Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-380-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-15
Bylos Nr.
1A-154-380-2012
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00600-2011-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Eduardas Maškevičius, Rasa Valentinienė
Nuteistasis
G. J.
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-154-380/2012Teisėjas G. Stonkus Proceso Nr. 1-68-1-00600-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6.;1.1.9.6.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Rasos Valentinienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam G. J. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 m. 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-02 nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir galutinė bausmė G. J. paskirta laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 700 litų dydžio pinigų sumos konfiskavimas. Procesas dėl M. K. civilinio ieškinio nutrauktas. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas M. K. namuose, pagrobė M. K. 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG KS 360”, 250 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG KU 990“, 250 litų vertės fotoaparatą ,,SONY OSC 950“ ir 250 litų.

Be to, G. J. 2011 m. rugsėjo 25 d. apie 2.00 val., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išėmęs vieną rūsio lango stiklą, o kitą išdaužęs, įsibrovė į M. K. priklausantį namą ir pagrobė M. K. 250 litų vertės fotoaparatą ,,SONY OSC 950“ 150 litų vertės automobilio navigacinę sistemą ir S. P. 30 litų vertės balto metalo juvelyrinius dirbinius.

Šalies argumentai

G. J. apeliaciniu skundu prašo išnagrinėti bylą iš naujo. Nurodo, kad nuosprendis jam buvo priimtas neteisingas, nes byloje nėra nustatytos lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 str. 1 d. punktus. Be to, nusikalstama veika turėjo būti perkvalifikuota į BK 294 str. Nurodo, kad neteisingai paskirtos dvi bausmės, t.y. laisvės atėmimas ir 700 Lt konfiskavimas.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai ir pagrįstai G. J. nuteisė pagal BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą ir pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą. G. J. neginčija savo kaltės dėl svetimo turto pagrobimo pagal BK 178 str. 1 d., tačiau nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 178 str. 2 d. dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą, mano, kad ši veika turi būti kvalifikuota pagal BK 294 str. 1 d.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis G. J. įsibrovė į M. K. priklausantį namą pro rūsio langą, vieną lango stiklą išėmęs, o kitą išdaužęs, pagrobė nukentėjusiajam priklausantį fotoaparatą ,,SONY OSC 950“, automobilio navigacinę sistemą bei S. P. priklausančius balto metalo juvelyrinius dirbinius. Nuteistojo G. J. teiginį, jog ši jo nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 178 str. 2 d., o pagal BK 294 str. 1 d. išsamiai aptarė ir pagrįstai atmetė pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis G. J. teigia, kad į nukentėjusiojo namus įsibrovė tik norėdamas pasiimti asmens tapatybės kortelę, kurios M. K. jam negrąžino, tačiau nuteistojo elgesys nusikaltimo padarymo metu rodo, jog įsibrovimo tikslas buvo, būtent, svetimo turto pagrobimas. G. J. aiškiai žinojo, kokie vertingi daiktai gali būti nukentėjusiojo namuose, nes anksčiau ten gyveno ir kai kuriuos daiktus jau buvo pagrobęs, be to žinojo, kad tuo metu nukentėjusysis bus išvykęs. Tai, kad jis įsibrovęs į nukentėjusiojo namą, ne tik pasiėmė savo asmens tapatybės kortelę, bet susirinko vertingus daiktus, kurie jam nepriklausė, dalį turto iš karto nunešė ir pridavė į lombardą, paneigia nuteistojo argumentus apie jo siekį tik atgauti savo dokumentą. Pirmosios instancijos teisme G. J. pripažino, kad jis vagystės dieną nunešė į lombardą pavogtą automobilio navigaciją, nes neturėjo iš ko maitintis (1 t., b. l. 163). Pats apeliantas neneigia į M. K. namus patekęs per rūsio langą, vieną stiklą išdaužęs, o kitą išėmęs. Akivaizdu, kad toks patekimas į svetimas patalpas pro rūsio langą yra neteisėtas. Be to G. J. žinojo, kad šeimininkų nėra namuose, tai patvirtino M. K. teisme (1 t., b. l. 165), todėl nuteistasis tikrai suprato, kad į nukentėjusiojo namą pateko slapta be savininko leidimo. Įstatymų leidėjas vagystės dispozicijoje nenurodo šio nusikaltimo tikslo, tačiau kaltininko ketinimų išsiaiškinimas dėl vagystės dalyko leidžia atskirti vagystę nuo kitų nusikalstamų veikų. Pasisavinęs pagrobtą daiktą kaltininkas su juo faktiškai elgiasi kaip su nuosavu. Šiuo atveju, nuteistasis dalį pagrobto svetimo turto pardavė vagystės dieną. Todėl darytina išvada, jog G. J. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą pateko į nukentėjusiojo namus prieš jo valią, ir veikdamas tiesiogine tyčia pagrobė svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms G. J. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nustačius, kad nuteistojo G. J. padaryta nusikalstama veika atitinka visus BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, atmetamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad šie jo veiksmai turėjo būti kvalifikuojami kaip savavaldžiavimas, nes jis M. K. daiktus pavogęs iš keršto, kai šis jam negrąžino asmens tapatybės kortelės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, kad G. J. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 294 str. Nukentėjusieji nedisponavo jokiais kitais, išskyrus asmens tapatybės kortelę, G. J. priklausančiais daiktais ir nebuvo jam skolingi, o tik norėdami padėti, buvo jį priėmę gyventi, tada nuteistasis jų namuose ir paliko savo dokumentą. Todėl G. J. negalėjo savavališkai vykdyti tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, nes tokios teisės ar priežasties paimti nukentėjusiojo daiktus nebuvo. Tokios tariamos ar tikros teisės, kurią vykdydamas G. J. būtų galėjęs iš nukentėjusiojo namo išsinešti jam nepriklausančius daiktus, nuteistasis nenurodė ir apeliaciniame skunde. G. J. žinojo, kad savo asmens tapatybės kortelę jis gali pasiimti sugrąžinęs anksčiau pavogtus daiktus. Nukentėjusysis M. K. patvirtino, kad G. J. asmens tapatybės kortelė buvo pas jį namuose, nuteistajam pasakė, kad grąžins, kai šis atiduos pagrobtus daiktus (1 t., b. l. 164). G. J. savo dokumentą pasiėmė ir dėl to jam jokie kaltinimai nebuvo pareikšti, bet paimdamas nukentėjusiesiems priklausančius daiktus, siekė ne realizuoti savo tariamą teisę, o pagrobti svetimą turtą. Svetimo turto pagrobimas iš keršto veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

G. J. apeliaciniame skunde prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes numatytas BK 59 str. 1 d. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios intancijos teismas pagrįstai vertino G. J. prisipažinimą ir nuoširdų gailestį padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o skirdamas bausmę pagal BK 178 str. 2 d., G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Teismui pripažįstant šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme G. J. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 178 str. 2 d. ir pateikė savas įvykio versijas, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Esant tokioms aplinkybėms, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti taikoma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė kaltininkui pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 str.) apžvalgos 14 punktas). Susipažinus su bylos medžiaga, nustatyta, jog G. J. neatlygino nukentėjusiajam padarytos žalos, M. K. civilinio ieškinio atsisakė. G. J. nukentėjusiajam buvo grąžinęs fotoaparatą, kurį po to dar kartą pavogė, dalį pavogtų daiktų pas jį surado policijos pareigūnai ir atidavė nukentėjusiajam M. K., tai nukentėjusysis patvirtino pirmosios instancijos teisme (1 t. b.l. 164-165). Akivaizdu, kad G. J. pagrobtus daiktus grąžino ne savo noru, todėl nėra jokio pagrindo tai pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Paskirdamas bausmę nuteistajam G. J., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino jo asmenybę. G. J. padarė tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. G. J. anksčiau 5 kartus teistas už panašias nusikalstamas veikas, teistumas nėra išnykęs. Pažymėtina, kad nuteistasis du tyčinius nusikaltimus padarė nepraėjus net mėnesiui po to, kai buvo 2011-08-30 paleistas lygtinai, neatlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (1 t., b. l. 91). Tai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenį, rodo jo aiškų nenorą laikytis įstatymų ir polinkį daryti priešingus teisei veiksmus, todėl pirmosios instancijos teismas už tyčinius nusikaltimus pagrįstai skyrė G. J. griežčiausias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes. Paskirdamas nuteistajam pagal BK 178 str. 1 d. mažesnę laisvės atėmimo bausmę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Paskirdamas nuteistajam pagal BK 178 str. 2 d. artimą sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Bendrindamas už naujus nusikaltimus paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pasirinko G. J. palankiausią įstatymo numatytą bausmių bendrinimo dalinio sudėjimo būdą. Prie griežčiausios paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės pridėjo už kitą nusikaltimą dalį paskirtos bausmės, todėl nėra jokio pagrindo nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę laikyti aiškiai per griežta. Naujai paskirta bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi laikantis BK 64 straipsnio reikalavimų. Prie subendrintos 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, kuri nustatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-02 nutartimi subendrinus 2009-05-06, 2009-06-08, 2009-07-22 ir 2009-08-31 nuosprendžiais paskirtas bausmes, todėl nėra pagrindo laikyti aiškiai per griežta ir nuteistajam paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. J. pagrobė M. K. turtą: 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG KS 360”, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,LG KU 990“, 250 Lt vertės fotoaparatą ,,SONY OSC 950“ bei 250 Lt, 250 Lt vertės fotoaparatą ,,SONY OSC 950“, 150 Lt vertės automobilio navigacinę sistemą bei S. P. 30 Lt vertės balto metalo juvelyrinius dirbinius. M. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 700 Lt ieškinį (1 t., b. l. 17). Nukentėjusysis M. K. pirmosios instancijos teisme civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 170). Nustatyta, kad M. K. nėra grąžinti 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatas ,,LG KS 360”, 250 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono aparatas ,,LG KU 990“ ir pinigai 250 Lt. Kadangi nustatyta, kad nuteistasis iš nusikalstamos veikos gavo turto, kuris negrąžintas teisėtiems savininkams BPK 108 straipsnyje nustatyta tvarka ir baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vykdydamas imperatyvų BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimą, tokį turtą nusprendė konfiskuoti. G. J. pripažino, kad vieną mobiliojo ryšio telefono aparatą ir automobilio navigaciją pardavė lombarde. Byloje įrodyta, kad G. J. dalį pagrobto svetimo turto realizavo ir už tai gavo, nors ir mažesnę nei parduoto turto vertė pinigų sumą, byloje nereiškiamas civilinis ieškinys dėl tokio turto vertę atitinkančios žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltininko išieškoti pradinę iš nusikalstamos veikos gauto turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 700 Lt dydžio turto konfiskavimą, BK 72 str. nuostatų nepažeidė.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Eduardas MaškevičiusRasa Valentinienė