daiktus, likusius jos nuomojamame bute, adresu (duomenys neskelbtini), dalį trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)), jos brolis pareiškėjas L. V., faktiškai pradėjo valdyti iš karto po palikėjos mirties, nes jis rūpinosi sesers laidotuvėmis, ją palaidojo, po sesers laidotuvių surinko visus jos asmeninius daiktus, buvusius jos nuomojamame bute, jis ir toliau (kaip ir nuo mamos O. B. mirties iki sesers mirties) prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius už žemės sklypus, juos dirbo, juose vykdė žemės ūkio veiklą, sodyboje augino gyvulius. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo savalaikį priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu. Teise valdyti šį turtą pareiškėjas L. V. naudojasi iki šiol. Tai reiškia, kad pareiškėjas palikėjos palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau pareiškėjas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises. Iš Joniškio rajono notarų biuro 2022 m. sausio 27 d. išduotojo liudijimo Nr. 448 matyti, kad registre nėra įregistruotų R. V. palikimo priėmimo faktų. L. V., būdamas R. V. brolis, paveldi pagal įstatymą kaip ketvirtos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas L. V. priėmė R. V. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo P. D. teigia, kad jis po sesers R. V. mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, jog jis rūpinasi savo nekilnojamojo turto dalimi, o kartu ir mirusios sesers sklypo dalimi, turtu rūpinasi kaip savu. Tačiau šiems teiginiams pagrįsti P. D. nepateikė jokių įrodymų, bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens atstovas negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai aktyvius veiksmus atliko P. D., išreikšdamas savo valią priimti po sesers mirties likusį jos palikimą. Byloje apklaustos abi liudytojos patvirtino, kad jos P. D. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), po R. V. mirties, nėra mačiusios, visais trimis žemės sklypais rūpinosi tik pareiškėjas L. V.. Vien tik nuosavybės turėjimas kartu su kitais bendrasavininkiais, vieno iš bendrasavininkų mirties atveju, nereiškia, kad palikimas yra priimamas automatiškai. Kaip jau buvo minėta aukščiau, palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, o P. D. neįrodė, kad tokius aktyvius valinius veiksmus atliko, todėl jo pareiškimas yra atmestinas.
Pareiškėjas L. V. prašo iš suinteresuoto asmens P. D. priteisti jo byloje patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo P. D. su pareiškėjo L. V. pareiškimu sutiko, jo palikimo priėmimo fakto neginčijo, vadinasi pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo skirtingas, o ir jų interesai nebuvo priešingi, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo L. V. pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po sesers R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuoto asmens P. D. pareiškimą atmesti.
Netenkinti pareiškėjo L. V. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš suinteresuoto asmens P. D..
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.