Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Teismas priteisė UAB „Bitė Lietuva“ iš A. B. 2 469,46 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gruodžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 290,40 Eur išlaidų už advokato pagalbą.Teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 13 d. ieškovė su atsakove sudarė judriojo telefono ryšio paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, o ieškovė įsipareigojo apmokėti ieškovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas. Ieškovė 2008 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei išrašė PVM sąskaitą – faktūrą už suteiktas paslaugas 7 979,21 Lt sumai. Iš 2008 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. rugpjūčio 31 d. paslaugų ataskaitos turinio teismas nustatė, kad šiuo laikotarpiu buvo perduoti GPRS duomenys keliaujant užsienyje ir paskaičiuota suma 6 592,54 Lt be PVM, iš viso minėtu laikotarpiu paskaičiuotas 7 879,20 Lt mokestis. Sutartis sudaryta pagal UAB „Bitė Lietuva“ parengtas standartines sąlygas, taikomas pasirašant sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl 2 469,46 Eur skolos, kurią sudaro 28,96 Eur skola už 2008 m. liepos mėnesį suteiktas paslaugas, 2 281,97 Eur skola už 2008 m. rugpjūčio mėnesį suteiktas paslaugas, 57,30 Eur skola už 2008 m. rugsėjo mėnesį suteiktas paslaugas ir 101,22 Eur tiesioginiai nuostoliai už telefono aparatą, priteistini ieškovei iš atsakovės.Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė neturėjo galimybės aptarti su UAB „Bitė Lietuva“ konsultantais Sutarties sąlygų ir su jomis susipažinti (CK 6.185 straipsnio 2 dalis), kad Sutarties sąlygos būtų atsakovei netikėtos; kad Sutartis būtų sudaryta skubotai ar jos sudarymas būtų sąlygotas kokių nors ypatingų priežasčių bei aplinkybių, galėjusių įtakoti Sutarties sudarymo faktą, aplinkybes, jos turinį ar formą bei jų suvokimą; kad atsakovė nesuprato Sutarties sąlygų ar neturėjo visos apsispręsti reikšmingos informacijos ir dėl to negalėjo priimti tinkamo sprendimo; kad atsakovei nebūtų suteikta galimybė išnagrinėti visas Sutarties sąlygas; kad atsakovė reikalavo pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį (CK 6.186 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog Sutartis sudaryta neaptarus, neišaiškinus sutarties sąlygų, nustatant jos, kaip vartotojos, padėtį bloginančias Sutarties sąlygas be jos sutikimo (CPK 185 straipsnis). Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad paslaugų teikėja nepažeidė CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientei išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina jų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bet kokią informaciją, turinčią įtakos klientės apsisprendimui sudaryti Sutartį; kad Sutarties sąlygos neprieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatoms, todėl nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojos teisių ir ekonominių interesų. Dėl to teismas sprendė, kad Sutarties sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis.Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, jog viršijus paslaugų sutartyje numatytą kredito limitą, ieškovė privalėjo nutraukti mobiliojo ryšio paslaugų tiekimą. Nurodė, kad Sutarties 11.6 punkte įtvirtinta, kad jeigu Sutarties anketinėje dalyje abonentas nurodė, jog pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų apribotas, UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigoja apriboti paslaugų teikimą ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo duomenų apie paslaugų trukmę gavimo dienos. Teismas pažymėjo, kad Sutarties anketinėje dalyje yra nustatytas pradinis kredito limitas 150,00 Lt sumai ir abonentui suteikiama galimybė išreikšti savo valią, kad pasibaigus nustatytam pradiniam kredito limitui, paslaugų teikimas būtų apribotas. Tačiau atsakovė šia savo teise nepasinaudojo, kadangi Sutarties punktas dėl atsakovės valios apriboti paslaugų teikimą, viršijus kredito limitą, nėra pažymėtas. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad tokia atsakovės valia būtų išreikšta ir kokiu nors kitu būdu. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė negalėjo tikėtis paslaugų kredito limito atliekamos prevencinės kliento išlaidų ribojimo ir kontrolės funkcijos, kad pasiekus tam tikrą ribą, paslaugų tiekimas bus nutrauktas iki išankstinio apmokėjimo už kredito limito sumą. Teismas sprendė, kad UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę, tačiau neprivalėjo, apriboti paslaugų teikimo ieškovei, nes pagal Taisyklių 26 punktą bei Sutarties 11.6 punktą ieškovė buvo įpareigota apriboti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jeigu paslaugų gavėjas sutartyje išreiškė valią apriboti paslaugų teikimą, pasibaigus kredito limitui.Iš Sutarties anketinio lapo teismas taip pat nustatė, kad pasirašius sutartį, UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovei 150,00 Lt paslaugų kredito limitą. Vėliau paslaugų kredito limitas atsakovei buvo padidintas (2008 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0005271667 buvo nurodytas 240,00 Lt kredito limitas, o 2008 m. liepos 31 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 0006024246 - 250,00 Lt kredito limitas). Ieškovės ir atsakovės sutarties pasirašymo dieną (2008 m. kovo 13 d.) bei kredito limito padidinimo metu galiojusios redakcijos Taisyklių 26 punktas draudė paslaugų teikėjui be vartotojo sutikimo didinti paslaugų kredito limitą. Sutarties 11.3 punktas leidžia UAB „Bitė Lietuva“ didinti paslaugų kredito limitą tik gavus abonento sutikimą ir atsižvelgus į abonento naudojimosi paslaugomis terminą, prievolių vykdymą ir duomenis apie abonento mokumą. Atsakovė, sudarydama Sutartį, išreiškė sutikimą, kad pradinis kredito limitas būtų didinimas „Bitės“ nuožiūra. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę didinti paslaugų kredito limitą, kuris, teismo nuomone, nebuvo ypatingai didelis, pažeidžiantis atsakovės kaip vartotojos teises. Be to, teismas nurodė, kad tik dėl pačios atsakovės nerūpestingumo bei neapdairumo buvo daugelį kartų prisijungta prie užsienio tinklo, dėl ko ieškovės kaltės nėra, kadangi ieškovė neturėjo techninių galimybių kontroliuoti atsakovės duomenų srautą, viršijantį ieškovės jau ir padidintą iki 250,00 Lt paslaugų limitą iki to momento, kol užsienio šalies operatorius nepateikė ieškovei duomenų apie atsakovei suteiktos paslaugos sumą. Teismas pažymėjo, jog ieškovė, kad ir neturėdama pareigos, tačiau siekdama klientės išlaidų ribojimo, maksimaliai operatyviai, per vieną dieną nuo kredito limito viršijimo užfiksavimo savo apskaitos sistemoje, apribojo paslaugų teikimą. Todėl teismas sprendė, jog paslaugų teikėja elgėsi taip, kad jos veiksmai labiausiai atitiktų kliento interesus ir kitus reikalavimus, numatytus mokamų paslaugų teikėjams (CK 6.716 - 6.720 straipsniai).Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalį, teismas nurodė, kad CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos skolos sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarančius kreditoriaus nuostolius, skolininkui naudojantis kreditoriui mokėtinomis lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, todėl joms netaikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Apeliaciniame skunde atsakovė A. B. prašo pripažinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei UAB „Bitė Lietuva” priteista suma už suteiktas paslaugas (viršijančias atsakovės pradinį kredito limitą 43,44 Eur), kaip nepagrįstą ir neteisėtą; iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės yra priteista 2 469,46 Eur suma, pakeičiant šią sumą į 217,06 Eur (28,96 Eur už neapmokėtą liepos mėn. sąskaitą, 43,44 Eur už neapmokėtą rugpjūčio mėn. nustatytą kredito limitą, 43,44 Eur už neapmokėtą rugsėjo mėn. nustatytą kredito limitą, 01,22 Eur už neapmokėtą telefono aparatą); priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė pripažįsta, kad kilus ginčui su paslaugų tiekėja UAB „Bitė Lietuva“ dėl nepagrįstai didelės paslaugų sumos už 2008 m. rugpjūčio mėn. suteiktas paslaugas, liko neapmokėtos sąskaitos už 2008 m. liepos mėn. - 28,96 Eur, už 2008 m. rugpjūčio mėn. - 43,44 Eur, už rugsėjo mėn. - 43,44 Eur, ir 101,22 Eur už telefono aparatą, kas iš viso sudaro 217,06 Eur sumą, ir ją įsipareigoja artimiausiu metu sumokėti, tačiau su teismo sprendimu sumokėti už 2008 m. rugpjūčio bei rugsėjo mėnesio paslaugas, viršijusias pradinį 150 Lt (43,44 Eur) kredito limitą, nesutinka. Remiantis CK 6.350 straipsnio 1 dalies ir 6.716 straipsnio 3 dalies nuostatomis, šalių sudaryta elektroninių ryšių paslaugų sutartis vertintina kaip vartojimo ir šiuo atveju apeliantei, kaip silpnesniajai sutarties šaliai (vartotojai), turi būti taikytina didesnė teisių apsauga. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino sutarties sąlygų sąžiningumo aspektu, tik formaliai pasisakė kokiomis aplinkybėmis ji buvo pasirašyta. Todėl teismas neteisingai taikė vartojimo sutartinius santykius reglamentuojančių teisės normų, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo kriterijais bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiuo klausimu (LAT 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2013). Nors teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pasirašius sutartį, UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigojo suteikti atsakovei 150,00 Lt paslaugų kredito limitą, t. y. pasirašant sutartį, atsakovei buvo nustatytas būtent tokio dydžio paslaugų kredito limitas, tačiau šio fakto nevertino apeliantės naudai, kaip ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie patvirtinta, kad sutartyje buvo nustatytas kredito limitas ir jo laikytis paslaugų tiekėja privalėjo. UAB „Bitė Lietuva“ 2008 - 2009 metais ne kartą pati pripažino, kad sutartyje kredito limitas buvo nustatytas, bei davė detalizuotus paaiškinimus, kaip ir kada buvo fiksuotas limito viršijimas. Tačiau teismas šių įrodymų nevertino kaip reikšmingų bylai duomenų. Teismas klaidingai taikė materialinės teisės normas, nustatančias sutarčių aiškinimo taisykles. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taip vadinama contra proferentem taisyklė, kuri reiškia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 - 6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje, CK 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė. Tačiau teismas netaikė šios taisyklės aiškindamas dviprasmiškas sutarties sąlygas, neatsižvelgė, kad apeliantė neturi teisinio išsilavinimo, neturėjo patirties sudarant judriojo telefono ryšio sutartis bei gebėjimų įvertinti tokių sutarties sąlygų pasekmių. Be to, reikšmingos sutarties nuostatos nepateikiamos nuosekliai vienoje sutarties taisyklių dalyje, o keliose vietose ir dėl to apsunkina susipažinimą bei tinkamą turinio suvokimą, paslaugų tiekimo viršijus limitą ribojimo sąlyga yra išvestinė iš kitų sąlygų. Taisyklių 6.7 punkte buvo nustatyta, kad sutartyje, sudaromoje su abonentu raštu, tiekėjas be kita ko, privalo aiškiai nurodyti informaciją, kad paslaugų kredito limitas nenustatomas, arba apie suteikiamą paslaugų kredito limitą, jo keitimo sąlygas ir tvarką. Tačiau teismas nevertino, kad apeliantė sutiko, jog kredito limitas būtų didinamas, o ne kad limitas iš viso nebūtų nustatytas. Vadinasi, jeigu pasak paslaugos tiekėjos, buvo galima nesivadovauti Sutarties anketinėje dalyje nustatytu 150 Lt kredito limitu, tai iš sutarties sąlygų ar paskesnių dokumentų nėra aišku, kokia buvo maksimali tokio didinimo riba, kas sistemiškai aiškinant reiškia, kad jokios ribos iš viso nėra. O tai prieštarauja Taisyklių 6.7 punkto reikalavimui tiekėjui aiškiai nurodyti vieną iš dviejų galimų variantų, kad paslaugų kredito limitas nenustatomas arba kad jis yra suteikiamas. Teismas nevertino, kad Sutarties normos prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms - Taisyklių 6.7 punkto reikalavimui tiekėjui aiškiai nurodyti vieną iš dviejų galimų variantų ir jeigu bus susitarta dėl galimo paskesnio pakeitimo, detaliai nurodyti šio keitimo sąlygas ir tvarką. Sutartis, kurioje nustatomas kredito limitas ir sąlygos leidžiančios jį vienašališkai, pačios tiekėjos nuožiūra, be jokios maksimalios limito ribos, keisti, savo esme atitinka sutarties be jokių apribojimų sąlygas ir klaidina klientą, kadangi vartotojas, pasirašęs tokią sutartį, žino, kad kredito limitas nustatytas ir kokio dydžio įsipareigojimus prisiėmė, supranta, kad kontroliuoja savo išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad tokia situacija laikytina nesąžininga, akivaizdžiai apgaulinga, prieštaraujanti imperatyviam Taisyklių 6.7 punkto reikalavimui, bei remiantis CK 6.188 straipsniu laikytina nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Be to, teismas pripažino, kad aptartoje situacijoje, nustačius kredito limitą UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę, bet ne pareigą, apriboti paslaugų tiekimą, t. y. patvirtino, kad paslaugų tiekėjos prisiimto įsipareigojimo vykdymas išimtinai priklausė tik nuo jos pačios valios.Teismas tai pat nevertino Sutarties 11.6 punkte numatytos sąlygos, kad ,Jeigu Sutarties anketinėje dalyje Abonentas nurodė, kad pasibaigus Kredito Limitui, paslaugų tiekimas jam būtų apribotas, Bitė įsipareigoja apriboti paslaugų tiekimą ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo duomenų apie paslaugų trukmę gavimo dienos.“ Sutarties sudarymo metu galiojusiame Taisyklių 25 punkte įtvirtinta paslaugų teikėjo pareiga nemokamai sudaryti galimybę abonentui sužinoti paslaugų kredito limito likutį ir, baigiantis šiam limitui, abonentą iš anksto įspėti, 26 punkte - apriboti paslaugų teikimą, kai pasibaigia sutartyje nustatytas vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitas. Nei Elektroninių ryšių įstatyme, nei Taisyklėse nėra nustatyta, jog paslaugų teikimas ribojamas tada, kai teikėjas sužino apie kredito limito pasibaigimą - paslaugų teikėjo pareiga tai padaryti Taisyklėse siejama tik su kredito limito pasibaigimo faktu, o šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas kitų verslo dalyvių veiksmais ar techninėmis galimybėmis, jei tai neaptarta Sutartyje. Taisyklių 26 punkte terminas, per kurį paslaugų teikėjas privalo apriboti paslaugų teikimą vartotojui, apibrėžiamas nurodant įvykį (CK 1.117 straipsnio 2 dalis) - paslaugų kredito limitui pasibaigus, t. y. elektroninių ryšių paslaugų teikėjas UAB „Bitė Lietuva“ sutartyje nustatęs vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitą, negali sutartyje nustatyti kitokio termino, nei įtvirtintas Taisyklėse. Šiose imperatyviosiose normose įtvirtintos abonento (vartotojo) teisių garantijos yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtis, todėl negali būti pakeistos šalių susitarimu (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.157 straipsnis). Vadinasi neturi jokios reikšmės, ar pagal Sutarties sąlygą abonentas nurodė, kad pasibaigus limitui būtų ribojama paslauga, ar nenurodė, bet kokiu atveju ši Sutarties 11.6 punkto sąlyga, leidžianti Paslaugų tiekėjai riboti paslaugų tiekimą ne iškart kai jis yra viršijamas, yra prieštaraujanti imperatyviems Taisyklių reikalavimams. Visais atvejais, kai sutartyje nustatomas kredito limitas, remiantis Taisyklių 25 punktu, UAB „Bitė Lietuva“ privalėjo baigiantis limitui abonentą iš anksto apie tai įspėti ir pasiekus ribą apriboti paslaugas. Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šią pareigą įvykdė tinkamai. Teismas nevertino, kad Sutarties 11.6 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviai Taisyklų 26 punkte nustatytai normai - apriboti paslaugų teikimą, kai pasibaigia sutartyje nustatytas vartotojui teikiamų paslaugų kredito limitas, nors ieškovė būtent šios neleistinos Sutarties sąlygos pagrindu ir grindė savo reikalavimą.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Bitė Lietuva“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Dėl vartotojo teisių. Teismas sprendime nurodė, kad abonentinė sutartis (toliau - sutartis) sudaryta pagal UAB „Bitė Lietuva“ parengtas standartines sąlygas, taikomas pasirašant sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis (CK 6.185 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad sutartis sudaryta ieškovės iniciatyva. Paslaugų sutartis susideda iš dviejų lapų – pirmajame (anketiniame) lape įskaitomo dydžio šriftu surašytos kai kurios sutarties sąlygos, tokios kaip: šalių duomenys, paslaugos terminas, mokėjimo planas, kredito limitas, pageidavimai dėl paslaugų teikimo ribojimo, pasibaigus nustatytam pradiniam kredito limitui, bei dėl kredito limito didinimo, šalių parašai. Antrajame paslaugų sutarties lape išdėstytos bendrosios standartinės sutarties sąlygos. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė neturėjo galimybės aptarti su UAB „Bitė Lietuva“ konsultantais sutarties sąlygų ir su jomis susipažinti (CK 6.185 straipsnio 2 dalis), kad sutarties sąlygos būtų atsakovei netikėtos; kad sutartis būtų sudaryta skubotai ar jos sudarymas būtų sąlygotas kokių nors ypatingų priežasčių bei aplinkybių, galėjusių įtakoti sutarties sudarymo faktą, aplinkybes, jos turinį ar formą bei jų suvokimą; kad atsakovė nesuprato sutarties sąlygų ar neturėjo visos apsispręsti reikšmingos informacijos ir dėl to negalėjo priimti tinkamo sprendimo; kad atsakovei nebūtų suteikta galimybė išnagrinėti visas sutarties sąlygas; kad atsakovė reikalavo pakeisti sutarties sąlygas arba nutraukti sutartį (CK 6.186 straipsnis). Teismas pagrįstai nurodė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog sutartis sudaryta neaptarus, neišaiškinus sutarties sąlygų, nustatant jos, kaip vartotojos, padėtį bloginančias sutarties sąlygas be jos sutikimo.Dėl kredito limito nustatymo. Teismas nurodė, kad LR Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektroninių ryšių paslaugos turi būti teikiamos ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis sudaroma pagal Ryšių reguliavimo tarnybos patvirtintas elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisykles. Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintose Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) (2006-12-22 redakcija, galiojusi nuo 2007-02-01 iki 2009-02-08) nustatyti elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutarties turinio reikalavimai, paslaugų teikimo tvarka, sąlygos. Taisyklių 26 punktas numatė, jog elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, paslaugų teikimo sutartyje nustatydamas teikiamų paslaugų kredito limitą, privalo sudaryti galimybę paslaugų vartotojui sutartyje išreikšti savo valią, kad, pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam butų apribotas. Taip pat nurodyta, jog paslaugų kredito limitui pasibaigus, paslaugų teikėjas privalo sutartyje nustatytomis sąlygomis apriboti paslaugų teikimą, jei paslaugų vartotojas sutartyje išreiškė savo valią, kad kredito limitui pasibaigus, paslaugų teikimas jam būtų apribotas. Nagrinėjamu atveju sutarties 11.6 punkte nustatyta, kad jeigu sutarties anketinėje dalyje abonentas nurodė, jog pasibaigus kredito limitui, paslaugų teikimas jam būtų apribotas, UAB „Bitė Lietuva“ įsipareigoja apriboti paslaugų teikimą ne vėliau kaip per 1 (vieną) darbo dieną nuo duomenų apie paslaugų trukmę gavimo dienos. Sutarties anketinėje dalyje yra nustatytas pradinis kredito limitas 150,00 Lt sumai ir abonentui suteikiama galimybė išreikšti savo valią, kad pasibaigus nustatytam pradiniam kredito limitui, paslaugų teikimas būtų apribotas. Tačiau atsakovė šia savo teise nepasinaudojo, kadangi sutarties punktas dėl atsakovės valios apriboti paslaugų teikimą, viršijus kredito limitą, nėra pažymėtas. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad tokia atsakovės valia būtų išreikšta ir kokiu nors kitu būdu. Tokiu atveju, atsakovė negalėjo tikėtis paslaugų kredito limito atliekamos prevencinės kliento išlaidų ribojimo ir kontrolės funkcijos, kad pasiekus tam tikrą ribą, paslaugų tiekimas bus nutrauktas iki išankstinio apmokėjimo už kredito limito sumą. Visiškai teisinga teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę, tačiau neprivalėjo apriboti paslaugų teikimo ieškovei, nes pagal Taisyklių 26 punktą bei sutarties 11.6 sunktą, ieškovė buvo įpareigota apriboti paslaugų teikimą tik tuo atveju, jeigu paslaugų gavėjas sutartyje išreiškė valią apriboti paslaugų teikimą, pasibaigus kredito limitui. Sutartyje tokia atsakovės valia nėra išreikšta. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestinas atsakovės argumentas dėl ieškovės pareigos apriboti paslaugos teikimą, pasibaigus kredito limitui, kaip nepagrįstas.Dėl kredito limito didinimo. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimu ir dėl to, kad ieškovė didino sutartyje nustatytą pradinį kredito limitą be atsakovės sutikimo. Sutarties 11.3 punktas leidžia UAB „Bitė Lietuva“ didinti paslaugų kredito limitą tik gavus abonento sutikimą ir atsižvelgus į abonento naudojimosi paslaugomis terminą, prievolių vykdymą ir duomenis apie abonento mokumą. Abonento sutikimas nurodomas sutarties anketinėje dalyje. Kaip nurodyta sutarties anketinėje dalyje, atsakovė, sudarydama sutartį, išreiškė sutikimą, kad pradinis kredito limitas būtų didinamas „Bitės“ nuožiūra. Taigi akivaizdu, jog UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę didinti paslaugų kredito limitą, kuris, teismo nuomone, nebuvo ypatingai didelis, kaip pažeidžiantis atsakovės kaip vartotojos teises. Be to, tik dėl pačios atsakovės nerūpestingumo bei neapdairumo buvo daugelį kartų prisijungta prie užsienio tinklo, dėl ko ieškovės kaltės nėra, kadangi ieškovė neturėjo techninių galimybių kontroliuoti atsakovės duomenų srautą, viršijantį ieškovės jau ir padidintą iki 250,00 Lt paslaugų limitą iki to momento, kol užsienio šalies operatorius nepateikė ieškovei duomenų apie atsakovei suteiktos paslaugos sumą. Svarbu pažymėti, jog ieškovė, kad ir neturėdama pareigos, tačiau siekdama klientės išlaidų ribojimo, maksimaliai operatyviai, per vieną dieną nuo kredito limito viršijimo užfiksavimo savo apskaitos sistemoje, apribojo paslaugų teikimą. Teismas teisingai nurodė, kad iš to seka, jog paslaugų teikėja elgėsi taip, kad jos veiksmai labiausiai atitiktų kliento interesus ir kitus reikalavimus, numatytus mokamų paslaugų teikėjams (CK 6.716 - 6.720 straipsniai). Teismas pagrįstai nurodė, kad pagal Taisyklių 31 punktą paslaugų teikimas gali būti nutrauktas tik po paslaugų teikimo apribojimo ir iš anksto apie tai pranešus abonentui, jei per Sutartyje apibrėžtą apribojimo laikotarpį, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo dienos, abonentas nepašalina sutarties pažeidimų. Sutarties 16.2 punkte šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo UAB „Bitė Lietuva“ iniciatyva, kuris neprieštarauja taisyklių nuostatoms. Be to, 16.3 punkte aptartomis sąlygomis, atsakovė privalo atlyginti ieškovei tiesioginius nuostolius, susijusius su prieš terminą nutraukta paslaugų sutartimi, todėl UAB „Bitė Lietuva“ turėjo teisę ir pagrindą pateikti atsakovei 2009 m. kovo 31 d. sąskaitą faktūrą 101,22 Eur sumai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes, išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina, kad paslaugų teikėja nepažeidė CK 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos, prieš sudarant paslaugų sutartį, suteikti klientei išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina jų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bet kokią informaciją, turinčią įtakos klientės apsisprendimui sudaryti sutartį; kad sutarties sąlygos neprieštarauja Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-1160 patvirtintų Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių nuostatoms, todėl nepažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyros bei vartotojos teisių ir ekonominių interesų, dėl to sutarties sąlygos nelaikytinos nesąžiningomis.