Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 1 d. nutarties. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu E. L. išteisintas dėl kaltinimų: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; juridinis asmuo UAB „L“ dėl kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį taip pat išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys atmestas. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendis pakeistas: E. L. ir juridinis asmuo UAB „L“ dėl kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį išteisinti, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nuosprendžio dalis, kurioje E. L. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta; civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir civilinio ieškovo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartimi panaikinta Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis dėl E. L. ir juridinio asmens UAB „L“ išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 1 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliaciniai skundai dėl E. L. ir juridinio asmens UAB „L“ išteisinimo dėl kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus tenkinti, išteisintojo E. L. gynėjo, išteisintojo juridinio asmens UAB „L“ atstovo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. ir juridinis asmuo UAB „L“ Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 9 d. nuosprendžiu išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 270 straipsnio 2 dalį, kur buvo kaltinami tuo, kad 2005 m. spalio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, E. L. einant vadovaujančias pareigas – būnant UAB “L“ generaliniu direktoriumi ir kontroliuojant bendrovės veiklą, jie pažeidė 1992 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (aktuali redakcija nuo 2005 m. kovo 24 d.) 19 straipsnio 5 dalies, kurioje nurodoma, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų, 1998 m. birželio 16 d. Atliekų tvarkymo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas, užtikrinančias aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad įmonės, kurios surenka, saugo, šalina ar naudoja pavojingas atliekas, turi gauti licenciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, 14 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad pavojingų atliekų susidarymo, surinkimo, saugojimo, vežimo, rūšiavimo, naudojimo, šalinimo metu negalima šių atliekų skiesti ir maišyti su jokiomis atliekomis ar medžiagomis, 15 straipsnio, kuriame nurodoma, kad saugomos arba vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos ir paženklintos, 17 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodoma, kad pavojingos atliekos vežamos pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus pavojingų krovinių vežimo reikalavimus, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenustato kitaip, ir to paties straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma, kad perduodant tvarkyti ar vežti pavojingas atliekas, privaloma turėti pavojingų atliekų specialios formos lydraštį, 2003 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ Nr. 722 51 punkto, kuriame nurodoma, kad atliekos, kurių susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesais ir kurios susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), jei jų tvarkymas nėra apibrėžtas Leidime, įmonėse ir organizacijose turi būti rūšiuojamos ir tvarkomos, vadovaujantis šių atliekų tvarkymo reikalavimais arba savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimais, 55 punkto, kuriame nurodoma, kad saugomos, vežamos pavojingos atliekos turi būti supakuotos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, 55.1 punkto, kuriame nurodoma, kad pakuotės, konteineriai turi būti sukonstruoti ir pagaminti taip, kad juose esančios pavojingos atliekos negalėtų išsipilti, išsibarstyti, išgaruoti ar kitaip patekti į aplinką, 58 punkto, kuriame nurodoma, kad vežant pavojingas atliekas būtina turėti pavojingų atliekų lydraštį, kuris pridedamas kaip priedas prie sąskaitos faktūros ir krovinio važtaraščio, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, ir 69 punkto, kuriame nurodoma, kad pavojingas atliekas naudojančios ar šalinančios įmonės visus pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo darbo etapus turi registruoti pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnale, reikalavimus, davė nurodymus nenustatytiems UAB „L“ darbuotojams sutvarkyti ir išvežti dviejų mazuto rezervuarų likusias dalis su naftos produktais – mazutu, priklausiusias UAB „L“, buvusias Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), dėl to išvežus ir išpylus 10 tonų mazuto ir 60 tonų mazutu užteršto statybinio laužo į Kėdainių miesto ribose esančią UAB „M“ priklausančią teritoriją – lignino laukus padarė gyvūnijai, augmenijai ir aplinkai didelės žalos (už 180 000 Lt), skaičiuojant pagal 2005 m. spalio 3 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-476 patvirtintą „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo 31 punkto penktą formulę.

Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras ir civilinis ieškovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas kasaciniais skundais prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 1 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Dauguma abiejuose skunduose dėstomų argumentų yra analogiški, todėl šioje nutartyje jie apibūdinami bendrai. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Apygardos teismas, kasatorių nuomone, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, išsamiai neišnagrinėjo prokuroro bei aplinkos apsaugos departamento apeliacinių skundų, nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro ir nė dėl vieno Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinių skundų argumentų, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Kasatorių nuomone, tie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Be to, civilinis ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į visus byloje surinktus duomenis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „L“ dviejuose mazuto rezervuaruose niekada nebuvo daugiau kaip 7 kubiniai metrai mazuto, todėl išvežti mazuto iš šių rezervuarų nebuvo galima. Civilinis ieškovas savo skunde gana detaliai apibūdina metodiką, pagal kurią byloje buvo apskaičiuotas žalos aplinkai dydis.

Motyvuojamoji dalis

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir civilinio ieškovo kasaciniai skundai atmestini.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo

Iš bylos medžiagos matyti, kad ši byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama net tris kartus. Prokuroras ir civilinis ieškovas apeliacine tvarka ginčijo pirmosios instancijos teismo priimto išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumą. Apeliacinėje instancijoje buvo atliekamas įrodymų tyrimas. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas joje dar kartą aptarė išteisintojo E. L., K. M., R. P., A. J., K. R. bei kitų liudytojų parodymus, 2002 m. vasario 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį, 2005 m. vasario 7 d. trišalę sutartį, mazuto ir dirvožemio mėginių cheminio tyrimo rezultatus, kitus rašytinius įrodymus ir tik po to padarė atitinkamas išvadas dėl byloje paduotų apeliacinių skundų. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog abiejų kasatorių teiginys, kad vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra nepagrįstas. Aptaręs tiek atskirus įrodymus, tiek jų visumą, apeliacinės instancijos teismas padarė tokias išvadas: byloje nustatyta, kad į Kėdainių mieste esančius UAB „M“ priklausančius lignino laukus 2005 m. iki lapkričio 4 d. buvo atvežta apie 70 t statybinio laužo, užteršto mazutu; mazuto tame statybiniame lauže buvo apie 10 t; tas statybinis laužas buvo atgabentas iš teritorijos, kurios adresas (duomenys neskelbtini), Kėdainiai; tačiau byloje nėra visiškai jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kas, kieno nurodymu ir kieno transportu tą statybinį laužą išvežė ir išpylė, taip padarydamas didelės žalos gyvūnijai, augmenijai, aplinkai. Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas ir padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas E. L. ir jo vadovaujamą juridinį asmenį UAB „L“ išteisinti, neįrodžius jų dalyvavimo jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme, yra pagrįstas. Apeliaciniuose skunduose prokuroras ir civilinis ieškovas būtent ir ginčijo pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, apeliuodami į netinkamą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Dar kartą detaliai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir nusprendęs, kad jie pirmosios instancijos teismo buvo iš esmės įvertinti teisingai, o ir pats atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius abiejų apeliantų skundų argumentus, taip įvykdydamas BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse keliamus reikalavimus. Todėl priešingas kasatorių teiginys yra nepagrįstas. Įrodymų vertinimas ir įvertinus juos atitinkamų išvadų apie bylos aplinkybes padarymas, nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Todėl kasacinių skundų argumentai, skirti pagrįsti teiginiams, kad kai kurias išvadas dėl vienų ar kitų bylai reikšmingų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas padarė netinkamas, paliekami nenagrinėti.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl prokuroro ir civilinio ieškovo kasaciniuose skunduose nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kasacinius skundus atmesti.