- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-06
- Bylos Nr.
- A-756-3017-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė
- Atsakovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei dėl atleidimo iš tarnybos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. V. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos muitinėje, ir, negrąžinant pareiškėjo į ankstesnes pareigas, priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2004 m. liepos 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamu Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymu jis buvo atleistas iš Kauno teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą (kai panaikinama pareigybė). Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta, tačiau atsakovas, prieš atleisdamas pareiškėją iš tarnybos, privalėjo pasiūlyti jam, kaip ir kitiems pareigūnams, kurių pareigybės taip pai buvo panaikintos, užimti lygiavertes arba žemesnes pareigas. Tačiau pareiškėjui tokios pareigos nebuvo pasiūlytos, nors pareiškėjas muitinėje dirbo virš 13 metų, drausminių nuobaudų neturėjo ir atleidimo iš tarnybos muitinėje metu studijavo Lietuvos teisės universitete, Teisės ir muitinės veiklos studijų programos ketvirtame kurse, kas pagal Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr. 1B-325 ,,Dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje“ yra pagrindinis privalumas ir suteikia pirmenybės teisę tęsti tarnybą. Pareiškėjas kėlė kvalifikaciją nuo 1995 m. gegužės 22 d. iki 1995 m. birželio 16 d. „Teisės pagrindai, harmonizuota sistema, prekių kilmė ir vertė, eksporto-importo reguliavimas, muitinės procedūros, prekių deklaravimas, ir muitinis tikrinimas, muitų ir kitų mokesčių skaičiavimas“ (įvertintas „gerai“), nuo 1999 m. vasario 1 d. iki 1999 m. vasario 12 d. „Muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų taikymas ir problemos, muitinis tranzitas ir problemos, rizika muitinės veikloje“ (įvertintas „labai gerai“). Pareiškėjas dalyvavo ES seminare „Veiksniai, kuriais remiantis yra taikomi importo ir eksporto muitai bei kitos nustatytos priemonės“, jis buvo valstybės apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu už drąsą ir pasiaukojimą Lietuvos Respublikai. Paskutiniais tarnybos metais jo tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai. Tuo tarpu kitiems, žemesnę kvalifikaciją turintiems pareigūnams kitos pareigos buvo pasiūlytos. Kai kurie iš šių pareigūnų turėjo galiojančių drausminių nuobaudų ir neturėjo aukštojo išsilavinimo. Lygiavertės pareigos buvo pasiūlytos šiems, aukštojo išsilavinimo ar jam prilyginamo išsilavinimo neturėjusiems ir nesimokiusiems pareigūnams: V. S., B. L., I. Ū., R. M.. Lygiavertės pareigos taip pat buvo pasiūlytos pareigūnams, kurių kvalifikacija nebuvo aukštesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, ir kurių atžvilgiu pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą pagal Lietuvos Respublikos Darbo Kodekso (toliau – ir DK) 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 3.3.2(3.1.2) ir 4.1 punktus: L. A., A. M., I. P., N. P., K. Š., A. B., I. P., R. U., V. J., A. J., A. L., A. R., J. Š., G. J., R. K., D. L., A. L., A. B., V. B., D. D.. Lygiavertės pareigos buvo pasiūlytos ir pareigūnams, kurių kvalifikacija nebuvo aukštesnė nei pareiškėjo kvalifikacija, ir kurių atžvilgiu pareiškėjas turėjo pirmenybės teisę tęsti tarnybą pagal Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 1B-325 4.1 punktą: A. N., R. D., J. B., V. C., V. V., V. P., R. K., A. B., A. S., R. R., D. C., A. D., R. B., L. U., V. P., E. L., R. K., J. K., D. A., R. B., R. J.. Pareiškėjo nuomone, ta aplinkybė, kad pareigybės panaikinimo metu jam buvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje, negalėjo būti vertinama kaip pagrindas nesiūlyti jam kito lygiaverčio darbo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-293/2007, yra pažymėjęs, jog DK 135 straipsnyje nėra nustatyta, kad įstatymo garantuota pirmenybė likti tarnyboje netaikoma asmenims, kurie yra įtariami ar kaltinami nusikaltimo padarymu, todėl atsakovas šią aplinkybę galėjo traktuoti tik kaip papildomą kriterijų sprendžiant, kuris darbuotojas turi likti tarnyboje tuo atveju, kai įstatymas jiems suteikia lygias pirmenybės teises. Baudžiamojoje teisėje veikianti nekaltumo prezumpcija lemia tai, kad asmuo gali būti pripažintas ir traktuojamas kaip padaręs nusikaltimą tik tuo atveju, kai jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno teritorinė muitinė prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ Kauno teritorinei muitinei nuo 2004 m. liepos 1 d. buvo nustatytos 492 pareigybės. Šio įsakymo pagrindu Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir sumažintas pareigūnų skaičius. Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 3B-361 „Dėl Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintame Kauno teritorinės muitinės statutinių karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąraše, galiojančiame nuo 2004 m. liepos 1 d., buvo numatytos 492 pareigybės: 450 – karjeros (statutinių) valstybės tarnautojų, 42 – darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Tuo tarpu 2004 m. birželio 1 d. Kauno teritorinėje muitinėje dirbo 546 pareigūnai ir 77 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Vykdant muitinės pareigūnų atranką, Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3B-277 buvo sudaryta Kauno teritorinės muitinės pareigūnų atrankos tarnybai tęsti ir pareigūnų perskirstymui organizuoti komisija (toliau – ir Komisija). Komisija savo darbe vadovavosi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutu, Valstybės tarnybos įstatymu, Darbo kodeksu, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d įsakymu Nr. 1B-325 „Dėl rekomendacijų dėl muitinės pareigūnų atrankos tarnybai muitinėje tęsti vykdant struktūrinius pakeitimus ir pareigūnų skaičiaus mažinimą ryšium su naryste Europos Sąjungoje tvirtinimo ir Lietuvos muitinės pasirengimo dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje priežiūros grupės sudarymo“. Komisijos nariai kartu su skyrių ir postų vadovais apsvarstė atskirai kiekvieną pareigūną. Kadangi į laisvas pareigybes pretendavo du ir daugiau pareigūnų, kurių kvalifikacija buvo įvertinta vienodai, buvo atsižvelgta į postų vadovų nuomonę apie pareigūno profesionalumą, taip pat buvo vadovaujamasi minėtu Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 1B-325 patvirtintų Rekomendacijų 5 punkte nustatytais kriterijais: ar pareigūnas buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, ar patrauktas įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kiek ir kokių tarnybinių nuobaudų pareigūnui buvo pareikšta per visą darbo laikotarpį muitinėje, ar turi galiojančių tarnybinių nuobaudų, už kokius tarnybinius pažeidimus buvo pareikštos tarnybinės nuobaudos ir kitais. Pareiškėjui 2004 m. vasario 26 d. buvo įteiktas informacinis lapelis Nr. 2P-2.2-4276 apie būsimą tarnybos sąlygų pakeitimą arba atleidimą iš tarnybos dėl pareigybių skaičiaus mažinimo. Pareiškėjas turi aukštesnįjį išsilavinimą, jis studijuoja neakivaizdinėse Lietuvos teisės universiteto Teisės ir muitinės veiklos programos studijose, baigė tris kursus. Nors pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, per trylika darbo metų jam buvo paskirtos 7 nuobaudos, iš jų – vienas papeikimas ir vienas griežtas papeikimas. Pareiškėjui 2004 metais pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir suklastoto dokumento realizavimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. birželio 7 d. buvo nušalintas nuo einamų pareigų. Paskatinimų per visą darbo laikotarpį pareiškėjas neturėjo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad posto viršininkas R. B. apibūdino pareiškėją kaip nepakankamai atsakingai vykdantį savo pareigas lyginant su kitais tos pačios ir žemesnės kvalifikacijos posto pareigūnais, taip pat į tai, kad Komisija 2004 m. birželio 14 d. nutarė nesiūlyti pareiškėjui posto inspektoriaus pareigų (Komisijos 2004 m. birželio 14 d. protokolas Nr. 7), ir įvertinus tai, kad kitų laisvų pareigų, kurias galima būtų pasiūlyti pareiškėjui atsižvelgiant į jo specialybę ir kvalifikaciją, nebuvo, pareiškėjas Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1P- 410K buvo atleistas iš tarnybos pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: panaikino Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410K dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos ir priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (kas mėnesį po 1593,24 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką už 36 mėnesius, įskaitant išmokėtą išeitinę išmoką. Teismas sprendime nurodė, jog Muitinės departamento direktoriaus 2004 m. vasario 18 d įsakymu Nr. 1B-151 „Dėl teritorinių muitinių struktūrinių pokyčių, rengiantis dirbti Europos Sąjungos muitų teritorijoje, įgyvendinimo“ Kauno teritorinei muitinei nuo 2004 m. liepos 1 d. nustatytas 492 pareigybių skaičius (t. I, b. l. 23). Šio įsakymo pagrindu Kauno teritorinėje muitinėje buvo įvykdyti struktūriniai pertvarkymai ir pareigūnų skaičius buvo realiai sumažintas. Panaikinus dalį posto inspektorių pareigybių, atsirado Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas pagrindas atleisti iš pareigų atitinkamą muitinės pareigūnų, užimančių posto inspektorių pareigybes, skaičių. Iš Komisijos 2004 m. birželio 14 d. protokolo Nr. 7 matyti, jog pareiškėjui pareigos nesiūlytos dėl to, kad jam baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įtarimas. Protokole taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nepakankamai atsakingai vykdo pareigas, jam reikalinga nuolatinė kontrolė (t. I, b. l. 62-64). Tačiau išvadoje dėl tarnybinės veiklos vertinimo pareiškėjo veikla įvertinta gerai ir joje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas nepakankamai atsakingai vykdo pareigas (t. I, b. l. 83). Todėl vertintina, jog pareiškėjui pareigos nesiūlytos tik dėl to, kad jam baudžiamojoje byloje buvo pareikštas įtarimas.
Tarnybos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kokie pareigūnai turi pirmenybės teisę būti palikti tarnyboje panaikinus jų pareigybę, todėl šis klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis Darbo kodekso normomis. DK 135 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos šešios kategorijos darbuotojų, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti sumažinus darbuotojų skaičių. To paties straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų. Pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirmenybės teisę būti paliktam tarnyboje turi asmenys, turintys didesnį nei dešimties metų darbo stažą. Pareiškėjo nepertraukiamas darbo stažas muitinėje buvo daugiau kaip dešimties metų, jis studijavo Lietuvos teisės universitete, buvo baigęs 3 kursus (t. I, b. l. 16-17), bet jam pareigos pasiūlytos nebuvo. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareigos buvo pasiūlytos kitiems asmenims, kurie turėjo tokią pačią kvalifikaciją, kaip ir pareiškėjas, tokį pat išsilavinimą, kaip ir pareiškėjas, ir jiems taip pat baudžiamojoje byloje buvo pareikšti įtarimai, tačiau šie asmenys neturėjo dešimties metų nepertraukiamo darbo stažo muitinėje. Lyginant pareiškėjo duomenis, pavyzdžiui, su V. B., I. P., L. S. duomenimis, matyti, kad pareiškėjo kvalifikacija nebuvo žemesnė nei šių pareigūnų kvalifikacija (t. I, b. l. 147, 152-153) – jų veikla taip pat buvo įvertinta gerai, jų išsilavinimas buvo konkretaus pobūdžio, tuo tarpu pareiškėjas siekė specialaus išsilavinimo Lietuvos teisės universitete, kas apsprendžia pareigūno kvalifikaciją ir profesinius gebėjimus, kėlė kvalifikaciją (t. I, b. l. 21, 136-137). Šiems pareigūnams baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikšti įtarimai, tačiau jie neturėjo dešimties metų nepertraukiamojo darbo stažo muitinėje (t. I, b. l. 108, 110, 116). Todėl atsakovas pareigas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui, o ne neturintiems pirmumo teisės asmenims. Kauno teritorinės muitinės viršininko įsakymas Nr. 1P-410K, susijęs su pareiškėjo atleidimu iš tarnybos, prieštarauja DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktui, todėl naikintinas. Kauno apygardos teismo 2010 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir jam buvo paskirta 30 MGL dydžio bauda, todėl, vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 20 punktu, į tarnybą pareiškėjas negrąžintinas, tačiau jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Vadovaujantis Statuto 54 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 593,24 Lt (t. I, b. l. 18), jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką už trejus metus (36 mėnesius). Kadangi atleidžiant pareiškėją iš tarnybos jam buvo išmokėta išeitinė išmoka (t. I, b. l. 14), ši išmoka turi būti įskaityta į pareiškėjui priteistinas sumas. Atsakovo atstovo prašymas išskaičiuoti iš šios sumos pajamas, kurias pareiškėjas gavo dirbdamas kitose darbovietėse po jo atleidimo iš vidaus tarnybos (t. II, b. l. 5-7), netenkintinas, nes DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo, išaiškino, kad šiose teisės normose nurodytų išmokų dydžiai ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuriame nenurodyta jokios galimybės šias išmokas mažinti dėl to, jog darbuotojas po neteisėto atleidimo įsidarbino kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį. Siekimas sumažinti aptariamas išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą. Išmokos mažinimas dėl to, kad darbuotojas po neteisėto atleidimo dirba kitoje darbovietėje ir ten gauna darbo užmokestį, reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo jo materialinės atsakomybės, atsiradusios įstatymo pagrindu. Darbuotojui tai galėtų reikšti ne ką kita, kaip materialinės sankcijos taikymą. Įstatymuose neribojama darbuotojo teisė neteisėto atleidimo atveju įsidarbinti kitur ir gauti darbo užmokestį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009, 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2010).
III.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad teismas, savo sprendime minėdamas Komisijos 2004 m. birželio 7 d. protokolą Nr. 7, neatsižvelgė į kitus byloje esančius dokumentus: 2004 m. balandžio 28 d. protokolą Nr. 1, pateiktas lenteles, kuriose išdėstyta visa informacija apie pareigūnus (pagal šiose lentelėse pateiktą informaciją Komisija vertino kiekvieno pareigūno teisę būti paliktam tarnyboje panaikinus jo pareigybę). Atsakovo nuomone, šie įrodymai turėjo būti vertinami kompleksiškai, kadangi Komisijos posėdžių buvo ne vienas, šiuose posėdžiuose buvo nagrinėjama ir kiekvieno pareigūno pirmumo teisė likti darbe, socialinė padėtis, tarnybinės nuobaudos, tarnybos stažas, profesiniai įgūdžiai ir kiti tarnybai muitinėje reikšmingi kriterijai, dalyvaujant jų vadovams, kurie apibūdindavo kiekvieno pareigūno darbą. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjui pareigos nebuvo siūlytos tik todėl, kad jam buvo pareikšti įtarimai. Vertinant pareiškėjo kandidatūrą buvo atsižvelgta į šiuos kriterijus: atrankos ir atleidimo metu jo išsilavinimas buvo aukštesnysis, pareiškėjas mokėsi neakivaizdinėse Lietuvos teisės universiteto Teisės ir muitinės veiklos programos studijose (trečiame kurse), per trylika darbo metų jam buvo pareikštos 7 tarnybinės nuobaudos (iš jų – vienas papeikimas ir vienas griežtas papeikimas), paskatinimų per visą darbo laikotarpį pareiškėjas neturėjo. Pareiškėjui 2004 metais buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir suklastoto dokumento realizavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką. Ši aplinkybė parodo, kad atrankos metu buvo pagrįstai nuspręsta nesiūlyti pareiškėjui pareigų. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kuria rėmėsi teismas, atspindi tik vienerių metų jo tarnybos vertinimą. Tuo tarpu Komisija vertino visą pareiškėjo tarnybos eigą. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnyba yra grindžiama valstybės tarnautojų konkurencija, kurios tikslas užtikrinti aukštą valstybės tarnautojų profesinių įgūdžių ir dalykinių savybių lygį. Pirmenybė likti dirbti darbuotojų skaičiaus sumažinimo atvejais yra teikiama aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams. DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta darbuotojo nustatyta pirmenybės teisė nėra absoliuti, jos taikymas priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos (DK 135 straipsnio 2 dalis). Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo ir I. P. bei V. B. atleidimo iš tarnybos aplinkybės buvo skirtingos, taip pat skyrėsi jų kvalifikacijos vertinimo kriterijai. Pareiškėjo atleidimo iš tarnybos metu muitinėje nebuvo pareigų, kurias būtų galima jam pasiūlyti. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad I. P. sirgo nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2004 m. liepos 9 d., nuo 2004 m. liepos 10 d. iki 2004 m. liepos 26 d. ir nuo 2004 m. liepos 27 d. iki 2008 m. rugpjūčio 26 d., todėl negalėjo būti atleista iš tarnybos (Statuto 55 straipsnio 3 dalis). Per tą laiką atsirado laisva inspektoriaus pareigybė, nes 2004 m. liepos 16 d. buvo atleistas iš tarnybos inspektorius R. V.. I. P. grįžus po ligos, jai buvo pasiūlyta laisva pareigybė. Esant laisvai pareigybei, I. P. negalėjo būti atleista iš tarnybos pagal Statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. I. P. sutikus, ji nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d. buvo paskirta į posto inspektoriaus pareigas. Pareiškėjui ši pareigybė negalėjo būti pasiūlyta, nes jis jau buvo atleistas iš tarnybos. Analogiška situacija buvo ir su V. B., kuri sirgo nuo 2004 m. birželio 20 d. iki 2004 m. liepos 26 d. Inspektoriui K. V. 2004 m. birželio 30 d. atsisakius užimti pasiūlytą pareigybę, ši pareigybė 2004 m. liepos 27 d. buvo siūloma V. B.. V. B. 2004 m. liepos 28 d. sutiko užimti siūlomas pareigas. Inspektorius L. S., nors ir neturėjo 10 metų darbo stažo, turėjo aukštąjį išsilavinimą, per visą tarnybos muitinėje laikotarpį jam buvo paskirta 1 nuobauda, jis buvo paskatintas Muitinės departamento padėka, todėl buvo laikoma, kad L. S. kvalifikacija buvo aukštesnė nei pareiškėjo kvalifikacija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ABTĮ 79 straipsnio, įtvirtinančio bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principą, 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Administracinių bylų proceso betarpiškumo principo įgyvendinimo tvarka nustatyta ABTĮ 82 straipsnio 6 dalyje, kuri įpareigoja pirmosios instancijos teismą ne tik išklausyti proceso šalių ir (ar) jų atstovų paaiškinimų, bet ir imperatyviai nustato, kad po šalių pasisakymų ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai ir ekspertų išvados, apžiūrimi daiktiniai įrodymai, paskelbiami rašytiniai įrodymai. ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja administracinę bylą nagrinėjantį teismą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, o ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą teismas privalo įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos. Tik laikantis šių įstatymo reikalavimų priimtas teismo sprendimas gali būti vertinamas teisėtu ir pagrįstu.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, byloje esantys įrodymai teismo posėdyje paskelbti nebuvo (protokole be jokio teisinio pagrindo įrašyta, kad teismas nutarė negarsinti byloje esančios medžiagos, nes šalys su ja susipažinę ir pageidauja, kad ji nebūtų garsinama t. II, b. l. 11), nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes. Tuo buvo pažeistas bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas, pagal kurį teismas privalo asmeniškai, tiesiogiai ištirti įrodymus, ir savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (ABTĮ 79 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 2 dalis).
Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo matyti, kad jis ginčijo Kauno teritorinės muitinės viršininko 2004 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1P-410 K, kurio 1.16 punktu G. V. atleistas iš tarnybos muitinėje pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo įsakymu iš tarnybos muitinėje minėtu pagrindu, be pareiškėjo, buvo atleisti dar 57 asmenys (t. I, b. l. 6-10). Tad pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikindamas įsakymą Nr. 1P-410 K (o ne jo dalį), nenurodant jo punkto, kuriuo konkrečiai buvo išspręstas G. V. atleidimo klausimas, nusprendė ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, kas pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstama besąlyginiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad „vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo. Teismas turi priimti tokį sprendimą, kurį būtų galima realiai įvykdyti. Kadangi teismo sprendimas vykdomas pagal teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstytą teismo nurodymą, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje privalu išdėstyti patenkinto reikalavimo turinį (ABTĮ 88 str. 5 d. 1 p.). Tai turi būti padaryta itin aiškiai ir nedviprasmiškai. Teismo nurodymas, išdėstytas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, neturi sudaryti byloje dalyvaujantiems asmenims galimybės skirtingai aiškinti teismo sprendimo turinį, to kaip konkrečiai ir kokia apimtimi jis turėtų būti vykdomas.“ (žr. 2008 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-624/2008).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pareiškėjui priteisė ne visa apimtimi laikydamasis nurodytų taisyklių, kadangi neapskaičiavo ir nenurodė pareiškėjui priteisiamos konkrečios vidutinio darbo užmokesčio sumos, neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie G. V. išmokėtos išeitinės išmokos sumą. Esant tokiems trūkumams, negalima pripažinti, kad byloje nagrinėtą ginčą pirmosios instancijos teismas išsprendė iš esmės visa apimtimi ir priėmė jokių neaiškumų nesukeliantį bei įvykdomą sprendimą.
Dėl padarytų esminių procesinės teisės normų pažeidimų ir dėl būtinumo surinkti naujus įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 2 p., 142 str. 1 d., 2 d. 2 p.), todėl dėl kitų atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų atitinkamai įvertinti ir sprendime pasisakyti tiek dėl visų esminių pareiškėjo, tiek ir dėl atsakovo argumentų, t. y. visapusiškai ir išsamiai ištirti aplinkybes, susijusias su kitų pareiškėjo skunde nurodytų asmenų (Kauno teritorinės muitinės pareigūnų) kvalifikacija, bei aplinkybių, kurios pagal atsakovą nulėmė jų pirmenybę būti paskirtais į atitinkamas lygiavertes ar žemesnės kategorijos statutinio valstybės tarnautojo pareigas, buvimą ar nebuvimą. Teismo sprendime padarytos išvados turi būti pagrįstos byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į itin ilgą bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, gavęs bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas turi imtis visų įmanomų priemonių kuo skubiau ją išnagrinėti ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.