Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. sausio 20 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Sadauskaitė, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dyburienei, gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui, nukentėjusiesiems A. Č., I. Č., kaltinamojo atstovei pagal įstatymą bei civilinei atsakovei I. J., vertėjai Virginijai Narmontaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, Klaipėdos „Pajūrio“ vidurinės mokyklos 9 klasės mokinys, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. apiplėšė žmogų, panaudojęs peilį: 2010 m. spalio 30 d., apie 19.30 val., Klaipėdos m., prie Budelkiemio g. 14 namo, antros laiptinės lauko durų, V. J. mažamečiui A. Č., renkant laiptinės durų kodą, iš nugaros, pečiu prispaudė A. Č. prie sienos, nukentėjusiajam į dešinės kojos šlaunį įrėmė peilį, ranka apieškojo A. Č. rūbų kišenes ir aptikęs šoninėje striukės kišenėje 150 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5300“ su jame buvusia 10 Lt vertės UAB „Tele-2“ SIM kortele ir 20 Lt vertės atminties kortele 265MG, telefoną ištraukė ir pabėgo. Tokiu būdu, V. J., panaudojęs peilį, pagrobė I. Č. 180 Lt vertės turto.

K. V. J. kaltu prisipažino iš dalies, parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį, Budelkiemio g. 17 namo kieme, Klaipėdos m., pamatęs, kad nukentėjusysis turi mobiliojo ryšio telefoną, nutarė jį paimti. Pradėjo su vaikais žaisti kvadratą. Vakare, kai visi vaikai pradėjo skirstytis į namus, jis nuėjo su nukentėjusiuoju. Kelnių kišenėje turėjo atlenkiamą suvenyrinį peiliuką. Jis berniuko paprašė parodyti telefoną, pasiūlė kartu parduoti berniuko mobiliojo ryšio telefoną ir gautus pinigus pasidalinti, tačiau berniukas nesutiko. Jis peilio nebuvo išsitraukęs, tik sakė berniukui, kad perpjaus gerklę, įpjaus į koją. Berniukas išsigandęs, pats iš kišenės ištraukė turėtą mobiliojo ryšio telefoną ir padavė jam. Nueidamas girdėjęs, kaip berniukas šaukė mamą. Po to įvykio telefonu kelias dienas namuose naudojosi klausydamasis muzikos, po kelių dienų nutarė telefoną priduoti į lombardą. Kadangi yra nepilnametis, todėl atėjęs prie lombardo, nepažįstamo vaikino paprašė, kad šis savo vardu priduotu telefoną į lombardą.

Nukentėjusioji I. Č. parodė, kad 2010 m. spalio 30 d., apie 19.30 val., iš kiemo grįžo jos sūnus A. Č., kuriam tuo metu buvo 10 metų. Vaikas be paliovos isteriškai verkė, atsistojęs į kampą rankomis užsiėmęs už galvos trypė kojomis ir nesugebėjo papasakoti, kas atsitiko. Kiek nusiraminęs sūnus papasakojo, kad prie įėjimo į laiptinę jam iš matymo pažįstamas vaikinas prikišęs prie dešinės kojos šlaunies peilį, apieškojęs kišenes atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Sūnų užpuolikas grasindamas peiliu labai išgąsdino. Sūnus patyrė didelį stresą, atsibunda naktimis, bijo išeiti į lauką. Ji vaikui pirko vaistus už 16 Lt. Telefonas buvo „Nokia 5300“ 150 Lt vertės, jame buvo 10 Lt vertės SIM kortelė ir 20 Lt vertės atminties kortelė. Jai mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas, tačiau neatlyginta 10 Lt turtinė žala dėl SIM kortelės ir 20 Lt žala dėl atminties kortelės. Be to, kadangi sūnus po apiplėšimo patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, negali įprastai elgtis, bijo vienas eiti į lauką, yra didelė tikimybė, jog reikės kreiptis į psichologą, todėl prašo priteisti neturtinę žalą 3000 Lt.

Nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2010 m. spalio 30 d. kieme su vaikais žaidė kvadratą, kartu buvo ir kaltinamasis, kuris girdėjo, kaip grojo jo telefonas. Apie 19.00 val. jis ėjo namo, renkant durų kodą, kaltinamasis ji prispaudė prie sienos, išsitraukė peilį, prikišo prie kojos ir sakė, kad perpjaus gerklę. Kaltinamasis ištraukęs telefoną pabėgo.

Liudytoja I. J. parodė, kad 2010 m. spalio mėnesį matė, kad sūnus V. J. turi mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, kurio korpusas buvo sudaužytas. Jai sūnus pasakė, kad telefoną atidavė draugas. Po kelių dienų sūnus mobiliojo ryšio telefono „Nokia“ nebeturėjo. Tuo metu ji sūnaus rūbų kišenėje buvo radusi nedidelį suvenyrinį užlenkiamą peiliuką, kurį išmetė.

Liudytojo I. B. (I. B.) parodė, kad 2010 m. lapkričio 8 d. dirbo lombarde „Memelio Lombardai“, kai nepažįstamas vaikinas į lombardą atnešė ir už 40 Lt piniginį užstatą pridavė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5300“. Pagal pateiktą dokumentą, surašė telefono priėmimo į lombardą sutartį. Vėliau šį telefoną iš lombardo išpirko.

Liudytoja L. P. parodė, kad sužinojusi, jog jos anūkas V. J. iš mažesnio berniuko pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, kartu su anūku nuvyko į lombardą ir telefoną išpirko.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog liudytoja L. P. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5300“ (b.l. 40).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas liudytojas L. P. pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“, kuris pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai I. Č. (b.l. 41- 42, 44).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog liudytojas I. B. pateikė UAB „Memelio lombardai“ išduotą lombardo sutarties Nr. 676 originalą (b.l. 46).

Lombardo sutartimi Nr. 676 nustatyta, jog 2010 m. lapkričio 8 d. į UAB „Memelio lombardai“ priduodamas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5300“, kurį iš minėto lombardo atsiėmė liudytoja L. P. (b.l. 48).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog įtariamasis V. J. parodė vietą – namą, esantį Budelkiemio g. 14, Klaipėdos m., prie kurio apiplėšė nukentėjusįjį (b.l. 59-62).

Visais šiais surinktais įrodymais nustatyta, kad V. J., grasindamas peiliu mažamečiui A. Č. pagrobė svetimą I. Č. turtą. Kaltinamasis prisipažino pagrobęs iš nukentėjusiojo telefoną, bet nepripažino, panaudojęs peilį. Pagrobtą telefoną kaltinamojo močiutė L. P. pateikė policijos pareigūnams. Nukentėjusysis su kaltinamuoju tą dieną žaidė, todėl žinojo kaltinamojo vardą. V. J. pripažino, turėjęs peilį ir grasinęs nukentėjusiajam perpjauti gerklę, bet neigė, kad buvo jį išsitraukęs. Nors apklaustas įtariamuoju V. J. parodė, kad grasino nukentėjusiajam išsitraukęs peilį, savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje. Liudytoja I. J. parodė, kad pas sūnų buvo radusi peilį. Nors liudytoja tvirtina, kad peilis buvo suvenyrinis ir jokios grėsmės niekam negalėjo kelti, bet ji šį peilį išmetė. Tai rodo, kad peilis nebuvo visiškai nepavojingas ir, kad mažametis tokio peilio tikrai galėjo išsigąsti, nes liudytoja nenorėjo tokio peilio matyti pas savo sūnų. Tai, kad kaltinamais grasino peiliu, nukentėjusysis sakė ne tik duodamas parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir tuoj po įvykio savo motinai. Todėl nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kad kaltinamais jam grasino peiliu. K. V. J. aktyviai demonstruodamas peilį, laikydamas jį prie nukentėjusiojo, grasino sužaloti, pagrobė nukentėjusiojo motinai I. Č. priklausančius daiktus. Nukentėjusysis, atsižvelgiant į savo amžių, į kaltinamojo elgesį, reikalavimų pobūdį, turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas bus realiai įvykdytas. Kaltinamasis suvokė, kad grasinimu ir aktyviu peilio demonstravimu gali įbauginti nukentėjusįjį, paveikti jo valią, ir to siekė. Jis suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. K. V. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę V. J., atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, nusikaltimu padaryta žala ne tik nuosavybei, bet mažamečiui, kuris patyrė didelį išgąstį. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. yra nepilnametis, skiriant bausmę kaltinamajam kaip nepilnamečiui, atsižvelgiama į jo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, į nepilnamečio elgesį po nusikalstamų veikų padarymo. N. V. J. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra labai jauno amžiaus, mokosi, bet jo elgesį mokyklos direktorius bei klasės auklėtoja charakterizuoja neigiamai (dažnai vėluoja ir nepatenkinamai elgiasi per pamokas) (b.l. 104), atlygino dalį padarytos žalos, todėl, siekiant jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad teisiamas pirmą kartą, mokosi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios ir mažamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. Č. civilinis ieškinys dėl 46 litų turtinės žalos ir 3000 litų neturtinė žalos pagrįstas surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Nukentėjusioji pagrobtą kartu su telefonu SIM kortelę įvertino 10 Lt, atminties kortelę įvertino 20 Lt, vaistus 16 Lt. Dėl šių daiktų vertės jokių abejonių nekyla, turtinė žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais. V. J. savo nusikalstamais veiksmais padarė neturtinę žalą. Akivaizdu, kad mažamečiui A. Č., po jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo, panaudojant peilį, buvo padaryta neturtinė žala. Nukentėjusiajam, kaip nurodė jo motina, po įvykio atsirado sveikatos sutrikimų, neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgiant į pasekmes, atsiradusias dėl nusikaltimo padarymo, į tai, kad buvo padarytas savanaudiškas sunkus tyčinis nusikaltimas mažamečio atžvilgiu, priteistina iš V. J. atlyginti 3000 Lt neturtinę žalą A. Č. naudai ir 46 Lt turtinę žalą I. Č. naudai, nepilnamečiui V. J. neturint turto ir pajamų, kurių pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, padaryta žala išieškotina iš atsakovės I. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. 2 d., paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., skirti auklėjamojo poveikio priemones –elgesio apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

I. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkinti, priteisti iš V. J. 46 Lt turtinės žalos atlyginimą I. Č. naudai, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą A. Č. naudai, o nepilnamečiui kaltinamajam V. J. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalą išieškoti iš jo atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės I. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.