Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties S. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Z. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-10-14 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 112 AM 115103 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį 450,00 Lt (130,00 Eur) bauda. Administracinė nuobauda pareiškėjui S. Z. buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas atsakingu asmeniui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neturėdamas teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto savivaldybės leidimo, davė UAB „duomenys neskelbtini)“ nurodymą pagal 2014-09-01 darbų atlikimo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. sav., nupjauti medžius, dėl ko 2014-09-24 apie 10.00 val. buvo nupjautos 2 saugotinos pušys (jų kelmų skersmuo - 28 cm) ir 4 saugotini beržai (jų kelmų skersmuo - 27 cm), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p.

Skunde nurodoma, kad žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)nebuvo saugotinų želdinių patvirtina ir Kaišiadorių r. savivaldybės ir LR Vyriausybės įgaliotos institucijos Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai 2013 m. priskaičiuoti padidintą žemės mokestį už sklypuose, kurių kadastriniai numeriai Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) esančias apleistas žemės ūkio naudmenas (Priedas Nr. 4). LR Žemės mokesčio įstatymas (Nr. XI-1829), nustato, kad padidintas žemės mokestis (kaip baudos analogas) savivaldybių sprendimu gali būti apskaičiuotas už apleistas žemės ūkio naudmenas - sumedėjusiais augalais (išskyrus želdinius) apaugusius žemės sklype ar jo dalyje esančių žemės ūkio naudmenų plotus.

Taip pat skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į tą faktinę aplinkybę, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros Patikrinimo akte Nr. 94(2014-09-24) ir administracinio teisės pažeidimo Protokole Nr.112 AM 094982 (Priedas Nr.5) yra nurodyta, kad patikrinimą atliekantys pareigūnai rado eilę nupjautų medžių kelmų, kurių prie kaklelio skersmuo yra toks, kad perskaičiavus 1,3 m aukštyje pagal tas pačias taikomas formules jie turėtų būti priskiriami saugotiniems, bet faktiškai išmatavus nupjautus medžius - jie nėra priskirtini saugotiniems (nes nėra 20 cm skersmens 1,3 m. aukštyje). Patikrinimo metu nebuvo užfiksuota saugotinų medžių. T.y. teismas neįvertino to, kad Kauno RAAD Kaišiadorių r. aplinkos apsaugos agentūra padarė teorinę išvadą, kad žemės ūkio paskirties sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros darbuotojai rado du beržų ir keturis pušų kelmus, pagal kurių skersmenį galima būtų teigti, kad šių medžių skersmuo 1,3 m. aukštyje galėjo būti 20 cm. Tokiai išvadai prieštarauja ne tik ta faktinė aplinkybė, kad nebuvo rasta tokių medžių, kurie 1.3 m. aukštyje būtų 20 cm. (būtina priskyrimo saugotiniems sąlyga) bet ir tai, kad teismui buvo pateikta sklypo ortofoto nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, kad sklypas nėra apaugęs sumedėjusia augmenija. (Priedas Nr. 8 - ortofoto nuotrauka).

Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtinta Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo nauja redakcija, pagal kurią Kauno RAAD Kaišiadorių aplinkos apsaugos pareigūnai vertina ar medis 1,3 m. aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm, nustato Medienos tūrio lenteles, kuriose nustatyta eilė apvaliosios medienos ir nenukirsto miško priklausomybinių rodiklių ir modelių, kurie gali būti naudojami unifikuotose dendrometrinės informacijos apdorojimo, biržių įvertinimo bei medynų našumo įvertinimo ir analizės programose ir kitiems tikslams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Medienos tūrio lentelių 13 skirsnyje yra apibrėžtos Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės ir modeliai, kurie buvo parengti pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2002 metų apskaitos duomenis. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 "Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimas, pagal kurį Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros pareigūnai vertina ar medis 1,3 m. aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm yra taikomas miško medžių taksacijai, o ne savaime užželiančių žemės ūkio paskirties žemės plotų vertinimui, nes pavieniai medžiai savaime želiantys žemės ūkio paskirties žemėje dėl nulaibėjimo yra visiškai kitokios formos nei miško medžiai. Remiantis ATP protokolu, buvo rasti 4 beržų kelmai, kurių skersmuo kelme - 27 cm ir 2 pušų kelmai, kurių skersmuo kelme - 28 cm ir pagal teorines formules skaičiuojant nustatyta, kad medžių diametras 1,3 m. aukštyje galėjo būti daugiau nei 20 cm (tokius priskiria saugotiniems medžiams) ir 6 nukirstus medžius, kurių diametras prie kelmo 28 cm, bet faktinis diametras 1,3 m. aukštyje yra mažiau nei 20 cm (nors pagal formules skaičiuojant diametras 1,3 m. aukštyje turėtų būti daugiau nei 20 cm) ir pastarieji medžiai nėra priskirtini saugotiniems medžiams. Skunde daroma išvada, kad Kauno RAAD Kaišiadorių aplinkos apsaugos agentūra pati nustatė ir užfiksavo administracinio teisės pažeidimo protokole, kad teoriniai medžių storių skaičiavimai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip nurodyta LR Aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo" 13 p. (Medžių skersmens šaknies kaklelyje ir 1,3 m. aukštyje tarpusavio priklausomumas) medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998-2002 metų apskaitos duomenis. Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas +- 7 proc. tikslumu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintos Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo naujos redakcijos 13 skirsnyje).

Skunde S. Z. teigia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas neištyrė faktinės aplinkybės, susijusios su taikomų lentelių galimomis paklaidomis. Kadangi Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūra skunde minimuose žemės sklypuose nerado jokių čia faktiškai buvusių medžių, kurių 1,3 m. aukštyje būtų 20 cm. storis ir savo išvadose remiasi tik prielaida, kad tokių medžių galėjo faktiškai būti, nėra įrodytas tokių medžių buvimas. Nurodo, kad yra priešingai, rasti medžiai, kurių skersmuo kelme sudaro 28 cm., bet 1,3 m. aukštyje nesudarė 20 cm. Taigi, Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje remiasi tik prielaida ir todėl negali būti konstatuotas administracinės teisės pažeidimas, nenustačius faktinių aplinkybių, būtinų ATPK 78 straispnio 1 dalies taikymui.

Aukščiau nurodytą faktinę aplinkybę, į kurią neatsižvelgė Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, konstatuoja ir pati Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūra 2014-09-24 Patikrinimo akte Nr. 94, kuriame konstatuota, kad pamatavus nupjautų medžių skersmenį nuo šaknies kaklelio link viršūnės 1,3 m aukštyje, skersmuo buvo mažesnis negu 20 cm., t.y. nupjauti medžiai neatitiko kriterijų priskiriamų saugotiniems medžiams. Žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rasti nupjauti beržas 28 cm. skersmens kelme ir pušis 26 cm skersmens kelme, taip pat neatitiko kriterijų priskiriamų saugotiniems medžiams". Kauno RAAD Kaišiadorių rajono agentūra nepagrįstai ignoravo pačių nustatytą faktinę aplinkybę, kad rastų nors nupjautų medžių kelmų dydžiai yra 27-28 cm., bet 1,3 m. aukštyje jų storis nesiekia 20 cm.

Be to nurodoma, kad skundžiamas nutarimas dėl nuobaudos skyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje už galimai saugotinų želdinių sunaikinimą remiantis jų atstatomąja verte neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijaus, nes minėtuose žemės sklypuose jų savininkas planuoja pats įveisti mišką pagal su VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos atsakingų pareigūnų suderintą miško želdinimo ir žėlinimo projektą. O šio projekto projektuojamose priemonėse - želdavietės ar želvietės paruošimo darbuose nurodoma, kad augantys savaiminiai (iš jų nepageidaujami) medžiai ir krūmai bus pašalinti prieš sodinimą. Šiame projekte, kuris yra patvirtintas VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos vyriausiojo miškininko M. B. nėra nurodyta jokių saugotinų medžių, o tik savaiminiai medžiai ir krūmai, kurie bus šalinami.

Taip pat skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįsdamas savo išvadas tinkamais motyvais konstatuoja, kad pareiškėjo S. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 78 straipsnio 1 dalį

Skunde S. Z. teigia, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo S. Z. tvirtinimą, kad nurodytuose žemės sklypuose saugotini medžiai nebuvo nukirsti, nes tokių medžių ten apskritai nebuvo. Teismas visiškai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad bylos nagrinėjimo metu liudiję miškininko išsilavinimą turintys miškininkai ir eiguliai paliudijo, kad Aprašas yra sudarytas ir taikomas miško žemėje augantiems medžiams, o medžių, kurie auga žemės ūkio paskirties žemėje, t.y. atviruose laukuose, nulaibėjimas 1,3 m. aukštyje yra didesnis ir šie medžiai negali būti priskirti saugotiniems, nes neatitinka Apraše nurodyto antrojo medžių priskyrimo saugotiniems kriterijaus, t.y. 1,3 m. aukštyje nėra 20 cm. storio. Todėl patikrinimo metu faktiškai nebuvo aptikta saugotinų medžių.

Skunde teigiama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas nepagrįstai tvirtina, kad jis sutinka su LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pozicija, jog Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m. aukštyje priklausomumas lentelėse nurodytas jau įvertinus 7 proc. paklaidą. Toks teismo tvirtinimas neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nes prie Patikrinimo akto Nr. 94 pridėtuose duomenyse dėl Savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo yra nurodytas pamatuotas medžio skersmuo kelme, o matmuo 1,3 m. aukštyje nustatomas iš priklausomumo lentelių.

Skunde S. Z. daro išvadą, kad nėra nustatyti objektyvūs administracinio teisės pažeidimo padarymo faktai. Skundžiamame nutarime administracinės teisės pažeidimo faktas nėra tinkami įrodytas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. A. Z. veiksmai kvalifikuoti neteisingai, remiantis tik prielaidomis, kad jis galėjo padaryti administracinį pažeidimą, numatytą LR ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, todėl S. Z. manymu visos abejonės dėl viešojo administravimo institucijos įgalinimų tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, naudai (lot. - in dubio pro reo).

S. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.

Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miško ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems" (Žin. 2008, Nr. 33- 1151) (toliau – LRV Nutarimas Nr. 206), 3 punkte nurodyta, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, jeigu jie atitinka bent vieną iš šių kriterijų: 3.11 punkte auga valstybinėje ir privačioje žemėje kaime ir deklaruotuose laukuose: beržai, eglės ir pušys, didesnio kaip 20 centimetrų skersmens (1,3 metro aukštyje), išskyrus augančius privačiose namų valdose ir mėgėjiškų sodų teritorijų individualiuose sodo sklypuose.

2013 m. birželio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" parengė Miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuriame žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) numatė įveisti miško želdinius. 2013-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" miško želdinimo ir įveisimo projektą patvirtino VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija". Prieš tvirtinant projektą, VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija" atstovai lankėsi žemės ūkio sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir vertino pateikto miško želdinimo ir žėlimo projekto atitikimą Lietuvos Respublikos norminimas aktams. S. Z. skunde nurodo, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, prasidėjus sklypų miško įveisimo parengiamiesiems darbams, prieš atliekant apleistų žemės ūkio paskirties sklypų išvalymo darbus dar kartą buvo įvertinti žemės sklypuose galimai saugotini želdiniai kaip nustatyta LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimo Nr. 206 kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju žemės sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) buvo planuojama sodinti 10 ha hibridinės drebulės želdinius, sodinimo plotas turėjo būti iškirstas plynai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kaišiadorių miškų urėdijos darbuotojai, tvirtindami 2013-06-30 UAB „(duomenys neskelbtini)" miško želdinimo ir įveisimo projektą nevertino ar žemės sklype, kuriame bus įveistas miškas, auga saugotini želdiniai. Kaip posėdžio metu liudytojas D. F. parodė, kad VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ nėra ta institucija su kuria derinamas želdinių kirtimas, tai savivaldybės kompetencija. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio nuostatomis želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą vykdo savivaldybės, kurios: 1) organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines); 2) organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos; 3) sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimus; 4) išduoda leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams; 5) teikia fiziniams ir juridiniams asmenims informaciją medžių ir krūmų sodinimo, kirtimo, genėjimo, perkėlimo klausimais. Taigi darytina išvada, kad S. Z. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi užsiima miško įveisimu, todėl jam yra žinomos teisės aktų nuostatos. Nors pagal trauktino administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimus, jis prieš medžių kirtimą nurodytuose žemės sklypuose, pats išmatavo kirstinus medžius ir ties būsimu kelmu, ir 1,3 m aukštyje, tačiau atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnį, žemės savininkas (jo atstovas) neturi įgalinimų vertinti ar jo žemės sklype yra saugotini želdiniai, o juos iškirsti, pertvarkyti gali tik gavęs atitinkamos savivaldybės (ginčo atveju - Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos) specialų leidimą, saugotinų medžių ir krūmų kirtimui ar kitokiam pašalinimui, genėjimui, persodinimui ar kitiems želdynų ir želdinių tvarkymo darbams.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 13 skirsnyje nurodyta, kad Medžių skersmenų šaknies kaklelyje ir 1,3 m aukštyje priklausomybės lentelės parengtos pagal Nacionalinės miškų inventorizacijos 1998–2002 metų apskaitos duomenis. Medžių skersmenų (su žieve) šaknies kaklelio vietoje ir 1,3 m aukštyje ryšius apibendrinantys matematiniai modeliai nustatyti visoje šalies teritorijoje išmatavus 31,5 tūkst. medžių. Nustatytų matematinių modelių determinacijos koeficientai (R2) pagal atskiras medžių rūšis kinta nuo 0,93 iki 0,97. Medžio skersmuo 1,3 m aukštyje pagal išmatuotą šaknies kaklelio skersmenį nustatomas ±7 % tikslumu. Posėdžio metu liudytoju apklaustas miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius D. F. nurodė, kad šiuo atveju 7 proc. paklaida neturi būti vertinama (b.l.147, 2015-01-12 garso įrašo 16.55 - 19 minutė), kadangi naujausioje - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintoje Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių redakcijoje nurodyta, kad šiose taisyklėse esančiose lentelėse yra pateiktas medžio kelmo skersmuo kas 2 cm., o medžio skersmuo 1,3 m aukštyje nurodytas labai tiksliai, nurodant vieną skaičių po kablelio, t.y. nurodyta 1/10 centimetro tikslumu ,todėl ir paklaida nevertinama. D. F. nurodė, kad apskaičiuojant medžio skersmenį jie visuomet vadovaujasi šiomis lentelėmis. Liudytojas taip pat parodė, kad paklaida buvo nurodyta, kai buvo matuojami medžiai visos Lietuvos teritorijoje. Atsižvelgiant į liudytojo, kuris turi specialių žinių miško želdinimo ir miško apsaugos srityje parodymus ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 2 priedo „Medienos tūrio lentelės" 13 punktu, kuriame nurodyti lentelių sudarymo ir panaudojimo ypatumai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vertinti 7 procentų paklaidos nereikia. Taip pat apeliacinės instancijos eismas atkreipia dėmesį, kad nesant kitokios metodikos pareigūnai galėjo vadovautis būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-747 patvirtintomis Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių abejonių nekyla, kad S. Z. padarė pažeidimą numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

Taip pat pažymima, kad nuobauda S. Z. individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ATPK 30-32 straipsnių nuostatų ir įvertinus visus administracinės nuobaudos skyrimo kriterijus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kaišiadorių rajono agentūros 2014-10-14 nutarimas ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl keisti ar naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą ir S. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.