- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-719-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Kreditorius
- UAB „Motopasaulio“
- Skolininkas
- Všį „AMD motokrosas“
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Motopasaulio“ Importo centras atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutarties dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Motopasaulio“ Importo centras teismo įsakymą dėl įsiskolinimo priteisimo iš skolininko Všį „AMD motokrosas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius UAB „Motopasaulio“ Importo centras 2008-04-30 kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą su pareiškimu sumarinio proceso tvarka, prašydamas išduoti teismo įsakymą, kuriuo jo naudai iš skolininko Všį „AMD motokrosas“ būtų priteista (išieškota) 19 209,99 Lt skola, 10 527,07 Lt delspinigių ir 11,51 % dydžio palūkanų, taip pat bylinėjimosi išlaidos (b.l.1-2). Kartu prašė skolininko atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 145 str. 1 d. 1 ir 3 p.).
Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2008-05-07 dieną priėmė nutartį, kuria patenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b.l.11-12), bei teismo įsakymą (b.l.13). Šiuos du dokumentus teismas panaikino 2008-06-12 nutartimi ir kreditoriaus pareiškimą paliko nenagrinėtą, nes paaiškėjo, jog skolininko buveinės kreditoriaus nurodytu adresu nėra, todėl nėra galimybės įteikti jam siunčiamus procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
Kreditorius UAB „Motopasaulio“ Importo centras atskiruoju skundu (b.l.27-29) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-06-12 nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo bei palikti galioti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2008-05-07 nutartį, remdamasis tokiais argumentais. Pirma, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės ex officio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo. Antra, nėra įstatyminių pagrindų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, išskyrus CPK 439 str. 6 d., kai kreditorius nepateikia ieškinio per nustatytą terminą. Trečia, panaikindamas laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CPK 3 str.), nes iki minimumo apribojo kreditoriaus galimybes ginti pažeistus turtinius interesus ir sudarė sąlygas besislapstančiam skolininkui iššvaistyti turtą, į kurį ateityje galėtų būti nukreiptas išieškojimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs teismas tinkamai aiškino ir pritaikė procesines teisės normas, priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį. Skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka specifika lemia, kad teismo sprendimas (pvz., teismo įsakymas, preliminarus sprendimas) priimamas, prieš tai neišklausius priešingos šalies nuomonės (CPK 436 str. 1 d., 428 str. 1 d.). Tam, jog būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį (lot. audiatur et altera pars), būtina bylų nagrinėjimo sumarinio proceso tvarka sąlyga (lot. conditio sine qua non) - ne formalus, o realus teismo sprendimo (plačiąja prasme) įteikimas priešingai šaliai (CPK 429 str., 438 str.). Antraip, jei galutinis teismo procesinis dokumentas realiai neįteiktas priešingai šaliai dėl objektyvių priežasčių (pvz., pasikeitus skolininko buveinei), yra laikoma, jog sumarinis procesas buvo pradėtas neteisėtai (CPK 431 str. 2 d. 4 p.). Vadinasi, atlikti procesiniai veiksmai (šiuo konkrečiu atveju – turto areštas) irgi neteisėti, todėl jų pasekmės turi būti panaikintos.
Be to, pirmosios instancijos teismo teisė ex officio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnio galiojimo klausimą netiesiogiai išplaukia iš CPK 150 str. 4 d.. CPK 150 str. 4 d. sako, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą privalo išspręsti sprendimu. Tas pats pasakytina ir apie kitokių rūšių procesinius dokumentus, kuriais yra užbaigiama byla (pvz., nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą). Tai paaiškinama tuo, jog užbaigiant nagrinėti bylą negali likti neišspręstų procesinio pobūdžio klausimų. Esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos taikyti CPK 439 str. 6 d. nuostatų, reglamentuojančių bylos pasibaigimą kitu teisiniu pagrindu, kuomet nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinama tada, kai byla iš sumarinio proceso nepereina į ieškinio teiseną.
Dėl apelianto trečiojo argumento pažymėtina, jog teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijų taikymas visų pirma susijęs su teisėtumo aspektu. Kitaip tariant, tai, kas neteisėta, nėra nei teisinga, nei protinga, nei sąžininga.
Susiklosčius išvardintai situacijai apskųsta nutartis paliktina galioti nepakeista, o skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.