Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji D. P. ir V. G. pagarsinus kaltinamąjį aktą ir nukentėjusiojo atstovo advokatos prašymą perkvalifikuoti jų veikas bei susipažinę ir su nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktu prašymu jų veikas perkvalifikuoti iš LR BK 138 straipsnio 1 dalies į nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltais prisipažino pagal prokuroro pateiktą kaltinimą kaltinamajame akte, tai yra prisipažino padarę veikas numatytas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino kaltais pagal nukentėjusiojo kaltinimą.

V. G. parodė, kad pamenantis, jog tai įvykę Prancūzijoje, kad tą dieną, laukdami Prancūzijoje, kol jį su A. B., paims autobusiukas iš Lietuvos ir parveš juos į Lietuvą, jis su A. B. dviese kartu išgėrė 0,7 litro butelį degtinės ir alaus. Kai jau atvažiavo autobusiukas iš Lietuvos, jis su A. B. jau buvo gerokai išgėrę. Į Lietuvą tuo autobusiuku važiavo šešiese, t.y. penki keleiviai ir autobusiuko vairuotojas. D. B. vairavęs autobusiuką. Jis su jais važiavo pirmą kartą, todėl nei vieno, iš kartu su juo tada važiavusių į Lietuvą, jis nepažinojo, nei vieno jų nei vardo, nei pavardės nežino. Kelionės metu jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tiksliai negali papasakoti, kur ir kiek kartų kelionės metu jie buvo sustoję, bei tai kas ką veikė, kai būdavo sustoję. Kolonėlėse stoję ir nusipirkinėję dar papildomai alkoholio. Pamena, kad kelionės pradžioje autobusiuke pasijuto stiprus acetono, ar dažų kvapas, dėl ko visi pradėjo vienas kito klausinėti, kas čia ką veža, bei kas čia taip pasmirdo. Pamena, kad išaiškėjo, jog kažkas pasmirdo būtent iš A. B. tašės. Kiek jam žinoma, tas smirdantis daiktas buvo išmestas. Po to, kai buvo išmestas tas smirdantis daiktas, lygtai A. B. su kažkuo sukonfliktavo, bei D., kurio pavardės nežino, A. B. sudavė į veidą. Matė suduodant vieną smūgį į veidą, o ar buvo jų suduotų tąkart daugiau, jis nežino, šito pats nematė. Pamena, kad toliau tęsiant kelionę, A. B. kabinėjosi prie vieno iš keleivio, A. B. sudavė M. R., trukdė vairuotojui, kuris juos vežė namo, todėl jis neapsikentęs, gal vieną kartą, sudavė A. B. iš delno per veidą, nes ėmė pyktis, kad jis kelia autobusiuke sumaištį. Ar A. B. bėgo kraujas, jis nematė, nes buvo tamsu ir apie tai negali nieko pasakyti. Žino, kad po to, dar keletą kartų, keliose vietose, buvo sustoję, tačiau nepamena, kad kas nors, tame tarpe ir A. B., dar būtų kur nors mušęsis. Jis pats sudavęs tris smūgius, buvusi mėlynė dešinėje akyje, buvęs matyti ir kraujas iš nosies, Lenkijoje jis plovėsi kraują. Du smūgius sudavė D. P.. Kadangi autobusiuke dėl kvapo nebebuvo įmanoma būti, todėl sustoję aikštelėje, nes acetono kvapas buvo stiprus, nuo kvapo pradėjo svaigti galva ir skaudėti galvas. Tai įvykę Vokietijoje. Nežino kiek tiksliai truko jų kelionė iš Prancūzijos į Lietuvą. Kiek pamena iš Prancūzijos į Lietuvą jie išvažiavo vakare, tačiau kada tiksliai pasiekė Lietuvą, jis nežino. Taip pat nežino tikslios vietos ir laiko, kada jis sudavė A. B.. Kiek pamena, kai jis sudavė vieną smūgį A. B., buvo jau tamsus paros metas, todėl tikėtina, kad buvo naktis, bei kiek pamena, tai buvo Vokietijoje. Tikslesnės vietos ir laiko nurodyti negali. Kiek pamena, jis A. B. sudavė važiuojant autobusiuke, o ne kokioje tai aikštelėje. A. B. sudavė tik vieną smūgį iš delno į veidą, daugiau jis jokių smūgių A. B. nesudavė. Neprisimena ir to, kokioje šalyje, bei kokiu laiku, jie užuodė aitrų dažų kvapą, kuomet jie sustojo, kraustė krepšius, bei išmetė A. B. krepšį su jame išsiliejusiais dažais. Iki kol autobusiuke pasklido aitrus dažų kvapas, jokių konfliktų tarp nieko nebuvo, viskas prasidėjo dėl A. B. išsiliejusių dažų. Buvę sustoję Lenkijoje, ten nusipirkę degtinės ir išgėrę susitaikymui. Jis pats smūgius A. B. sudavęs autobusiuke, nes jis pradėjo kabinėtis prie vairuotojo, šalia sėdėjusio M. R.. D. B. vairuojantis autobusiuką pradėjo rėkti netriukšmaukit raminkitės. A. B. iš alkūnės ir kumščio davė M. R. atsistojęs, buvusi tokia mintis, kad neužvirstų ant vairuotojo ir sudavęs jam, kad apsiramintų. Nežino kodėl puolė, buvo išgėręs, gal dėl to taip surodė. A. B. sėdėjo prie lango, M. sėdėjo ir D., jis pats sėdėjęs gale. Prieš tai dar gėrę ir jis pradėjo kilnoti rankas, kaip iš alkūnės sudavė, nes jis panašiai jau kaip ir miegojo. A. B. R. sudavė, griūdamas ar stumdamas, su ranka kažkiek. Jis miegojo ir prabudo. Jis pats A. B. sudavęs į veidą iš delno du kartus, taip išėjo. Paskui dar buvo pasistumdymas aikštelėje. Ten visi vairuotojai buvę kartu ir D. vairavęs autobusiuką pasakė, kad baigtume muštis arba „eisite pėsčiomis“. Tai buvo Vokietijoje aikštelėje, buvę sustoję nueiti į tualetą. Jis jį pastūmęs, o jis jį patį pastūmęs, jis pats A. B. su pirštų galais per veidą sudavęs. Stūmęs rankomis į kūną, jis nenugriuvęs. Paskui sudavęs iš delno į veidą. Lenkijoje buvę sustoję pavalgyti, dar nusipirkę degtinės susitaikymui ir be jokių konfliktų iki Lietuvos sienos parvažiavę. Antrasis pasistumdymas aikštelėje įvyko, gal dėl alkoholio, pastūmę vienas kitą. Gal kokį žodį pasakė, gal jis pats ką pasakęs. Jis pats sudavęs tris smūgius, buvo mėlyna akis ir iš nosies bėgo kraujas. Gal iš delno ir sudavęs į kairę akį. Autobusiuke buvo suduota į dešinę akį, ten buvo mėlynė. Gailisi dėl padarytos veikos, konfliktas prasidėjęs dėl dažų kvapo, atsiprašęs nukentėjusiojos Lenkijoje, civilinį ieškinį pripažįstantis iš dalies.

D. P. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju buvę bendradarbiai, dirbę vienoje įmonėje vairuotojais. Jis pats iki įlipimo į autobusiuką užsienyje (Gentos mieste Prancūzijoje), buvęs blaivus. Įsėdęs į autobusiuką Belgijoje, apie 14-15 val. ir tęsė kelionę į Reimsą. Paskui įsėdę A. B., V. G. ir dar vienas vairuotojas iš Plungės. Važiuodami išgėrinėję. Buvo vėlus vakaras, jis autobusiuke užmigęs. Paskui pasijutęs kvapas. Prasibudęs, nes nebebuvo kuo kvėpuoti, jautėsi aštrus acetono kvapas. Sustojus autobusiukui ieškoję dažų, rankinės kurioje jie buvo. Rankinė buvo permirkusi dažais. Jis pats šalia tos rankinės (tašės) sėdėjęs, ištraukę tą tašę, buvęs iš miego atsibudęs, trenkęs du kartus A. B. į veidą. Paskui jis kažką stipriai atkirtęs ir nesusilaikęs dar kartą jam dėjęs. Paskui D. B. jį patį iš nugaros paėmęs nuvedęs į šoną į autobusiuką. Susėdę visi ir važiavę tolyn. Įvažiavus į Lenkiją ėję pavalgyti. Visas konfliktas įvykęs Vokietijoje. Aikštelėje atradę tašę, ją išmetę. Būdamas susinervinęs du kartus A. B. trenkęs. A. B. pagrasinęs, kad sūnus „padės mane į vietą“. A. B. trenkęs su kumščiu į veidą. Paskui sustojus Lenkijoje, nuėję pavalgyti į valgyklą. Pagalvojęs kad negerai padaręs ir nuėjęs jo atsiprašyti. Nusipirkę butelį, šnekėję, atrodė, kad viskas normaliai. Paskui prasidėję įžeidinėjimai visokie. Tam pačiam M. smūgiavęs į petį ir šoną. M. atsisukęs klausęs ką jam daryti, paskęs, kad ką čia padarysi. Apšaukę jį ir viskas. Pastoviai visą kelionę grasinęs. Konfliktas kažkoks buvęs tarp A. B. ir V. G., bet kur tiksliai jam V. G. sudavė negalintis pasakyti. Konfliktas su V. G. buvo Lenkijoje, ten buvę sustoję nuėjimui į tualetą. Autobusiukas jį kartu su D. B. paėmė Belgijoje. Kol laukė autobusiuko iš pradžių nevartoję alkoholio, paskui tik kai autobusiukas atvažiavo. Lipdamas į autobusiuką buvęs blaivas. Įlipus autobusiuke buvo dar trys vairuotojai. Jie turėjo alkoholio, prisijungięs prie jų. Prancūzijoje įlipo A. B., V. G. ir vairuotojas iš Plungės. Matėsi, kad jie buvo išgėrę. Važiuodami gėrę visi - išskyrus vairuotoją. Jis pats miegojęs ir pašokęs pajutęs acetono kvapą. Stoję, nes nebebuvo kuo kvėpuoti. Jis pats šalia tos tašės miegojęs, jam pačiam didžiausias tas kvapas turėjo būti. Buvo nebeįmanoma būti. Vėliau A. B. prisipažino, kad tai jo tašė. Sakė, kad jo žmona menininkė ir dažus veža jai. Manantis, kad ten buvo metalo dažai. Kai išmetė tašę, tada tik pripažino A. B., kad tai jo tašė. Atitraukus tašę radęs dažus. Jie būna su apsauginiais dangteliais. Kadangi prie jo buvo tos tašės, todėl jis jas ėmęs kraustyti. Neatsimenantis kokia buvo A. B. reakcija, kai kraustė jo daiktus. Nervuotas buvęs, visas piktumas buvo dėl dažų, todėl jam sudavęs. Sudavęs dešine ranka du smūgius į veidą. A. B. grasino sūnumi, ant jo nepuolęs. Jį patį nutempę į mašiną, o jis atsisėdęs nusiraminęs. Ryte, kai buvo sustoję Lenkijoje ant A. B. veido nesimatė jokių sumušimo žymių. Po muštynių visi toliau vartoję alkoholį. A. B. įvažiavus į Lenkiją atsiprašęs, pamanęs, kad jisai atleido. A. B. visą kelią ant visų šūkavo, M. smūgiavo į petį ar šoną. Kaip V. G. smūgiavo A. B. tiksliai nematęs, bet girdėjęs, kad buvo žodinis konfliktas tarp A. B. ir V. G., bet nematęs to konflikto. A. B. veidas buvo kruvinas, bet iš kur tiksliai buvo kraujas negalintis pasakyti, nes jis buvo visą veidą išsitepliojęs. Kaltę pripažįstantis, gailisi, atsiprašęs. Po kiekvieno išlipimo susėsdavę skirtingai. Kai buvo konfliktas tarp A. B. ir V. G., sėdėję: A. B., M. ir jis pats. Gale sėdėjo V. G.. Žinantis, kad buvo konfliktas, bet nematęs į kurią veido sritį dėjo. Nepuolęs skirti. Konfliktas V. G. su A. B. buvęs Lenkijoje. Lietuvoje degalinėje vykusio konflikto nematęs, buvęs degalinėje, smūgių nematęs. Jis pats visą kelionę stengėsi miegoti, todėl ne viską matė ir negali papasakoti visko kas vyko. Visi vaišinosi automobilyje, tame tarpe ir nukentėjusysis. Konfliktas prasidėjo dėl dažų kvapo. A. B. reiškė pretenzijas dėl to, kad išmetė tašę. Grasino savo sūnumi, sakė, kad „padės mane į vietą“. Todėl jam sudavęs dar kartą. Toje įmonėje dirbant - atlyginimas buvo apie 400 eurų. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis dalinai, teismui priteisus dalimis sutinkantis mokėti, nes iš karto sumokėti visos sumos neturintis lėšų. Darbovietėje nėra girdėjęs apie jokias „krikštynas“, nebuvo tokios tradicijos šioje įmonėje. Buvęs nuvykęs atsiprašyti, matęs, kad buvo mėlynė, tačiau negalintis pasakyti kuri akis buvo mėlyna, nebeprisimenantis.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „G.“ vairuotoju. Šeštadienį ryte grįžo į „SHELL“ aikštelę, Prancūzijos viduryje ir sustojo šalia Radviliškio vairuotojo (V. G.), kuris stovėjo iš vakaro. Sužinojęs, kad autobusiukas jų pakeisti atvažiuos apie ketvirtą-penktą valandą, valėsi kabiną, todėl buvo pasidėjęs tašes pas vairuotoją iš Plungės, kuris grįžo kartu. Apie ketvirtą valandą po pietų atvažiavo aštuonvietis autobusiukas į kurį susidėjo daiktus ir išvažiavo. Vaikinai jau buvo pakankamai įkaušę. D. P. atvyko autobusiuku. Vokietijoje ant galinės sėdynės parėjo lietuvis ir atsigulęs susidėjo kojas ant jo lagamino, dėl ko susispaudė buvęs grunto flakonėlis. Paplitus kvapui, sustojo artimiausioje aikštelėje. Jis išmetė flakonėlį ir grįžęs valė rankinę. Priėjęs plungiškis vairuotojas (parodė į D. P.) pasakė: „Tu ką mus nutručyti nori?“ ir sudavė smūgius į akį ir į žiaunas. Nuo smūgių jis susmuko, o D. P., nutvėręs tašę, viską iškratė ant žemės, o tašę nuspyrė į krūmus. Nukentėjusiajam pasakius, kad jam taip nepraeis, nes turi sūnų, kuris jį gali apginti, D. P. pasakęs „ką čia gąsdini“ ir sudavė dar smūgį. Kadangi buvo sudaužyti jo akiniai, nelabai matė, todėl daiktus padėjo susirinkti vairuotojas iš Skuodo, kuriuos sudėjo palaidai ant visų (tašių) rankinių. Įvažiavus į Lenkiją sustojo pavalgyti, bet jokių kalbų nebuvo. Grįžus į autobusą telšiškis M. ir plungiškis pasakė, kad nori pakalbėti ir paprašė vairuotojo iš Radviliškio ir vairuotojo iš kitos firmos persėsti į priekį. M. ir plungiškis atsisėdo šalia, išsitraukė butelį ir pasakė, kad „darys taiką“. Kadangi bijojo prieštarauti, nes nežinojo kokios bus pasekmės toliau, nukentėjusysis su jais išgėrė tą butelį. Kito sustojimo metu vėl susikeitė vietomis, vairuotojas iš Radviliškio sėdo jam iš kairės, vairuotojas iš Plungės sėdo iš dešinės. Temstant vairuotojas iš Radviliškio (V. G.) šypsodamasis paklausė „mažai gavai?“ ir iš alkūnės braukšt per nosį. Vėliau sustojus Lenkijoje dar gavo smūgį į akį. Iš viso kaltinamieji sudavė po tris smūgius, kliuvo į kairę veido pusę. Grįžus į Telšius jo daiktai buvo greit išmesti į garažiuką ir greit išvažiavo, kad kartais neišeitų vaikai. Tą pačią dieną paskambino į firmą, nes buvo dingęs jo kompiuteris ir navigacija. Darbdavys pasakė, kad autobuse nieko nėra. Ryte atvažiavo vairuotojas iš Plungės su draugu ir darbdavys pas jį į kiemą. Pasakė, jei bandys kam rašyti turės problemų, kirs per pinigus, nes yra penki vyrai ir kaip jis pasakys, taip ir bus parašyta, o jį sužlugdys. Pamatęs kieme sambrūzdį atėjo kaimynas V. D., kuris pamatęs jį sudaužytą paklausė kas atsitiko. Jam pasakius, kad buvo sumuštas ir apvogtas darbdavys pasakė, kad gal vairuotojas iš Radviliškio netyčia pas save pasiėmė ir davė jo telefono numerį. D. paskambinus į Radviliškį vairuotojui, šis pasakė, kad nieko nėra nei, matęs nei girdėjęs apie kompiuterį, o paklausus ką mušė, šis atsakė „nu pora bankių daviau“. Po trijų dienų paskambino vadybininkas ir pasakė atvažiuoti pasiimti daiktų. Iš daiktų neatsirado apie 30 šokoladukų, paklausus kaip atsirado daiktai, liepė džiaugtis jog atsirado. Į polikliniką kreipėsi po dienos, kur nustatė, kad lūžusi nosis, kirsta lūpa, dantis buvo išlindęs per lūpą, veido sumušimas ir akis sužalota. Akį gydosi nuo įvykio dienos, buvo siųstas į Kauną ir jam pasakė, kad akis jau normali, o dvejinimasis gali būti galvos traumos pasekmė. Vairuotoju išdirbo 37 metus, o dėl patirtų sužalojimų toliau dirbti nebegali, neteko 28 procentų darbingumo ir gydytojai pasakė sveikatos pagerėjimo nebesitikėti. Dėl ankstesnių ir patirtų sveikatos problemų Darbo biržoje darbo nepasiūlė, dėl to išvyko dirbti į Angliją, kur gauna 1200 svarų. Dirbant vairuotoju buvo sutartas 2000 eurų atlyginimas. Jau po pirmo smūgio pradėjo kraujuoti tik nežino iš kur nosies ar akies. Nors ir turėjo draudimą, į gydymo įstaigas nei Vokietijoje, nei Lenkijoje nesikreipė, nes neturėjo galimybės, nenorėjo būti paliktas, o telefonas neveikė. Paaiškino, kad pilnai nesigydė, nes neturėjo finansinių galimybių, taip pat laiku nenuvyko pas akių gydytoja, nes buvo konsultuotis dėl voko pakėlimo. Į specialisto ir kitų proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad iki akies traumos šioje byloje buvęs konsultuotas ( lankėsi Telšių poliklinikoje), turėjęs dešinės akies traumą prieš 10-15 metų. Po to nesilankęs ir nesikonsultavęs. Nosies traumą turėjęs vaikystėje. Važiuojant automobilyje, tai yra kelionės metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis turėjęs užsienyje socialinį draudimą. Sužalojimas buvęs padarytas užsienyje, bėgęs kraujas, tačiau kada ir kas konkrečiai prakirto lūpą nežino. Automobilyje braukęs kraują nuo akies ar nuo lūpos. Nesikreipęs ten į medikus ar į policiją pagalbos, nes neturėjęs galimybės. Neturėjęs tokio telefono ir nesikreipęs. 112 telefonu nesikreipęs, nes bijojęs būti išmestas iš autobusiuko ir paliktas. Nesigydęs pagal dokumentus, okulistai rekomendavo procedūras, kurių nevykdęs, nes neturėjo lėšų, neturėjo pinigų gyventi Kaune ir atlikti procedūras. 2015-10-15 neatvyko pas gydytoją, nes važiavo į Klaipėdą akies voko pakėlimui. Gydymas šiuo metu yra baigtas, reabilitacijos priemonės išnaudotos. Šiuo metu nebesigydantis, vartojantis vaistus tik nuo skausmo savo nuožiūra. 2015-12-04 esantis atleistas iš darbo dėl sveikatos. Kiekvienais metais tikrinęs sveikatą. Ankstesnės traumos nesusijusios su akimi. Šiuo metu netekęs 28 procentų darbingumo dėl sužalojimų. Į akį sudavę abu kaltinamieji. Visi smūgiai buvę į kairiąją veido sritį. Į autobusiuką jis įlipęs būdamas visiškai blaivus. Alkoholį vartojęs tik Lenkijoje, kai norėjo daryti derybas.

Liudytojas P. Š. paliudijo, kad yra UAB „Gavima“ savininkas. Apie konfliktą žino iš darbuotojų. Buvo 2015 m. gegužės pabaiga. Jie grįžinėjo iš Prancūzijos į Lietuvą, vartojo alkoholį, kabinėjosi prie kitų ir taip gavosi. Konfliktas kilo dėl dažų flakonėlio. A. B. bandė paslėpti vilkiko apgadinimą. B. sakė, kad pirmas sumušė P., o antras G. B. nepripažino, kad grįždamas vartojo alkoholį. Pirmadienio ryte P. paprašė nuvykti pas B., nes jie buvo susiskambinę telefonu. Susitiko jis, P., R. ir B. B. juos pasitiko kieme gurkšnodamas alų, paprašė iš P. 1500 eurų už danties nuskėlimą, bet P. nesutiko. . paakys buvo mėlynas. B iš darbo išėjo dėl sveikatos sutrikimų, pateikė pažymą bet jis nufotografavo jį vairuojant, be to buvo pats atvažiavęs ir pas juos. Jam buvo išmokėta išeitinė. Atlyginimas jo buvo 1800 eurų mėnesiui, viskas oficialiai. P. dirba įmonėje nuo 2013 m. ir nebuvo jokių konfliktų, B. nepažįsta, nes dirbo pirmą kadenciją. Nepalaiko nei vieno. Mano, kad B. buvo girtas ir pats paliko autobusiuke kompiuterį. Tiki kitais vairuotojais, nes keturiese pasakoja vienodai. Vairuotojams yra taikomos keleivių vežimo instrukcijos. Nėra apibrėžta taisyklėse, kad vairuotojas įvykus kokiam tai įvykiui privalo pranešti teisėsaugos institucijoms. Vairuotojas galėjo nematyti A. B. mėlynės, nes ji galėjo atsirasti vėliau. Visi vairuotojai grįždami iš komandiruotės pasikeisdami turi vairuoti automobilį. Visi vairuotojai žinojo kaip turi elgtis, visi ir išlaikę pirmosios pagalbos kursus. Bet kiek pasakojo visi po tų muštinių susitaikė ir vėl gėrė butelį. Jei būtų kas ir norėjęs vežti į ligoninę, kažin ar kas būtų važiavę.

Liudytojas M. R. paliudijo, kad jis dirba UAB ,,G.“, vairuotoju. Jis pats įlipo Belgijoje, turėjo alaus, buvo stipriai išgėręs ir pavargęs, be to praėjo daug laiko, todėl ne viską prisimena. Apie įvykusį konfliktą nieko pasakyti negali, nes miegojo. Sėdėjo vienas šalia kito, buvo kalbų, bet tiksliai apie ką kalbėjo nepamena. Važiuojant nuo Belgijos link Lietuvos buvo sustojimų, buvo išgėrinėjama. Per „miglą“ girdėjo, kad buvo konfliktas, iš ko, nepamena, pats nematė. Sustojus buvo išlipęs, ėjęs į tualetą, bet kas vyko lauke nematė. Pagarsinti jo parodymai priminimui jam sutikus, nes nebeprisiminė įvykio aplinkybių bei duotų parodymų, o būtant, kad: Po to, kai jau išmetę išsiliejusių dažų flakonų, jie toliau tęsė kelionę į Lietuvą, iš pradžių jokių konfliktų kaip ir nebuvo. Toliau vartojo važiuodami alkoholį. Po kurio laiko, A. B. pradėjo priekaištauti, dėl išmesto išsiliejusių dažų flakono, ir taip prasidėjo žodinis konfliktas. Šio žodinio konflikto metu jis užmigo, todėl nieko nematė, kas vyko toliau, t.y. nematė kas su kuo ir kaip mušėsi. Tik vėliau jis apie tai, kad autobusiuke vyko kažkokios tai muštynes, sužinojo iš kitų, kartu važiavusių asmenų. Po to, vienu metu buvo prasibudęs, kiek pamena buvo atsibudęs Lenkijoje, kur atliko gamtinius reikalus, tačiau ir tada jokių sužalojimų ant A. B. veido nepastebėjo, t.y. nematė, kad A. B. būtų prakirsta kokia lūpa, ar kuris antakis, būtų kur nors koks patinimas ir pan. Toliau tęsiant kelionę į Lietuvą, jis ir vėl užmigo, todėl, kas vyko tolimesnės kelionės metu, nieko nematė ir nieko apie tai negali papasakoti. Sekantį kartą prasibudo tik jau tada, kai buvo Lietuvoje. Ir tada nieko nepastebėjo ant A. B. veido, t.y. nematė, kad A. B. būtų sužalotas. Galima sakyti, iki pat namų jis parvažiavo miegodamas, todėl nieko pats nematė ir nieko negali apie tai papasakoti, kadangi beveik visą kelią jis pramiegojo. Konfliktas įvyko dėl to, kad A. B. užsmardino visą autobusiuką, o po to, jis ėmėm visiems priekaištauti, kad buvo išmestas jo flakonėlis su dažais. Muštynių nematė, tik atsigirdo iš kitų, kad A. B. kabinėjosi prie kitų vairuotojų, todėl D. P. ir V. G. jam sudavė į veidą. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 51-53). Ką gėrė B. pasakyti negali, kiek atsimena, alkoholis buvo padėtas ant sėdynės ir kas norėjo tas gėrė.

Liudytojas D. B. paliudijo, kad jis toje kelionėje vairavęs autobusiuką, buvęs blaivus, jam vairuoti padėjęs iš kitos firmos vairuotojas, kurio pavardės neprisimenantis (vairuotojas iš Plungės) Kadangi Prancūzijoje degalinėse alkoholio neparduoda, todėl grįžtant kitose valstybėse vairuotojai prašė sustoti, kad galėtų įsigyti alkoholio. Apie tą įvykį, kuris įvyko grįžtant iš reiso į Lietuvą tarp A. B. ir kitų, kartu važiavusių, vairuotojų, jis gali pasakyti tik tiek, kad ten pats A. B. dėl visko kaltas, A. B. pats vežėsi kažkokius flakonėlius, kurie išsipylė šio tašėje, ir nuo kurių autobusiuke pasklido aitrus kvapas. Pats kabinėjosi prie kitų keleivių ir provokavo muštynes. Gali pasakyti, kad tą kartą jis vairavęs autobusiuką, kuriuo iš reiso vežė sunkiasvorių krovininių automobilių vairuotojus į Lietuvą. Iš viso į Lietuvą po reiso važiavo šešiese, t.y. jis ir dar penki keleiviai. Vienas iš tų penkių keleivių buvo ne jų firmos darbuotojas ir jis vienintelis iš tų visų penkių keleivių buvo blaivus, visi kiti buvo gerokai išgėrę. Prancūzijoje pas jį į autobusiuką įlipo važiuoti A. B. su V. G. ir tas kitos firmos vairuotojas. Įlipę į autobusiuką V. B. su A. G. pasisakė, kad jie išgėrė kartu butelį degtinės ir kažkokio stipraus alaus. Iš pradžių visi važiavo draugiškai. Kažkuriuo metu, tiksliai dabar nepamena kada, kaip ir negali pasakyti kurioje tiksliai vietoje, vienas iš keleivių pradėjo skųstis, kad autobusiuke kažkas smirda, t.y. jaučiasi kažkoks stiprus skiediklio, ar dažų kvapas. Iš pradžių taip baisiai nesmirdėjo, todėl neskubėjo tuoj pat sustoti. Jau įvažiavus į Vokietiją, jie sustojo vienoje iš pakelės degalinių, kur jis užsipylė į autobusiuką kuro. Toje degalinėje jie tuo pačiu pasižiūrėjo iš kur sklinda tas stiprus ir nemalonus kvapas. Ieškant kas smirda, keleiviai nervinosi dėl to, kas čia taip užsmirdo, stebėjosi, kas čia ką veža, ar nori kažkas visus nunuodyti ir pan. Surado, kad tas nemalonus ir aitrus kvapas sklinda iš A. B. tašės, patikrinę tašę, jie pamatė išsiliejusį kažkokį dažų, ar kažko tai panašaus į dažus, flakonėlį. Rastą išsiliejusį flakonėlį, išmetė ten pat degalinėje. A. B. dėl to išmesto flakonėlio labai bambėjo, bet niekas į jį nekreipė dėmesio. Išmetę tą flakonėlį ir užsipylę degalų, jie išvažiavo toliau. Tęsiant toliau kelionę į Lietuvą, po kažkurio tai laiko, vietos tiksliai nepamena, žino, kad važiavo vis dar Vokietijoje, D., kuris sėdėjo autobusiuko gale, pradėjo šaukti, kad jis sustotų, nes autobusiuko gale vėl kažkas stipriai pasmirdo. Išgirdęs šį D. prašymą, jis pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje, iškart ir sustojo. Sustojus toje aikštelėje, jie visi, išskyrus M., išlipo lauk iš autobusiuko. Nežino kas, bet kažkas ištraukė iš autobusiuko A. tašę. Pradėjo žiūrėti Aloyzo tašę, traukė lauk ir dėjo atskirai išsiliejusia chemine medžiaga nesugadintus daiktus, o pačią tašę su išbėgusiu flakonėliu, subėgusią kažkokia tai chemine medžiaga, išmetė ten pat toje aikštelėje. Nesugadintus daiktus, jie sudėjo į autobusiuko bagažo skyrių. A. žiūrėdamas, kaip jie tvarko jo daiktus, bei stebėdamas tai, kad atsikrato išsiliejusia chemine medžiaga sugadinta jo taše ir flakonėliu, iš kurio išbėgo ta cheminė medžiaga, labai ant jų pyko ir nuolat bambėjo. Pagaliau D. nebeapsikentęs A. bambėjimo, priėjo prie Aloyzo ir sudavė jam. Nematė nei iš ko, nei į kurias kūno vietas, nei kiek kartų D. sudavė A., tik žino kad pamatęs jog šie mušasi, jis pribėgo prie D. ir šį atitraukė nuo A. Daugiau po šio konflikto, niekas nebesimušė. Sutvarkę A. daiktus, t.y. sudėję atrinktus, nesugadintus daiktus, į autobusiuko bagažo skyrių, o sugadintą tašę, išmetė toje pačioje aikštelėje. Toliau vėl visi tęsė kelionę į Lietuvą, kurios metu jokių konfliktų nebevyko. Ant A. jokių sumušimų išoriškai jis nepastebėjo, kaip ir nepastebėjo, kad A. būtų iš kur nors bėgęs kraujas. Kelionės metu jie dar buvo sustoję kelis kartus skirtingose vietose, dviejų sustojimų metu D. atsiprašė A., kad pasikarščiavo ir sudavė šiam smūgius. Jis autobusiuką vairavo iki pat Lenkijos, kurios metu dagiau niekas nesimušė, bent jau jis to vairuodamas nepastebėjo. Lenkijoje jis paprašė, tos kitos firmos darbuotojo, pavairuoti autobusiuką, nes pats jau nebeturėjo jėgų. Kai tas vyras iš kitos firmos perėmė iš jo vairavimą, jis iškart užmigo ir daugiau nieko nebejuto. Kas vyko, kol jis miegojo, jis tikrai nežino ir negali nieko apie tai papasakoti. Jis miegojo autobusiuko priekyje, keleivio sėdynėje. Visi autobusiuku važiavę keleiviai, išskyrus jį ir kitos firmos vairuotoją, kelionės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jis prabudo, o tai buvo kažkur viduryje Lenkijos, visi keleiviai miegojo. Jam prabudusiam vairuotojas pasakė, kad kol, jis miegojo, dar buvo kažkur tai sustoję, bet jis to nejuto, apie tai, kad būtų vykusios kokios muštynės, jam nieko niekas nesakė. Jis daugiau nebemiegojo. Dešimties minučių bėgyje pradėjo budintis visi kiti keleiviai. Prabudę jie toliau gėrė degtinę, jis matė jog A. kabinėjosi prie kitų, kartu važiavusių keleivių. Jis važiavo priekyje, todėl ne viską matė, kas vyksta už jo nugaros. Kažkuriuo metu išgirdo pliaukštelėjimą, panašų į pliaukštelėjimą iš delno, po ko iš karto išgirdo Vlado iš Radviliškio žodžius ,,vat taip reikia“, iš ko suprato, kad V. galėjo suduoti A., kuris pats kabinėjosi prie kitų keleivių. Po šio pliaukštelėjimo, jis atsisuko į autobusiuko galą ir pamatė, kad Aloyzui iš lūpos bėga kraujas. Po šio pliaukštelėjimo kažkiek įsivyravo ramybė. Bet po kokių septynių minučių A. ir vėl pradėjo kabinėtis prie kartu važiavusių keleivių, o po kokios valandos, ar dviejų, jis išgirdo duslų garsą, iš ko suprato, kad vėl kažkas kažkam sudavė. Atsisuko vėl į galą ir pamatė, kad A. bėga kraujas iš kairės pusės antakio, iš ko suprato, kad vėl kažkas neapsikentęs kabinėjimosi, sudavė A. Jis klausė visų, kas čia atsitiko, bet niekas nieko nesakė. Taip pat šios kelionės metu A., visiems kartu važiavusiems asmenims, išskyrus jį ir tą kitos firmos vairuotoją, grasino susidorojimu, sakė, kad šis turi sūnų, kuris su visais susidoros. Daugiau iki Lietuvos jokių muštynių nebebuvo. Tik A. B. iki pat kelionės pabaigos kabinėjosi prie kitų keleivių ir žodžiais ir darbais, t.y. tai kažkam sukumščiuodamas, tai dar kokiais kitokiais veiksmais. Įvažiavus į Lietuvą, sustojo degalinėje, kur vėl kažkas nusipirko degtinės, nors jis buvo prieš tai pasakęs, kad daugiau niekas jokios degtinės nebepirktų, nes ir vėl prasidės muštynės. Jam dar tebepilant degalus į autobusiuką, nusipirkę degtinės į autobusiuką susėdo V. ir Al., bei ten jie vėl abu pradėjo muštis. Matė, kad tada jie sudavė smūgius vienas kitam. Kiek smūgių kuris kuriam sudavė, jis nematė. Matė tik, kad po šio jų susimušimo, A. vėl bėgo kraujas iš lūpos, dėl ko šis nuėjo į degalinę, kur atsiprausė. Grįžus A. į autobusiuką, visi kiti jau sėdėjo autobusiuke, todėl vos įlipus A., iškart visi išvažiavo toliau tęsti kelionės į namus. Daugiau po šių muštynių niekas nebesimušė ir iki namų visi grįžo jau be jokių konfliktų. Pirmąjį namo parvežė V., kurį paleido Viduklėje, antrąjį parvežė ir namų kieme palaido A. su visais jo daiktais, po to į namų kiemą parvežė M., o po to jis, D. ir tas kitos firmos vairuotojas, parvažiavo pas jų firmos direktorių. Po šio įvykio, jis daugiau su A. susitikęs nebuvo. Pabaigai gali pasakyti tik tiek, kad mano, jog dėl šio įvykio yra kaltas tik A., nes jis visų pirma netvarkingai vežėsi flakonėlius su kažkokia tai chemine medžiaga, kuri išsiliejo į jo tašę ir paskleidė nemalonų, bei aitrų kvapą visame autobusiuke. Po to A. pyko ant jų, kad jie norėjo atsikratyti ir atsikratė jo taše, kuri buvo subėgusi ir sugadinta išsiliejusia chemine medžiaga, kad galėtų toliau sėkmingai tęsti kelionę į Lietuvą. Taip pat A. B. kelionės metu pats kabinėjosi prie kitų asmenų, provokavo konfliktus ir muštynes. Gali pasakyti jog A. B. trukdė vairuoti, kad muštynės prasidėjo netrukus po to, kai kažkokį aitrų kvapą, D. pradėjo šaukti, kad autobusiuke kažkas labai smirda. Netrukus jie sustojo pakelėje, kur nustatė, kad smirda iš A. B. tašės. Ten įvyko pirmas konfliktas tarp A. B. ir D. ten pastarasis ir sudavė A. B.. Jis pats ėjęs juos išskirti, ant A. B. išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Daugiau iki Lenkijos niekas nesimušė. Apsvaigti nuo acetone keleiviai apsvaigti negalėję, nes pajutus kvapą važiavę ne ilgą laiko tarpą. Lenkijoje jį pakeitė kitas vairuotojas, o jis tuo tarpu miegojo, todėl negali pasakyti kas vyko jam miegant. Visi buvę girti. A. B. įlipęs jau su kvapu. Savo akimis matęs kad A. B. gėrė su kitais keleiviais. Nors jis pats neleidęs autobusiuke vartoti alkoholį neleidęs, bet niekas jo neklausęs. V. ir A. ėję pirkti degtinės, jis perspėjęs, kad nepirktų degtinės.

Kaltinamieji šioje byloje sulaikyti nebuvo, jiems nebuvo skirtos ir kardomosios priemonės.