Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2015-01-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-76-827/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-30
Bylos Nr.
II-76-827/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14966-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundo byla Nr. II-76-827/2015
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-14966-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., 63. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. sausio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Laimai Baniulytei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 10N-22466602-14 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 10N-11056702-14 R. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnį skirta 550 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, už tai, kad ji, 2014 m. lapkričio 15 d., apie 22.25 val., Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairuodama automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 173 punkto reikalavimą, bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje

Šalies argumentai

R. K. padavė teismui skundą, kuriame prašo pakeisti jai nutarimo dalį, kuria jai skirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams ir skirti švelnesnę nuobaudą neatimant teisės vairuoti. Skunde nurodo, kad neginčija 2014 m. lapkričio 15 d. padaryto pažeidimo, prisipažįsta padariusi minėtą pažeidimą dėl neatsargumo ir dėl to labai gailisi. Prašo atsižvelgti, kad ji ir jos mama E. K., gyvenanti Klaipėdoje, rūpinasi seneliu P. J., gyvenančiu (duomenys neskelbtini)Šilutės rajone, kuris yra 98 metų amžiaus ir jam nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis. Nurodo, kad jos mama nevairuoja automobilio, todėl tik ji viena gali ją nuvežti į Klaipėdos į Šilutės rajoną slaugyti senelio. Taip pat nurodo, kad dirba Vilniuje, todėl jai nuolatos tenka važinėti iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal. Be to, jos darbo pobūdis glaudžiai susijęs su nuolatiniu budėjimu, tenka nakties metu važiuoti į darbą, todėl teisė vairuoti automobilį jai būtina. Netekus teisės vairuoti, ji negalės tinkamai vykdyti darbinių pareigų, todėl gali prarasti darbą. Pareiškėjos nuomone, šios jos nurodytos aplinkybės, kurios nebuvo įvertintos skiriant jai administracinę nuobaudą, sudaro aplinkybių visumą, kurios vertintinos kaip išskirtinės, dėl kurių jos atžvilgiu galėtų būti taikoma švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, t.y. netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad institucija, skirdama jai nuobauda neteisingai traktavo jos turimas nuobaudas už greičio viršijimą kaip sunkinančią aplinkybę, t.y. kad ji anksčiau bausta už tokios pačios rūšies pažeidimą., nes ji nėra bausta už šviesoforų nepaisymą. Nurodo, kad jos atžvilgiu pritaikius švelnesnę nei sankcijoje numatyta bauda bausmės tikslai bus pasiekti, nes ji kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir žada ateityje naujų pažeidimų nedaryti (b.l. 9-10). Savo prašymą pareiškėja grindžia DNSB „Bandužiai“ pažyma dėl būtinybės naudotis transporto priemone (b.l. 11), pažyma apie P. J. gyvenamąją vietą (b.l. 12), specialiųjų poreikių pažyma išduota P. J. (b.l. 13), santuokos ir gimimo liudijimais (b.l. 15,16), darbdavio „Barclays“ technologijų centro Lietuvos filialo budėjimo nuostatomis (b.l. 17-21).

Atsiliepimas

Atsiliepime į R. K. skundą nutarimą priėmusi institucija prašo spręsti skundą teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodyta, jog R. K. teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn, kadangi pažeidė KET reikalavimus, t.y. važiavo per geležinkelio pervažą degant draudžiama šviesoforo signalui. Nutarimu paskirta nuobauda pagrįsta, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams bei administracinė nuobaudos skyrimo taisyklėmis. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad ji prisipažino ir nuoširdžiai galėjosi dėl padaryto pažeidimo, bei į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nutarimo metu ji turėjo 2 galiojančias nuobaudas už KET pažeidimus, todėl jai skirta kiek didesnė nei minimali piniginė nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 2 mėnesių terminui. Atsižvelgiant į R. K. skunde išdėstytus argumentus, ar jai taikytinos ATPK 301 straipsnio nuostatos, palieka.

Teismo posėdyje R. K. nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą, prašo pakeisti nutarimo dalį, kuria jai atimta teisė vairuoti, ir palikti teisę vairuoti transporto priemones. Skundą grindė dviem pagrindiniais argumentais, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl darbo ir dėl to, kad ji padeda prižiūrėti savo 99 metų senelį. Teigė, kad jos darbe būna budėjimai, kurių metu, jeigu darbe atsitinka koks nors incidentas, ji privalo per pusvalandį atvykti į darbą ir išspręsti problemą. Jos darbovietė yra Vilniaus mieste, o gyvenamoji vieta taip pat Vilniuje, tačiau jai dažnai tenka būti užmiestyje ir iš užmiesčio per pusvalandį nuvykti į darbą be savo automobilio ji niekaip negali. Be to, ji turi 99 metų amžiaus senelį, kuris gyvena Šilutėje, t. y. už 300 km nuo Vilniaus. Senelį, t. y. savo tėvą prižiūri pareiškėjos motina, kuri kas dvi savaitės važiuoja savaitgaliai pas senelį į kaimą ir keičia jam medicininiu maišelius, nes motina pati yra gydytoja. Tai padaryti seneliui yra būtina dėl jo sveikatos būklės. Motina gyvena Klaipėdoje, t. y. už 60 km. nuo senelio namų, ji nevairuoja automobilio, todėl kas dvi savaites pareiškėja turi nuvežti savo motiną pas senelį į kaimą. Šiaip kaime nuolatos senelį prižiūri samdoma moteris, kuri ateina pas jį kiekvieną dieną, pagamina jam valgyti ir sutvarko buitį.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, atsiliepimu institucija prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (ATPK 300 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 248 str.). Pareigūnas ar institucija, nagrinėdami teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str.).

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio VTG specialistas A. K. 2014 m. lapkričio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 239691 R. K. už tai, kad ji, 2014 m. lapkričio 15 d., apie 22.25 val., Perkėlos g. 10, Klaipėdoje, vairuodama automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Administracinio teisės pažeidimo protokole administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad labai gailisi (b.l. 2). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jūrų uosto policijos poskyrio VTG specialistas A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014 m. lapkričio 15 d. apie 22.15 val., patruliuojant kartu su JUPP vyr. specialistu R. C., Jūrų perkėlos terminalo teritorijoje, Perkėlos g. 10, Klaipėda, pastebėjo automobilį TOYOTA YARIS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią vairavo R. K., kuri įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Vairuotojai surašytas ATPK protokolas už KET 173 straipsnio pažeidimą (b.l. 3). Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 10N-22466602-14 R. K. paskirta 5500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje (b.l. 24).

Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje. R. K. kaltę dėl jai inkriminuojamo teisės pažeidimo pripažįsta, taip pat jos kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ATPK 125 straipsnyje (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1866 redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) reglamentuota, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, – užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki šešių mėnesių.

Teismas konstatuoja, kad administracinį teisės protokolą surašė ir bylą bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nors R. K. skunde kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teismas daro išvadą, kad R. K. nuobauda skirta pagal įstatymus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytos pažeidėjos atsakomybę lengvinanti bei sunkinanti aplinkybės. Iš administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad R. K. metų bėgyje 2 kartus bausta už KET pažeidimus, todėl jai už administracinį teisės pažeidimą paskirta kiek didesnė nei minimali administracinė nuobauda su teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui, numatyta ATPK 125 straipsnio sankcijoje.

Vertinant pažeidėjos skundo reikalavimą taikyti jai ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, teismo vertinimu - prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išimties tvarka paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t.y. neatimti teisės vairuoti transporto priemones, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas yra tuomet, kai iš bylos aplinkybių ir pažeidėjo asmenybės akivaizdu, kad net ir švelniausios sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Teismas mano, jog šiuo atveju tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, jog jos darbovietė yra Vilniaus mieste, gyvenamoji vieta taip pat yra Vilniaus mieste, objektyvios būtinybės nuolatos išvykti į užmiestį nėra. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pareiškėja turi galimybę pasinaudoti viešuoju transportu ir pagal poreikį nuvykti į darbą. Vertinant senelio situaciją matyti, kad jam yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, dėl kurio reikalinga nuolatinė priežiūra. Ją teikia jos motina, o pareiškėja kaip teigia, tik du kartus per savaitę turi nuvežti motiną pas senelį. Tokia situacija teismo neįtikina, kadangi seneliui reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, o pareiškėja, gyvendama už 300 km nuo senelio, ja gali ir teikia tik kas antrą savaitę savaitgalį Dėl šios priežasties darytina išvada, kad nuolatinę priežiūrą seneliui teikia kiti šeimos nariai, o ne pareiškėja.

Įvertinus visa tai teismas mano, jog byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimas Nr. 10N-22466602-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-

nutaria:

netenkinti R. K. skundo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus 2014 m. gruodžio 1 d. nutarimą Nr. 10N-22466602-14 palikti nepakeistą.

Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė