- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- e2A-1771-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39472-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė (pran.), Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- B. S.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) B. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (AB LESTO teisių ir pareigų perėmėjas) ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovui B. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė
Ginčo esmė
Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą, susidedančią iš galios dedamosios, sustabdžius elektros energijos tiekimo paslaugas komercinės paskirties objekte.
Šalies argumentai
2. Ieškovas akcinė bendrovė (toliau – AB) LESTO, kuris Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartimi pakeistas teisių perėmėju akcine bendrove (toliau – AB) „Energijos skirstymo operatorius“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo B. S. 70,95 Eur skolos už galią, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovas įrodinėja, jog su atsakovu sudarytos 1998 m. rugpjūčio 28 d. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pirkimo – pardavimo) sutarties Nr. 3791 pagrindu atsakovui priklausančiam komercinės paskirties objektui - grūdų sandėliui, adresu (duomenys neskelbtini), elektros energijos tiekimas nėra nutrauktas, jam rezervuota 28 kW galia, todėl atsakovas turi atsiskaityti už tiektą elektros energiją bei už galios dedamąją dalį. Paskaičiavo, jog laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-04-30 atsakovas už rezervuotą galios dedamąją dalį neatsiskaitė, todėl liko skolingas 70,95 Eur.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį, atitinkančio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 142 straipsnį, nepateikė. Atsakovo sutuoktinės J. S. pateiktas atsiliepimas neatitiko proceso įstatymo normų (CPK 51 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. sprendimu, konstatavęs ieškovo reikalavimo pagrįstumą, ieškinį tenkino.
6. Teismas nustatė, jog tarp šalių sutartiniai teisiniai santykiai susidarė 1998 m. rugpjūčio 28 d. Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo-pirkimo) sutarties Nr. 3791 pagrindu, atsakovas įsipareigojo mokėti už sandėliui patiektą elektros energiją, galią bei suteiktą elektros energijos persiuntimo paslaugą ir reaktyviąją energiją bei įgyvendinti kitas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių numatytas elektros energijos komercinio vartojimo pareigas, sudaryta sutartis yra galiojanti, todėl atsakovas turi pareigą atsiskaityti su ieškovu.
7. Pažymėjo, jog elektros energijos kainą sudaro dvi dedamosios dalys – vieno leistinosios naudoti galios kilovato (kW) kaina mėnesiui ir sunaudotos elektros energijos kilovatvalandės (kWh) kaina, o galios dedamoji dalis mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio ir elektros energijos vartojimo fakto. Nenustatydamas teisinio reglamentavimo dėl galios dedamosios dalies mokėjimo išimčių konstatavo, jog galios dedamoji dalis turi būti mokama visą sutarties galiojimo laikotarpį.
8. Vertino, jog galiojant šalių sudarytai elektros energijos tiekimo sutarčiai elektros energijos nevartojimo aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos mokėti dedamosios galios mokestį. Teismas taip pat nenustatė, jog atsakovas būtų pateikęs ieškovui dokumentus dėl jam priklausančių lengvatų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. Apeliantas (atsakovas) B. S. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, t. y. Utenos rajono apylinkės teismui, nagrinėti iš naujo ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. ieškovas pažeidė bendrojo teritorinio teismingumo taisykles, kadangi ieškinys pateiktas ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pažymi, jog teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį. Mano, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant asmens teises į teisinę gynybą, atsakovui nebuvo sudarytos tinkamos galimybės dalyvauti teismo posėdyje bei pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus;
9.2. atsakovas pagal teisės normas yra vartotojas, todėl ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie sustabdant elektros tiekimą mokamus mokesčius. Pažymi, jog vykdė visas iš sutarties kilusias pareigas, bendradarbiavo su ieškovu, tačiau ieškovas, būdama nesąžininga šalis, reiškia nepagrįstą reikalavimą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius esminius argumentus:
10.1. sutikdamas su ieškovo argumentais, jog pažeistas bendrasis teritorinis teismingumas pažymi, jog tai nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Pažymi, jog proceso normose taip pat įtvirtintas draudimas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis);
10.2. atsakovo teisės į teisinę gynybą nepažeistos, kadangi atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nekėlė klausimo dėl teritorinio teismingumo, nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių;
10.3. teismas teisingai įvertino norminius teisės aktus, reglamentuojančius galios dedamosios dalies mokėjimą, todėl pagrįstai nustatė atsakovo pareigą mokėti galios dedamąjį mokestį;
10.4 apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi nebendradarbiavimo bei reikiamos informacijos nesuteikimo aplinkybe. Pažymi, jog geranoriškai suteikė atsakovui galimybę pateikti reikiamus dokumentus lengvatos taikymui ir pasibaigus teisės aktais nustatytam terminui, nurodė, kokius dokumentus privaloma pateikti, tačiau atsakovas tokių dokumentų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentuodamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių bendrojo teismingumo taisykles, pažeidimu, nesudaryta galimybe ginti savo pažeistas teises teisme, o taip pat remdamasis nesąžiningu ieškovo elgesiu, kuris pasireiškė nebendradarbiavimu su atsakovu bei aktualios atsakovui informacijos nesuteikimu sustabdžius elektros tiekimą.
Dėl procesinių teisės normų pažeidimo
12. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis).
13. Nustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra Utenoje, todėl ieškovas ieškinį turėjo teikti Utenos rajono apylinkės teismui. Apeliantas remiasi bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimu, nurodydamas, jog teismas, išnagrinėjęs neteismingą bylą priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto nurodyta aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeista bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, kadangi, nenustačius alternatyvaus teismingumo sąlygų, įtvirtintų CPK 30 straipsnyje, ieškovas turėjo teikti ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
15. Vertintina, jog aplinkybė, kad ieškinys pateiktas pažeidžiant bendrojo teismingumo taisykles, dar nesudaro pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ar spręsti, jog civilinė byla išnagrinėta priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
16. Ieškinio reikalavimo turtinis pobūdis – reikalavimas priteisti 70,95 Eur skolos pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles teismingas apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalis Pažymėtina, jog proceso įstatyme imperatyviai reglamentuota, kad absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą sudaro tik toks atvejis, kai buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Matyti, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas, todėl nustačius tik aplinkybę, jog buvo nesilaikyta įstatyme įtvirtinto teritorinio teismingumo, negalima konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.
17. Proceso įstatyme numatyta, jog procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nenustačius neteisingai išspręstos bylos aplinkybių bei nepateikiant argumentų, kurie pagrįstų, jog teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas sutrukdė teisingai išnagrinėti bylą, nėra pagrindo dėl procesinių teisės normų pažeidimo formaliai panaikinti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą.
18. Apeliantas įrodinėja, jog skundžiamu sprendimu pažeistos asmens teises į teisinę gynybą, atsakovui nebuvo sudarytos tinkamos galimybės dalyvauti teismo posėdyje bei pasinaudoti galimybe teikti paaiškinimus.
19. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje atlikti procesiniai veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti apelianto nurodytų pažeidimų, kadangi apeliantas tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais įrodinėja procesinius pažeidimus. Pažymėtina, jog atsakovas buvo informuotas apie iškeltą civilinę bylą, jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai, teismo šaukimas į teismo posėdį. Aplinkybė, jog atsakovo sutuoktinė teikė procesinius dokumentus, o teismas skundžiamame sprendime jų nevertino, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nurodytų teisių pažeidimo, kadangi apeliaciniame skunde neįrodinėjama atsakovo tinkamo atstovavimo aplinkybė bei neginčijama, jog atsakovo sutuoktinės procesinis dokumentas nevertintas nepagrįstai.
Dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo
20. Apeliantas ieškovo reikalaujamos skolos nepagrįstumą ginčija remdamasis ieškovo nesąžiningumo aplinkybe, nurodydamas, jog sutikęs sustabdyti energijos tiekimą objektui ieškovas be pagrindo pateikė ieškinį teisme.
21. Nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 1998-0828 buvo sudaryta Elektros energijos tiekimo – vartojimo (pardavimo - pirkimo) sutartis Nr. 3791, kurios pagrindu ieškovas tiekė elektros energiją į komercinės paskirties objektą – grūdų sandėlį, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui atsirado pareiga mokėti ne tik už tiektą elektros energiją, bet ir galią, kuri pagal sutartį yra 28 Kw (Sutarties 3 punktas, 5 punktas, 9.1-9.2 punktai). Taigi kaip matyti iš sutarties nuostatų, jau ir pačioje sutartyje išskirtos energijos kainą sudarančios dalys – mokestis už sunaudotą elektros energiją bei mokestis už suteiktą galią.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014-2-23 nutarimu Nr. O3-960 (2 priedas) patvirtintą AB „Lesto“ visuomeninės elektros energijos kainos tarifų bei jų taikymo tvarką, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog elektros energijos kainą sudaro dedamosios dalys, o galios dedamoji dalis mokama nepriklausomai nuo abonento suvartotos elektros energijos kiekio bei elektros energijos vartojimo fakto (nutarimo 4 punktas). Tačiau nutarimo 21 punkte įtvirtinta galimybė žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatyme nustatytus kriterijus, taikyti įstatyme nustatytos galios dedamosios ir patikimumo kategorijos dedamosios mokėjimo lengvatas, kurios taikomos pateikus ieškovui raštišką prašymą ir teisės aktuose nustatytus dokumentus.
23. Pažymėtina, jog byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas buvo informuotas apie galimybę taikyti lengvatas 2015-05-22 pranešimu Nr. 50220-3059 ir 2015-06-01 pranešimu Nr. 50220-3248, tačiau nenustatyta, jog atsakovas pateikė ieškovo nurodytus dokumentus galios dedamajai lengvatai gauti (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog atsakovas ginčydamas teismo sprendimą taip pat nesirėmė argumentu, kad ieškovo nurodytus dokumentus pateikė. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas buvo nesąžiningas neinformuodamas apie reikalingus dokumentus lengvatai gauti, o skolą atsakovui paskaičiavo nepagrįstai.
24. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įrodinėdamas ieškovo pareigos kooperuotis bei bendrauti pažeidimą apeliantas remiasi Kasacinio teismo praktika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kooperavimasis bei bendradarbiavimas yra bendroji šalių, kurias sieja sutartiniai santykiai, pareiga, ji nepriklauso nuo sutartinių santykių objekto, todėl teismas, apeliantui ginčijant minėtu aspektu sprendimą, vertino ir šalių elgesį vykdant sutartį (CK 6.200 straipsnis). Pažymėtina, jog ankstesniame punkte teisėjų kolegija nenustatė, jog ieškovas būtų pažeidęs bendrąją šalių pareigą bendradarbiauti. Kita vertus, nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodyta Kasacinio teismo praktika, kadangi nurodytų Kasacinio teismo nutarčių ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-125 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 nebuvo ginčijamas skolos susidarymo faktas, o ginčas iš esmės kilo dėl galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais, kai tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamas skolos reikalavimas.
24. Teisėjų kolegija nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardama pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).
25. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir, nors pažeidė bendrojo teritorinio teismingumo taisykles, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas yra atmestas. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.