Kauno apylinkės teismo sprendimas

vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Nord Vacc Latvia“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. S. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2019 m. liepos 16 d., jo šeimos nariui. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, byloje nustatyta, kad tarp ieškovės SIA „Nord Vacc Latvia“ ir atsakovo V. S. susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovui įsigyjant veterinarinius produktus iš ieškovės. Atsakovui už parduotus veterinarinius produktus buvo išrašyta 2018 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra NVL001703, Nr. 2018099, kurioje nurodyta mokėtina suma 6 703,20 Eur ir apmokėjimo terminas – 2018 m. liepos 3 d. (e. b. l. 11–12). Atsakovas apmokėjo dalį pagal 2018 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą NVL001703 mokėtinos sumos – 3 351,60 Eur, todėl likusi neapmokėta skolos suma pagal šią sąskaitą faktūrą yra 3 351,60 Eur (e. b. l. 13–14). 2018 m. liepos 4 d. ieškovė pristatė prekes atsakovui, kuris jokių pretenzijų dėl prekių kiekio ar jų kokybės nereiškė, tačiau už gautas prekes per nustatytą terminą neatsiskaitė, taip pažeisdamas savo sutartinę prievolę (e. b. l. 15–16). Ieškovė ragino atsakovą tinkamai įvykdyti savo prievoles, 2019 m. sausio 9 d. nusiuntė atsakovui pretenziją, kurioje ragino atsakovą sumokėti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą NVL001703 Nr. 2018099 iki 2019 m. sausio 20 d. (e. b. l. 17–18), kreipėsi į teisinių paslaugų įmonę, kuri taip pat siuntė atsakovui raginimą dėl tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo (e. b. l. 19), tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas savo įsipareigojimus būtų įvykdęs tinkamai ir laiku. Ieškovė, atsakovui vėluojant vykdyti savo pinigines prievoles, prašo priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas, paskaičiuotas nuo neapmokėtos 3 351,60 Eur sumos už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2019 m. birželio 25 d., kurios, ieškovės skaičiavimu, yra 192,28 Eur (e. b. l. 27). Duomenų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra užsienio juridinis asmuo – Latvijos bendrovė SIA „Nord Vacc Latvia“, todėl bylai esant su užsienio (tarptautiniu) elementu, spręstina dėl civilinėje byloje taikytinos teisės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimas ar Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią tuo atveju, jei šalys nepasirinko jų santykiams taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pagal CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punktą yra preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Kaip ieškinyje yra nurodžiusi ieškovė, šalys nebuvo pasirinkusios jų santykiams taikytinos teisės, todėl nagrinėjamu atveju taikytina valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Aptariamu atveju šalis sieja pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, todėl remiantis CK 1.37 straipsnio 4 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, pirkimo–pardavimo sutartis yra labiausiai susijusi su pardavėjo, šiuo atveju ieškovės centrinės administracijos valstybės teise, kadangi šios sutarties esmę sudaro nuosavybės teisės į daiktą perdavimas. Įvertinus tai, kad ieškovės buveinė yra Latvijos Respublikoje, pagal nurodytą prezumpciją turėtų būti taikoma Latvijos teisė. Tačiau CK 1.37 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos prezumpcijos gali būti nuginčijamos (CK 1.37 straipsnio 5 dalis), įrodant, kad konkrečiu atveju turėtų būti taikoma kitos šalies – pirkėjo valstybės teisė. Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje kaip tik ir teigia, jog nagrinėjamu atveju šalių santykių pobūdis bei šalių atlikti veiksmai patvirtina, kad šalių sutartinė prievolė labiausiai susijusi su pirkėjo gyvenamąja vieta, t. y. Lietuvos Respublika, todėl sprendžiant šalių ginčą turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, t. y. jog ieškovė prievolę atsakovui įvykdė Lietuvos Respublikoje, veterinarinius produktus pristatė adresu: (duomenys neskelbtini), atsakovas prekes priėmė Lietuvos Respublikoje ir būtent čia priėmus prekes jam kilo pareiga už jas atsiskaityti, ieškovei neigiant Latvijos Respublikos teisės taikymą ginčo teisiniams santykiams, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių sutartinės prievolės yra labiau susijusios su Lietuvos Respublika, todėl joms taikytina Lietuvos Respublikos teisė.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis).

Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis – pardavėjas – perduoda kitai šaliai – pirkėjui – daiktą (prekę) jo nuosavybėn, o pirkėjas prekę priima ir įsipareigoja sumokėti šalių sulygtą kainą. CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje.

Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Ieškovė pardavė atsakovui veterinarinių produktų už 6 703,20 Eur bei pateikė atsakovui apmokėti 2018 m. liepos 3 d. PVM sąskaitą faktūrą NVL001703 Nr. 2018099. Atsakovas 2018 m. liepos 3 d. sumokėjo dalį (3 351,60 Eur) PVM sąskaitoje faktūroje NVL001703 Nr. 2018099 nurodytos sumos, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų laiku ir visiškai įvykdęs savo prievolę sumokėti už įsigytus veterinarinius produktus nustatytą kainą. Atsakovui nesumokėjus už įsigytus veterinarinius produktus, jis pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 3 351,60 Eur skolą.

CK 6.261 straipsnyje numatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl konkretaus palūkanų dydžio praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovė, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, turi teisę reikalauti iš atsakovo 6 procentų dydžio metinių palūkanų, paskaičiuotų nuo nesumokėtos sumos praleidus prievolės įvykdymo terminą.

Atsakovas verčiasi ūkine-komercine veikla, yra ūkininkas, kaip matyti iš įsigytų prekių pobūdžio (veterinarinės prekės) bei kiekio (įsigyta didelis kiekis šių prekių), prekės buvo skirtos atsakovo kaip ūkininko, o ne kaip fizinio asmens poreikiams tenkinti, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas 6 procentų metinių palūkanų dydis. Ieškovė paskaičiavo 192,28 Eur palūkanas, kurios laikytinos minimaliais ieškovės nuostoliais dėl negalėjimo naudotis jai priklausančiomis lėšomis. Atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, ieškovė dėl to turėjo nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 192,28 Eur palūkanos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau paminėta pirmiau, atsakovas verčiasi ūkine-komercine veikla, šalių sutartiniai santykiai susiklostė būtent ūkinių-komercinių poreikių tenkinimui, todėl ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo procesines palūkanas, pagrįstai vadovaujasi specialiu Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu. Ieškovei reiškiant reikalavimą dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 1, 2 punktai, 2 straipsnio 5 punktas, 3 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 680,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – 80,00 Eur žyminis mokestis, 100,00 Eur dokumentų vertimo į lietuvių kalbą išlaidos ir 500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79, 80, 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 3,58 Eur. Kadangi iš atsakovo valstybei priteistina bendra bylinėjimosi išlaidų suma viršija nustatytą minimalią 3,00 Eur sumą, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei SIA „Nord Vacc Latvia“, juridinio asmens kodas Latvijoje 40003858610, iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 351,60 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimt vieno euro 60 ct) skolą, 192,28 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 28 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 680,00 Eur (šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur (trijų eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Atsakovas V. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali apskųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.