Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Džiegoraičiui,gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei, kaltinamajam R. Z., teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 gruodžio 5 d. nutarties, kuria teismas nutarė į teisiamąjį posėdį, kuris vyko 2015 m. sausio 5 d. 14 val. Kauno apylinkės teisme, atvesdinti kaltinamąjį R. Z.. Kaltinamajam R. Z. skyrė 10 MGL (376 Eur) dydžio baudą už neatvykimą dalyvauti procese 2014 m. gruodžio 5 d. 14.00 val. vykusiame teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties. Kaltinamajam R. Z. kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti pakeitė į griežtesnę – namų areštą šešių mėnesių terminui, nustatant tokias namų arešto sąlygas: nuo 18.00 val. iki 8.00 val. būti gyvenamojoje vietoje, esančioje Vaižganto g. 20-3, Kauno mieste.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. priėmė nutartį, kuria kaltinamajam R. Z. kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti pakeitė į griežtesnę bei paskyrė jam 10 MGL dydžio baudą už neatvykimą dalyvauti 2014 m. gruodžio 5 d. 14.00 val. vykusiame teisiamajame posėdyje be svarbios priežasties.

Skunde taip pat teigiama, kad nors į teismo posėdį neatvyko nukentėjusioji ir net trys liudytojai, dėl ko, pareiškėjo teigimu, teismo posėdyje vis vien nebuvo galima išaiškinti aplinkybių. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad atliekant procesinius veiksmus byloje R. Z. buvo visiškai nereikalingas net šešis mėnesius ir 20 dienų. Jo teigimu, prokuroras ir teisėjas, organizuotai sudaro sąlygas nukentėjusiajai S. U. nedalyvauti teismo posėdžiuose be pateisinamos priežasties. Skunde taip pat pažymėta, kad byloje nėra jokių bešališkų duomenų, kurie patvirtintų, kad R. Z. nors kartą būtų neatvykęs į teismo posėdį, būdamas tinkamai (įteikiant teismo šaukimą) informuotas apie teismo posėdį. Skirta kardomoji priemonė, pareiškėjo teigimu, yra faktinė avansinė bausmė ir teisėjo faktinis piktnaudžiavimas jam suteikta teise.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. Z. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės, tarp jų ir namų areštas, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – namų areštas yra procesinė prievartos priemonė, kuria suvaržomos asmens teisės ir laisvės, siekiant įstatyme numatytų tikslų, todėl natūralu, kad dėl šios priemonės taikymo kyla tam tikrų nepatogumų asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos šios priemonės. Skiriant procesinę prievartos priemonę vadovaujamasi proporcingumo principu, kuris reiškia, kad asmens teisės ir laisvės gali būti suvaržomos ne daugiau nei reikia įstatyme numatytiems tikslams pasiekti.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad 2014-12-02 10.15 val. R. Z. buvo sulaikytas. Kauno apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Ročio nurodymu kaltinamajam R. Z. išduotas šaukimas atvykti į teismo posėdį 2014-12-05 14.00 val. (t. 2, b. l. 136, 137). Taigi kaltinamasis apie teismo posėdžio vietą ir laiką žinojo, tačiau į teismo posėdį neatvyko. Kaltinamasis neinformavo nei teismo, nei gynėjos apie svarbias neatvykimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad BPK 119 str. numatytus tikslus galima pasiekti tik kaltinamajam R. Z. paskyrus kardomąją priemonę - namų areštą.

Skunde pareiškėjas teigia, kad iš informacinės teismų sistemos teisėjas žinojo, kad 2014 m. gruodžio 5 d. 14.00 val. yra paskirtas ir vyks teismo posėdis Kauno apygardos administraciniame teisme, kurioje R. Z. yra pareiškėjas. Kaltinamojo teigimu, teismas sąmoningai siekė sutrukdyti R. Z. atvykti pagal kurį vieną iš dviejų teismo šaukimų. Tokius skundo argumentus aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaltinamasis R. Z., žinodamas apie savo pareigą dalyvauti teismo posėdžiuose bei apie negalėjimą dalyvauti viename iš jų, pats teismo neinformavo. Teismas neturėjo pareigos, prieš paskirdamas teismo posėdžio laiką, patikrinti, ar kaltinamasis dalyvauja kituose teismo posėdžiuose. R. Z. yra kaltinamasis ir jo pareiga pranešti teismui apie tai, kad jis užimtas kitose teismo procesuose.

Skunde taip pat nurodoma, kad namų areštas pareiškėjui buvo skirtas kaip papildoma bausmė kartu su teisėjo skirta 376 Eur bauda. Aukštesnysis teismas pažymi, kad namų areštas yra kardomoji priemonė, o ne bausmė (BPK 120 str.). Tuo tarpu baudos paskyrimas už teisėtų teismo nurodymo nevykdymą yra prievartos priemonė, t. y. įgyvendindama baudžiamojo proceso tikslus valstybė baudžiamojo proceso normų privalomumą siekia užtikrinti valstybės prievarta, kuri baudžiamajame procese pasireiškia prievartos priemonėmis. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, nei kardomoji priemonė – namų areštas, nei prievartos priemonė – bauda, nėra bausmės, todėl skundo argumentas, jog kaltinamajam buvo skirta papildoma bausmė, atmetamas kaip nepagrįstas.

Skunde taip pat teigiama, kad nors į teismo posėdį neatvyko nukentėjusioji ir net trys liudytojai, dėl ko, pareiškėjo teigimu, teismo posėdyje vis vien nebuvo galima išaiškinti aplinkybių. Kaltinamasis taip pat pažymi, kad atliekant procesinius veiksmus byloje R. Z. buvo visiškai nereikalingas net šešis mėnesius ir 20 dienų. Jo teigimu, prokuroras ir teisėjas, organizuotai sudaro sąlygas nukentėjusiajai S. U. nedalyvauti teismo posėdžiuose be pateisinamos priežasties. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia kitų klausimų, kurie nesusiję su kardomosios priemonės paskyrimu, todėl skundo argumentai dėl kitų proceso dalyvių, procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo, nenagrinėtini.

Kaltinamasis skunde taip pat prašo kardomąsias priemones, iki tol skirtas R. Z., panaikinti išvis. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismo nutartyje nebuvo keliamas klausimas dėl kitų R. Z. paskirtų kardomųjų priemonių, skundžiamoje nutartyje apie tai nebuvo pasisakyta. Esant tokiai situacijai, apygardos teismas, nagrinėdamas skundus dėl apylinkės teismo priimtų nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo, negali pasisakyti dėl tų klausimų, dėl kurių nebuvo pasisakyta apylinkės teismo priimtoje nutartyje ir jų atitinkamai įvertinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėms, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai kaltinamajam R. Z. pakeitė kardomąją priemonę – pasižadėjimą neišvykti į griežtesnę – namų areštą, bei paskyrė baudą už neatvykimą į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Skundo argumentai nekelia abejonių nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

kaltinamojo R. Z. skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.