Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. S. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 2 d., ir nubaustas 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis asmeniškai negalėjo įvykdyti pakartotinai duotų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros privalomųjų nurodymų, t.y. sutvarkyti UAB „S. Jašiūnų degalinės betoninę aikštelės dangą, įrengti paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, užtikrinti, kad degalinėje susidarančios paviršinės nuotekos patektų į aplinką išvalytos, po antžeminių rezervuarų talpyklomis įrengti avarines talpas, kurių tūris būtų lygus degalinės talpų tūriui, pateikti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento degalinės projektinę dokumentaciją, nes tokius sprendimus ir lėšų paskirstymą UAB „S.“ priklausančių objektų rekonstrukcijoms gali priimti ir priima įmonės vadovas. Teismas priimdamas nutarimą, praktiškai apsiribojo tik faktiniais duomenimis, tačiau neišsiaiškino, ar jam yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl UAB „S.“ degalinės rekonstrukcijos darbų, kas tokią teisę UAB „S.“ turi ir pan.

Pažymima, kad UAB „S.“ apelianto gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius valstybei, sudaro 1500 litų per mėnesį. Kartu su sutuoktine augina dvi dukteris, kurios šiuo metu mokosi, todėl turi nemažai papildomų išlaidų dėl vaikų mokymosi priemonių ir kitų reikmenų pirkimo. D. S. šeima gyvena nuosavame name, kurio išlaikymas atima didžiąją dalį jo gaunamų pajamų – apie 750 litų. Apeliantas nurodo ir tai, jog šiam būstui įsigyti 2005-05-24 iš AB DNB banko paėmė 31278,96 EUR paskolą, kurią bankui turi grąžinti iki 2025-03-31. Kas mėnesį paskolos dengimui sumoka apie 690 litų, todėl aukščiau paminėtos išlaidos kas mėnesį sudaro apie 1500 litų, t.y. faktiškai visas jo gaunamas atlyginimas tenka vien šiems mokesčiams sumokėti. Todėl, jo šeima pragyvena tik iš sutuoktinės atlyginimo, o šių pajamų vos pakanka būtiniausių poreikių tenkinimui.

Pažymima, kad D. S. turėjo kompetenciją priimti sprendimus dėl degalinių betoninių dangų sutvarkymo, nuotekų valymo sistemų, avarinių talpų įrengimo, nes UAB „S.“ vykdančiojo direktoriaus 2009-09-10 įsakyme „Dėl atsakingo darbuotojo paskyrimo“ yra numatyta, jog skiria UAB „S.“ darbų saugos specialistą D. S. atsakingu už aplinkosaugą UAB „S.“ degalinėse.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugo departamento Šalčininkų rajono agentūra nesutinka su apelianto prašymu pakeisti skirtos administracinės nuobaudos dydį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. S. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Šiam teisės pažeidimui konstatuoti būtina ir pakankama sąlyga yra nustatyti, jog nustatytu terminu neįvykdytas duotas privalomasis nurodymas, kuris nėra panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta ginčo tvarka.

Iš 2013 m. sausio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto D. S. (b.l. 2-3) matyti, kad 2012-12-14 neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „S.“ degalinėje, esančioje Lydos pl. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r. sav. neįvykdyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2012-09-13 pakartotini privalomieji nurodymai, t.y. nesutvarkyta UAB „S. Jašiūnų degalinės betoninės aikštelės danga, neįrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema, neužtikrinta, kad degalinėje susidarančios paviršinės nuotekos patektų į aplinką išvalytos, po antžeminių rezervuarų talpyklomis neįrengta avarinių talpų, kurių tūris būtų lygus degalinės talpų tūriui, nepateikta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento degalinės projektinė dokumentacija.

Surašant D. S. minėtą administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis pateikė savo paaiškinimą, kuriame nurodė, jog susiklosčius sunkiai finansinei situacijai įmonėje, pastarasis nesugebėjo sukaupti pakankamai lėšų duotiems privalomiesiems nurodymams įvykdyti laiku. Papildomai paaiškino, jog gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir ateityje stengsis pašalinti esamus pažeidimus. Iš šio apelianto paaiškinimo matyti, kad savo kaltės jis neneigė, prisipažino neįvykdęs pakartotinai duotų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros privalomųjų nurodymų nustatytu laiku dėl įmonėje UAB „S.“ susiklosčiusios sunkios materialinės padėties.

Iš byloje pateikto 2009 m. rugsėjo 10 d. UAB „S.“ vykdančiojo direktoriaus įgalioto direktoriaus įsakymo Nr. 165 dėl atsakingo darbuotojo paskyrimo (b. l. 7) matyti, kad šiuo įsakymu D. S. buvo paskirtas atsakingu už UAB „S.“ degalinių aprūpinimą reikiamais aplinkosaugos dokumentais, centralizuotą vadovavimą, degalinių vadovų konsultavimą, jų supažindinimą su teisės aktais, liečiančiais aplinkosaugos klausimus degalinėse, įmonių paiešką degalinių aptarnavimui, sutarčių sudarymą su jomis, už savalaikį reikiamų dokumentų (ataskaitų, informacijos, atsakymų į užklausimus) pateikimą RAAD, už kasmetinį valymo įrenginių užsakymą, už Aplinkos apsaugos ministerijos teisės aktų laikymosi degalinėse vykdymą ir kontrolę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs D. S. pareiginį aprašymą, srendžia, kad apeliantas pagrįstai, kaip tinkamas Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 2 d. subjektas, pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Abejoti tokiu apylinkės teismo sprendimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, keliamas ir D. S. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo, skirdamas administracinę nuobaudą D. S., Šalčininkų rajono apylinkės teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir skyrė pastarajam minimalią administracinę nuobaudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ str. 2 d. sankcijoje, t.y. 2000 (dviejų tūkstančių) litų baudą.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad dar labiau švelninti minimalią D. S. paskirtą administracinę nuobaudą galima tik vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teimsų praktikoje, sprendžiant klausimą dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinė instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, kad tokių aplinkybių nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta.

Nors apeliaciame skunde nurodoma, kad apelianto gaunamos pajamos, atskaičius mokesčius valstybei, sudaro 1500 litų per mėnesį, o faktiškai visas jo gaunamas atlyginimas tenka vien mokesčiams už nuosavo namo išlaikymą bei paskolą sumokėti, todėl, apelianto šeima pragyvena tik iš sutuoktinės atlyginimo, o šių pajamų vos pakanka būtiniausių poreikių tenkinimui, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apelianto argumentus pabrėžia, kad šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. prasme.

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad D. S. už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo baustas net keturis kartus ir nors už ši aplinkybė negali būti vertinama kaip D. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau ji neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tik simbolinės administracinės nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju prieštarautų Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (Lietuvos Respublikos ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinė nuobauda apelianto atžvilgiu individualizuota tinkamai, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis šiais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.