- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- A15.-1377-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00982-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- T. J.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 ir 2 dalis, 417 straipsnio 3 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. J. 2018 m. kovo 20 d., apie 13.50 val., Vilniuje, Konstitucijos pr.-T. Narbuto žiedinėje sankryžoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neapdraustą privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu ir kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti ir atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo padarydamas 383,61 EUR turtinę žalą, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais T. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 101, 126, 220 ir 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje bei 426 straipsnio 1 dalyje.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 1), neatvykimo priežastys nežinomos, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Tyrimo metu T. J. savo kaltę pripažino ir parodė, kad vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panoramos žiede, 13.50 val. norėjo persirikiuoti į kitą juostą link Europos aikštės, bet ta juosta gana lėtai važiavo automobilis „BMV“, pastebėjo, kad jau gali rikiuotis į kitą juostą, kur buvo „BMV“, tačiau kažkodėl „BMV“ vairuotoja pradėjo iš lėto stabdyti, kadangi pas jį buvo problema su stabdžiais netyčia užkabino „BMV“. Sustojo, sutarė pildyti deklaraciją kolonėlėje, tačiau, kadangi jo automobilis buvo be technikinės apžiūros ir draudimo, taip pat keleivis pradėjo šaukti, kad jis važiuotų, pasimetė ir išvažiavo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Dėl šio įvykio gailisi (b. l. 32).
Be T. J. prisipažinimo, jo kaltę padarius ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: T. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės A. Vežbovičienės tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 20 d., apie 13.51 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Konstitucijos pr.-T. Narbuto g. žiedinėje sankryžoje susidūrė du automobiliai, vienas iš jų pasišalino. Atvykus į įvykio vietą automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja D. B. paaiškino, kad važiavo Pedagoginio žiedo sankryža nuo T. Narbuto g. link Ukmergės g. ir pajuto smūgį į savo automobilio kairės pusės šoną. Į ją įvažiavo „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su jo vairuotoju (vairavo vyras) susitarė užpildyti eismo įvykio deklaraciją šalia esančioje degalinėje, tačiau automobilio „Renault“ vairuotojas taip ir nepasirodė (b. l. 11); iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. kovo 20 d., apie 14.01 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog Vilniuje, Konstitucijos pr., prekybos centro „Panorama“ žiede susidūrė pranešėjos D. B. automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojai susitarė nuvažiuoti į degalinės aikštelę ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau kitas vairuotojas neatvažiavo. Pranešėja laukia „Circle K“ degalinėje, Geležinio Vilko g. 39 (b. l. 12); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad automobiliui „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 14); fotonuotraukos darytos po eismo įvykio, kuriuose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 16-18); nukentėjusiosios D. B. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 30 d., apie 13.50 val. vairavo automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį M. B.. Oro sąlygos buvo geros – giedra, važiuojamoji dalis sausa, dienos metas. Važiavo antra juosta Konstitucijos pr. žiedu, iš kurio yra trys eismo juostos žiede. Jai važiuojant antra eismo juosta žiedu, automobilis „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš trečios eismo juostos, kirsdamas ištisinę liniją, rikiavosi į dešinę, antrą eismo juostą ir kliudė jos automobilio kairį galinį bamperį. Abu automobiliai sustojo, ji įjungė avarinį signalą ir išlipo pasikalbėti su vairuotoju. Susitarė, kad pildys eismo įvykio deklaraciją. Kadangi jos neturėjo, susitarė nuvažiuoti į gretimą degalinę. Nuvažiavo į „Circle K“ degalinę, esančią Geležinio Vilko g., tačiau nerado eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo ir jo automobilio. Dar nuėjo iki šalia esančios „Neste“ degalinės, tačiau ir ten nieko nerado. Tuomet apie 14 val. paskambino tel. 112 ir pranešė apie eismo įvykį. „Renault Laguna“ vairuotojas buvo jauno amžiaus, apie 20 m., aukštas, liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, keleivio vietoje su juo važiavo vaikinas, taip pat jauno amžiaus, kuris iš automobilio išlipęs nebuvo (b. l. 15); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog T. J. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 30); UAB „Krasta Auto“ pateikė automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) žalos sąmatą, iš kurios matyti, kad automobilio remonto kaina sudaro 383,61 EUR (b. l. 19-21); VĮ „Regitra“ duomenų išrašas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra I. J. (b. l. 22); A. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 13 d. internetu susiradęs pirkėją pardavė automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), parduodant buvo išaiškinęs, kad automobilis neturi techninės apžiūros bei galiojančio draudimo (b. l. 23); transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad 2018 m. kovo 13 d. I. J. automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė A. S. (A. S.) (b. l. 26); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto D. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu telefonu susisiekė su automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniu žinomu savininku A. S., kuris nurodė, kad minėtą automobilį yra pardavęs T. J.. Susisiekus telefonu su T. J., jis prisipažino 2018 m. kovo 20 d., apie 13.20 val., Vilniuje vairavęs automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasitraukęs iš eismo įvykio vietos (b. l. 29), VĮ „Regirta“ duomenų išrašas, kuriame užfiksuota, kad automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra negalioja, automobilis neturi galiojančio transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 226 punkte yra įtvirtintas reikalavimas leidžiantis viešajame eisme dalyvauti tik tokioms transporto priemonėms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Administracinė atsakomybė už šių reikalavimų pažeidimą yra numatyta ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad T. J. vairavo transporto priemonę, neturinčią galiojančios techninės apžiūros ir kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu) ir ANK 415 straipsnio 2 dalį (transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra vairavimas).
KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Papildomai ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta ir atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. J. vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad tokios teisės atsakomybėn traukiamas asmuo nėra įgijęs. Vairuodamas automobilį T. J. nebuvo pakankamai atidus, žiedinėje sankryžoje persirikiuodamas į kitą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesugebėjo laiku automobilio sustabdyti, dėl ko atsitrenkė į priekyje važiavusį ir pristabdžiusį automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, todėl T. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 1 dalį.
KET 220 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai į eismo įvykio vietą kviečia policiją. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus nurodytų veiksmų traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.
Iš bylos medžiagos matyti, kad T. J., būdamas atsakingas už eismo įvykį, sustojo, susitarė su apgadinto automobilio savininke užpildyti eismo įvykio deklaraciją artimiausioje degalinėje, tačiau pats į sutartą vietą neatvažiavo, jokios deklaracijos nepildė, savo kontaktinių duomenų apgadinto automobilio savininkei nepaliko, taigi iš esmės dėl eismo įvykio aplinkybių nebuvo sutarta, dėl ko apgadinto automobilio savininkė ir iškvietė policijos pareigūnus. Atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, suvokdamas, kad apgadino kitą transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais T. J. sąmoningai ignoravo KET 220 punkte su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams nustatytas pareigas. Iš byloje pateiktų UAB „Krasta Auto“ duomenų matyti, kad automobiliui „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl T. J. veiksmai pasišalinus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti penki administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad T. J. prisipažino padaręs nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo atveju sunkina tai, kad nurodytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taip pat įvertinama T. J. asmenybė – yra jauno amžiaus, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti T. J. paskyrus baudas artimas ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalių, 417 straipsnio 3 dalies, 423 straipsnio 1 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo atvejais yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, pirmuoju atveju nuo vieno iki trijų mėnesių (ANK 417 straipsnio 9 dalis), antruoju – nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad T. J. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. T. J. padarė penkis administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, savo veiksmais sukėlė žalą, t. y. apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės iš įvykio vietos pasišalino. Anksčiau, kaip minėta, T. J. ne kartą yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes spręstina, kad jam už ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą skirtinos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Galutinį teisių atėmimo terminą nustatant sankcijos, numatytos už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalies, ribose, paskiriant minimalų ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisių atėmimo terminą.
Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininke yra I. J.. Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad I. J. minėtą transporto priemonę 2018 m. kovo 13 d. pardavė A. S.. Policijos pareigūnams telefonu susisiekus su automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paskutiniu žinomu savininku A. S., jis nurodė, kad minėtą automobilį yra pardavęs T. J.. Vis tik byloje jokių dokumentų, patvirtinančių, kad automobilis šiuo metu priklauso būtent atsakomybėn traukiamam T. J. nėra. ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra numatytos sąlygos kuomet už ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui priklausanti transporto priemonė. Šiuo atveju yra aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad norint taikyti pažeidėjui nuosavybės teise nepriklausančių daiktų konfiskavimą, turi būti nustatyta, jog perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo, jog šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju norint taikyti konfiskavimą būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu elgėsi nerūpestingai, sudarydamas sąlygas kitiems asmenims jo daiktą panaudoti nusižengimui padaryti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ „Regitra“ išviešintas savininkas elgėsi nerūpestingai ar būtų žinojęs, galėjęs numatyti, kad T. J. jam priklausantį automobilį panaudos administraciniams nusižengimams daryti. Esant nurodytoms aplinkybėms, automobilio „Renault Laguna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra negalimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 417 straipsnio 3 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 65 EUR dydžio baudą.
T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 32 EUR dydžio baudą.
T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 70 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.
T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 350 EUR dydžio baudą.
T. J. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 950 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir T. J. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 950 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be transporto priemonės konfiskavimo.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK: 18082736804. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.