- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-27
- Bylos Nr.
- 1S-70-634/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- H. N.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo H. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. H. N. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės subendrintos ir H. N. paskirta galutinė bausmė 12 metų 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendis ir H. N. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirtos bausmės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 10 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 10 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d., neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 11 mėnesių 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam H. N. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dirba, mokosi, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, 8 kartus skatintas. H. N. baigė pagrindinę „Priklausomybių turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centro“ programą ir toliau tęsia dalyvavimą poreabilitacinėje programoje, nuteistasis itin aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vyksta į trumpalaikes išvykas. Socialinis ryšis su artimaisiais yra tvirtas ir artimas. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas.
4. Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartimi Komisijos nutarimą atsisakyta patvirtinti. Teismas konstatavo, kad nuteistojo H. N. daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendė, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikomas.
Šalies argumentai
5. Skundu nuteistasis H. N. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartį ir priimti naują - taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nevertino ir neatsižvelgė į 2024 m. gruodžio 12 d. pažymoje apie nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių vertinimą pateiktą informaciją, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra akivaizdžiai sumažėjusi ir buvo nustatyta akivaizdi pažanga.
5.2. Nuteistasis mano, kad teismas netinkamai įvertino jo daromą pažangą ir taip sumenkino lygtinio paleidimo institutą. Teismas neįvertino tai, kad nustatyta akivaizdi pažanga, kuri yra įtikinanti, jog lygtiniai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat pažymėjo, kad neatliktos bausmės dalis negali būti visiškai sumenkinama.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo H. N. skundas atmetamas.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pastaroji aplinkybė nustatoma, atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei nuteistojo pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų tiek formaliųjų, tiek materialiųjų sąlygų visumą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie buvo įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo H. N. skundo argumentai. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. Nustatyta, kad nuteistasis H. N. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar nėra pakankama. Siekiant nustatyti, ar nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad H. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, yra vidutinė, bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, išėjęs į laisvę turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, laisvės atėmimo vietų įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, turi automatinių linijų derintojo, suvirintojo ir kūriko specialybes, išėjęs į laisvę taip pat turėtų darbo vietą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje H. N. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei jo elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, H. N. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako. Įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, tam iš esmės pritaria ir aukštesnysis teismas.
12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. atlikus H. N. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai jau penktasis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio rezultatas nesikeitė nuo 2022 m. liepos 8 d. atlikto pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo. Paskutiniuoju vertinimu nuteistajam nustatyta net 8 (aštuoni) dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai). Šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje turi būti koreguojami, tokiu būdu rodant akivaizdžias pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Apsauginių kriminogeninių veiksnių nenustatyta.
13. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas.
14. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai gali būti pagrindžiami ir jo ankstesnėmis negatyviomis patirtimis. Nuteistajam yra būdingas vienpusiškas situacijų vertinimas, polinkis atsakomybę už savo nesėkmes bei klaidas perkelti aplinkybėms bei susiklosčiusiomis situacijoms, tokiu būdu minimalizuojant savo negatyvų vaidmenį netinkamuose poelgiuose. Teismo nuomone, nuteistojo polinkis minimalizuoti savo nusikalstamus veiksmus sudaro prielaidas manyti, kad nuteistasis negeba pakankamai įsisąmoninti jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių. Nuteistajam kyla sunkumų vertinant savo turimų problemų identifikavimo ir sprendimo būtų suradimą, dėl savo nusikalstamo elgesio jis kaltina turimas priklausomybes, tačiau tai apsunkina jo galimybę objektyviai įvertinti savo gyvenimo situaciją bei identifikuoti kitas problemines sritis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tai gali įtakoti pakartotinį nuteistojo nusikalstamumą.
15. Teismas įvertino H. N. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, atsižvelgė, kad praeityje jis yra teistas keturiolika kartų, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, tuo tarpu šią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už apysunkio bei sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. H. N. darė nusikalstamas veikas nukreiptas į svetimą turtą, turtines teises bei interesus, taip pat disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint ir turint tikslą jas platinti. Nors nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, tačiau savo veiksmus minimalizuoja, o jo pakartotinis įsitraukimas į nusikalstamų veikų darymą rodo jo neatsakingą požiūrį į galiojančią tvarką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vartojo psichiką veikiančias medžiagas, todėl tai, jam būnant laisvėje, gali tiesiogiai sietis su nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad H. N. nusikalstamos veikos buvo padarytos ne atsitiktinai, o tai buvo pasekmė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio, todėl yra didelė tikimybė, jog laisvėje jis gali pakartotinai nusikalsti.
16. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų, kuriuos vykdo antstoliai. Nors nuteistasis turimus finansinius įsiskolinimus dengia ir savo iniciatyva, ir priverstinai išieškant, tačiau atsižvelgiant į jo įvykdytas nusikalstamas veikas, galima daryti išvadą, kad nuteistasis savo neteisėtais veiksmais siekė gauti finansinės naudos. Šios aplinkybės, susiję su lėšų tvarkymu sąlygoja dinaminio kriminogeninio veiksnio – turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, egzistavimą. Teismo nuomone, tiek nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nustatyta vidutinė, yra akivaizdus patvirtinimas, kad šiuo metu jis pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis net dvidešimt vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau dauguma iš jų jam buvo paskirtos ir dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, ir dėl įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymo bei įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo. Ši aplinkybė patvirtina, kad H. N. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis buvo pradėtas skatinti tik nuo 2022 m. kovo 28 d. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas pokytis stebimas dar nepakankamą laiko tarpą, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad bausmės atlikimo tikslai struktūrizuotoje aplinkoje jau yra pasiekti.
18. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Taigi būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį H. N. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų. Nors nuteistąjį šiuo metu paleidus lygtinai jis būtų toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų, tačiau apygardos teismas pažymi, jog ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, nuteistasis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.
19. Be to, pažymima, kad skunde nurodyti veiksniai – socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, darbinė veikla ir gyvenamoji vieta, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikalstamų veikų darymo H. N. nesustabdė. Taigi yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo išvadai, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo argumentai, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.
20. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors byloje esančios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės atskleidžia tam tikrus teigiamus H. N. elgesio pokyčius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jų dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad H. N., būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nenusikals.
21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisinio pagrindo abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nėra. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo H. N. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo H. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.