- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 1-11-187/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31118-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- V. G., D. P.
- Advokatai
- Audrius Karpinskas, Zigmantas Lipnevičius
kaltinamiesiems V. G., D. P., jų gynėjui advokatui Zigmantui Lipnevičiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., LR pilietis, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštesnyjį išsilavinimą, dirbantis UAB „G.“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio1 dalyje;
D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Plungės m., LR pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, dirbęs UAB „G.“ vairuotoju, dirbantis UAB „D.“ vairuotoju-ekskavatorininku, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste LR BK) 138 straipsnio1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. 2015 m. gegužės 31 d. kelionės metu UAB „G.“ priklausančiame autobuse, važiuojančiame iš Prancūzijos Respublikos Reimso miesto į Lietuvos Respublikos Radviliškio miestą per Lenkijos Respubliką greitkelyje E30, kelyje Frankfurtas prie Oderio-Poznanė (Lenkijos Respublika), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, laikotarpyje nuo 2015-05-31, 01:00 val. iki 06:00 val., jis – tai yra V. G., asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė A. B. ne mažiau 2 smūgių: į viršutinę lūpą ir kairės pusės antakį, kurį prakirto, po ko, įvažiavus autobusui į Lietuvos Respublikos teritoriją, Kalvarijos miestelio degalinėje „Lukoil“, esančioje Trakėnų k., Kalvarijos sav., 2015-05-31, apie 16:54 val., ikiteisminio tyrimo tikslus laikas ir vieta nenustatyta, jis, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus dėl tų pačių asmeninių paskatų tyčia sudavė A. B. ne mažiau 2 kartų į: kairės pusės antakio sritį ir viršutinę lūpą, tuo padarydamas A. B. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kirstinę žaizdą viršutinėje lūpoje, paviršinę žaizdą antakyje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio projekcijoje, galvos smegenų sukrėtimą, potrauminį kairės akies atitraukiamojo nervo paralyžių ir taip nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.
D. P. 2015 m. gegužės 30 d. kelionės metu apie 23 val. UAB „G.“ priklausančiame autobuse „VW KOMBI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiame iš Prancūzijos Respublikos Reimso miesto į Lietuvos Respublikos Radviliškio miestą per Vokietijos Federacinę Respubliką, greitkelyje A6, kelyje Reimsas-Manheimas (Vokietijos Federacinė Respublika), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, 7-10 minučių kelio už degalinės, esančios Eisenbahnstrasse 11, Bruchnuchlbach, automobilių stovėjimo aikštelėje, jis - D. P., asmeninio konflikto metu, tyčia ranka sudavė A. B. ne mažiau 3 smūgių: į nosies sritį, kairę akį ir žandikaulio kairės pusės sritį, tuo padarydamas A. B. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, kirstinę žaizdą viršutinėje lūpoje, paviršinę žaizdą antakyje, poodinę kraujosruvą apatinio žandikaulio projekcijoje, nosies sumušimą bei galvos smegenų sukrėtimą, potrauminį kairės akies atitraukiamojo nervo paralyžių ir taip nesunkiai sutrikdė A. B. sveikatą.
Kaltinamieji D. P. ir V. G. pagarsinus kaltinamąjį aktą ir nukentėjusiojo atstovo advokatos prašymą perkvalifikuoti jų veikas bei susipažinę ir su nukentėjusiojo atstovo advokato pateiktu prašymu jų veikas perkvalifikuoti iš LR BK 138 straipsnio 1 dalies į nusikalstamas veikas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaltais prisipažino pagal prokuroro pateiktą kaltinimą kaltinamajame akte, tai yra prisipažino padarę veikas numatytas LR BK 138 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino kaltais pagal nukentėjusiojo kaltinimą.
V. G. parodė, kad pamenantis, jog tai įvykę Prancūzijoje, kad tą dieną, laukdami Prancūzijoje, kol jį su A. B., paims autobusiukas iš Lietuvos ir parveš juos į Lietuvą, jis su A. B. dviese kartu išgėrė 0,7 litro butelį degtinės ir alaus. Kai jau atvažiavo autobusiukas iš Lietuvos, jis su A. B. jau buvo gerokai išgėrę. Į Lietuvą tuo autobusiuku važiavo šešiese, t.y. penki keleiviai ir autobusiuko vairuotojas. D. B. vairavęs autobusiuką. Jis su jais važiavo pirmą kartą, todėl nei vieno, iš kartu su juo tada važiavusių į Lietuvą, jis nepažinojo, nei vieno jų nei vardo, nei pavardės nežino. Kelionės metu jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, todėl tiksliai negali papasakoti, kur ir kiek kartų kelionės metu jie buvo sustoję, bei tai kas ką veikė, kai būdavo sustoję. Kolonėlėse stoję ir nusipirkinėję dar papildomai alkoholio. Pamena, kad kelionės pradžioje autobusiuke pasijuto stiprus acetono, ar dažų kvapas, dėl ko visi pradėjo vienas kito klausinėti, kas čia ką veža, bei kas čia taip pasmirdo. Pamena, kad išaiškėjo, jog kažkas pasmirdo būtent iš A. B. tašės. Kiek jam žinoma, tas smirdantis daiktas buvo išmestas. Po to, kai buvo išmestas tas smirdantis daiktas, lygtai A. B. su kažkuo sukonfliktavo, bei D., kurio pavardės nežino, A. B. sudavė į veidą. Matė suduodant vieną smūgį į veidą, o ar buvo jų suduotų tąkart daugiau, jis nežino, šito pats nematė. Pamena, kad toliau tęsiant kelionę, A. B. kabinėjosi prie vieno iš keleivio, A. B. sudavė M. R., trukdė vairuotojui, kuris juos vežė namo, todėl jis neapsikentęs, gal vieną kartą, sudavė A. B. iš delno per veidą, nes ėmė pyktis, kad jis kelia autobusiuke sumaištį. Ar A. B. bėgo kraujas, jis nematė, nes buvo tamsu ir apie tai negali nieko pasakyti. Žino, kad po to, dar keletą kartų, keliose vietose, buvo sustoję, tačiau nepamena, kad kas nors, tame tarpe ir A. B., dar būtų kur nors mušęsis. Jis pats sudavęs tris smūgius, buvusi mėlynė dešinėje akyje, buvęs matyti ir kraujas iš nosies, Lenkijoje jis plovėsi kraują. Du smūgius sudavė D. P.. Kadangi autobusiuke dėl kvapo nebebuvo įmanoma būti, todėl sustoję aikštelėje, nes acetono kvapas buvo stiprus, nuo kvapo pradėjo svaigti galva ir skaudėti galvas. Tai įvykę Vokietijoje. Nežino kiek tiksliai truko jų kelionė iš Prancūzijos į Lietuvą. Kiek pamena iš Prancūzijos į Lietuvą jie išvažiavo vakare, tačiau kada tiksliai pasiekė Lietuvą, jis nežino. Taip pat nežino tikslios vietos ir laiko, kada jis sudavė A. B.. Kiek pamena, kai jis sudavė vieną smūgį A. B., buvo jau tamsus paros metas, todėl tikėtina, kad buvo naktis, bei kiek pamena, tai buvo Vokietijoje. Tikslesnės vietos ir laiko nurodyti negali. Kiek pamena, jis A. B. sudavė važiuojant autobusiuke, o ne kokioje tai aikštelėje. A. B. sudavė tik vieną smūgį iš delno į veidą, daugiau jis jokių smūgių A. B. nesudavė. Neprisimena ir to, kokioje šalyje, bei kokiu laiku, jie užuodė aitrų dažų kvapą, kuomet jie sustojo, kraustė krepšius, bei išmetė A. B. krepšį su jame išsiliejusiais dažais. Iki kol autobusiuke pasklido aitrus dažų kvapas, jokių konfliktų tarp nieko nebuvo, viskas prasidėjo dėl A. B. išsiliejusių dažų. Buvę sustoję Lenkijoje, ten nusipirkę degtinės ir išgėrę susitaikymui. Jis pats smūgius A. B. sudavęs autobusiuke, nes jis pradėjo kabinėtis prie vairuotojo, šalia sėdėjusio M. R.. D. B. vairuojantis autobusiuką pradėjo rėkti netriukšmaukit raminkitės. A. B. iš alkūnės ir kumščio davė M. R. atsistojęs, buvusi tokia mintis, kad neužvirstų ant vairuotojo ir sudavęs jam, kad apsiramintų. Nežino kodėl puolė, buvo išgėręs, gal dėl to taip surodė. A. B. sėdėjo prie lango, M. sėdėjo ir D., jis pats sėdėjęs gale. Prieš tai dar gėrę ir jis pradėjo kilnoti rankas, kaip iš alkūnės sudavė, nes jis panašiai jau kaip ir miegojo. A. B. R. sudavė, griūdamas ar stumdamas, su ranka kažkiek. Jis miegojo ir prabudo. Jis pats A. B. sudavęs į veidą iš delno du kartus, taip išėjo. Paskui dar buvo pasistumdymas aikštelėje. Ten visi vairuotojai buvę kartu ir D. vairavęs autobusiuką pasakė, kad baigtume muštis arba „eisite pėsčiomis“. Tai buvo Vokietijoje aikštelėje, buvę sustoję nueiti į tualetą. Jis jį pastūmęs, o jis jį patį pastūmęs, jis pats A. B. su pirštų galais per veidą sudavęs. Stūmęs rankomis į kūną, jis nenugriuvęs. Paskui sudavęs iš delno į veidą. Lenkijoje buvę sustoję pavalgyti, dar nusipirkę degtinės susitaikymui ir be jokių konfliktų iki Lietuvos sienos parvažiavę. Antrasis pasistumdymas aikštelėje įvyko, gal dėl alkoholio, pastūmę vienas kitą. Gal kokį žodį pasakė, gal jis pats ką pasakęs. Jis pats sudavęs tris smūgius, buvo mėlyna akis ir iš nosies bėgo kraujas. Gal iš delno ir sudavęs į kairę akį. Autobusiuke buvo suduota į dešinę akį, ten buvo mėlynė. Gailisi dėl padarytos veikos, konfliktas prasidėjęs dėl dažų kvapo, atsiprašęs nukentėjusiojos Lenkijoje, civilinį ieškinį pripažįstantis iš dalies.
D. P. parodė, kad jis su nukentėjusiuoju buvę bendradarbiai, dirbę vienoje įmonėje vairuotojais. Jis pats iki įlipimo į autobusiuką užsienyje (Gentos mieste Prancūzijoje), buvęs blaivus. Įsėdęs į autobusiuką Belgijoje, apie 14-15 val. ir tęsė kelionę į Reimsą. Paskui įsėdę A. B., V. G. ir dar vienas vairuotojas iš Plungės. Važiuodami išgėrinėję. Buvo vėlus vakaras, jis autobusiuke užmigęs. Paskui pasijutęs kvapas. Prasibudęs, nes nebebuvo kuo kvėpuoti, jautėsi aštrus acetono kvapas. Sustojus autobusiukui ieškoję dažų, rankinės kurioje jie buvo. Rankinė buvo permirkusi dažais. Jis pats šalia tos rankinės (tašės) sėdėjęs, ištraukę tą tašę, buvęs iš miego atsibudęs, trenkęs du kartus A. B. į veidą. Paskui jis kažką stipriai atkirtęs ir nesusilaikęs dar kartą jam dėjęs. Paskui D. B. jį patį iš nugaros paėmęs nuvedęs į šoną į autobusiuką. Susėdę visi ir važiavę tolyn. Įvažiavus į Lenkiją ėję pavalgyti. Visas konfliktas įvykęs Vokietijoje. Aikštelėje atradę tašę, ją išmetę. Būdamas susinervinęs du kartus A. B. trenkęs. A. B. pagrasinęs, kad sūnus „padės mane į vietą“. A. B. trenkęs su kumščiu į veidą. Paskui sustojus Lenkijoje, nuėję pavalgyti į valgyklą. Pagalvojęs kad negerai padaręs ir nuėjęs jo atsiprašyti. Nusipirkę butelį, šnekėję, atrodė, kad viskas normaliai. Paskui prasidėję įžeidinėjimai visokie. Tam pačiam M. smūgiavęs į petį ir šoną. M. atsisukęs klausęs ką jam daryti, paskęs, kad ką čia padarysi. Apšaukę jį ir viskas. Pastoviai visą kelionę grasinęs. Konfliktas kažkoks buvęs tarp A. B. ir V. G., bet kur tiksliai jam V. G. sudavė negalintis pasakyti. Konfliktas su V. G. buvo Lenkijoje, ten buvę sustoję nuėjimui į tualetą. Autobusiukas jį kartu su D. B. paėmė Belgijoje. Kol laukė autobusiuko iš pradžių nevartoję alkoholio, paskui tik kai autobusiukas atvažiavo. Lipdamas į autobusiuką buvęs blaivas. Įlipus autobusiuke buvo dar trys vairuotojai. Jie turėjo alkoholio, prisijungięs prie jų. Prancūzijoje įlipo A. B., V. G. ir vairuotojas iš Plungės. Matėsi, kad jie buvo išgėrę. Važiuodami gėrę visi - išskyrus vairuotoją. Jis pats miegojęs ir pašokęs pajutęs acetono kvapą. Stoję, nes nebebuvo kuo kvėpuoti. Jis pats šalia tos tašės miegojęs, jam pačiam didžiausias tas kvapas turėjo būti. Buvo nebeįmanoma būti. Vėliau A. B. prisipažino, kad tai jo tašė. Sakė, kad jo žmona menininkė ir dažus veža jai. Manantis, kad ten buvo metalo dažai. Kai išmetė tašę, tada tik pripažino A. B., kad tai jo tašė. Atitraukus tašę radęs dažus. Jie būna su apsauginiais dangteliais. Kadangi prie jo buvo tos tašės, todėl jis jas ėmęs kraustyti. Neatsimenantis kokia buvo A. B. reakcija, kai kraustė jo daiktus. Nervuotas buvęs, visas piktumas buvo dėl dažų, todėl jam sudavęs. Sudavęs dešine ranka du smūgius į veidą. A. B. grasino sūnumi, ant jo nepuolęs. Jį patį nutempę į mašiną, o jis atsisėdęs nusiraminęs. Ryte, kai buvo sustoję Lenkijoje ant A. B. veido nesimatė jokių sumušimo žymių. Po muštynių visi toliau vartoję alkoholį. A. B. įvažiavus į Lenkiją atsiprašęs, pamanęs, kad jisai atleido. A. B. visą kelią ant visų šūkavo, M. smūgiavo į petį ar šoną. Kaip V. G. smūgiavo A. B. tiksliai nematęs, bet girdėjęs, kad buvo žodinis konfliktas tarp A. B. ir V. G., bet nematęs to konflikto. A. B. veidas buvo kruvinas, bet iš kur tiksliai buvo kraujas negalintis pasakyti, nes jis buvo visą veidą išsitepliojęs. Kaltę pripažįstantis, gailisi, atsiprašęs. Po kiekvieno išlipimo susėsdavę skirtingai. Kai buvo konfliktas tarp A. B. ir V. G., sėdėję: A. B., M. ir jis pats. Gale sėdėjo V. G.. Žinantis, kad buvo konfliktas, bet nematęs į kurią veido sritį dėjo. Nepuolęs skirti. Konfliktas V. G. su A. B. buvęs Lenkijoje. Lietuvoje degalinėje vykusio konflikto nematęs, buvęs degalinėje, smūgių nematęs. Jis pats visą kelionę stengėsi miegoti, todėl ne viską matė ir negali papasakoti visko kas vyko. Visi vaišinosi automobilyje, tame tarpe ir nukentėjusysis. Konfliktas prasidėjo dėl dažų kvapo. A. B. reiškė pretenzijas dėl to, kad išmetė tašę. Grasino savo sūnumi, sakė, kad „padės mane į vietą“. Todėl jam sudavęs dar kartą. Toje įmonėje dirbant - atlyginimas buvo apie 400 eurų. Su civiliniu ieškiniu sutinkantis dalinai, teismui priteisus dalimis sutinkantis mokėti, nes iš karto sumokėti visos sumos neturintis lėšų. Darbovietėje nėra girdėjęs apie jokias „krikštynas“, nebuvo tokios tradicijos šioje įmonėje. Buvęs nuvykęs atsiprašyti, matęs, kad buvo mėlynė, tačiau negalintis pasakyti kuri akis buvo mėlyna, nebeprisimenantis.
Nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015 m. dirbo UAB „G.“ vairuotoju. Šeštadienį ryte grįžo į „SHELL“ aikštelę, Prancūzijos viduryje ir sustojo šalia Radviliškio vairuotojo (V. G.), kuris stovėjo iš vakaro. Sužinojęs, kad autobusiukas jų pakeisti atvažiuos apie ketvirtą-penktą valandą, valėsi kabiną, todėl buvo pasidėjęs tašes pas vairuotoją iš Plungės, kuris grįžo kartu. Apie ketvirtą valandą po pietų atvažiavo aštuonvietis autobusiukas į kurį susidėjo daiktus ir išvažiavo. Vaikinai jau buvo pakankamai įkaušę. D. P. atvyko autobusiuku. Vokietijoje ant galinės sėdynės parėjo lietuvis ir atsigulęs susidėjo kojas ant jo lagamino, dėl ko susispaudė buvęs grunto flakonėlis. Paplitus kvapui, sustojo artimiausioje aikštelėje. Jis išmetė flakonėlį ir grįžęs valė rankinę. Priėjęs plungiškis vairuotojas (parodė į D. P.) pasakė: „Tu ką mus nutručyti nori?“ ir sudavė smūgius į akį ir į žiaunas. Nuo smūgių jis susmuko, o D. P., nutvėręs tašę, viską iškratė ant žemės, o tašę nuspyrė į krūmus. Nukentėjusiajam pasakius, kad jam taip nepraeis, nes turi sūnų, kuris jį gali apginti, D. P. pasakęs „ką čia gąsdini“ ir sudavė dar smūgį. Kadangi buvo sudaužyti jo akiniai, nelabai matė, todėl daiktus padėjo susirinkti vairuotojas iš Skuodo, kuriuos sudėjo palaidai ant visų (tašių) rankinių. Įvažiavus į Lenkiją sustojo pavalgyti, bet jokių kalbų nebuvo. Grįžus į autobusą telšiškis M. ir plungiškis pasakė, kad nori pakalbėti ir paprašė vairuotojo iš Radviliškio ir vairuotojo iš kitos firmos persėsti į priekį. M. ir plungiškis atsisėdo šalia, išsitraukė butelį ir pasakė, kad „darys taiką“. Kadangi bijojo prieštarauti, nes nežinojo kokios bus pasekmės toliau, nukentėjusysis su jais išgėrė tą butelį. Kito sustojimo metu vėl susikeitė vietomis, vairuotojas iš Radviliškio sėdo jam iš kairės, vairuotojas iš Plungės sėdo iš dešinės. Temstant vairuotojas iš Radviliškio (V. G.) šypsodamasis paklausė „mažai gavai?“ ir iš alkūnės braukšt per nosį. Vėliau sustojus Lenkijoje dar gavo smūgį į akį. Iš viso kaltinamieji sudavė po tris smūgius, kliuvo į kairę veido pusę. Grįžus į Telšius jo daiktai buvo greit išmesti į garažiuką ir greit išvažiavo, kad kartais neišeitų vaikai. Tą pačią dieną paskambino į firmą, nes buvo dingęs jo kompiuteris ir navigacija. Darbdavys pasakė, kad autobuse nieko nėra. Ryte atvažiavo vairuotojas iš Plungės su draugu ir darbdavys pas jį į kiemą. Pasakė, jei bandys kam rašyti turės problemų, kirs per pinigus, nes yra penki vyrai ir kaip jis pasakys, taip ir bus parašyta, o jį sužlugdys. Pamatęs kieme sambrūzdį atėjo kaimynas V. D., kuris pamatęs jį sudaužytą paklausė kas atsitiko. Jam pasakius, kad buvo sumuštas ir apvogtas darbdavys pasakė, kad gal vairuotojas iš Radviliškio netyčia pas save pasiėmė ir davė jo telefono numerį. D. paskambinus į Radviliškį vairuotojui, šis pasakė, kad nieko nėra nei, matęs nei girdėjęs apie kompiuterį, o paklausus ką mušė, šis atsakė „nu pora bankių daviau“. Po trijų dienų paskambino vadybininkas ir pasakė atvažiuoti pasiimti daiktų. Iš daiktų neatsirado apie 30 šokoladukų, paklausus kaip atsirado daiktai, liepė džiaugtis jog atsirado. Į polikliniką kreipėsi po dienos, kur nustatė, kad lūžusi nosis, kirsta lūpa, dantis buvo išlindęs per lūpą, veido sumušimas ir akis sužalota. Akį gydosi nuo įvykio dienos, buvo siųstas į Kauną ir jam pasakė, kad akis jau normali, o dvejinimasis gali būti galvos traumos pasekmė. Vairuotoju išdirbo 37 metus, o dėl patirtų sužalojimų toliau dirbti nebegali, neteko 28 procentų darbingumo ir gydytojai pasakė sveikatos pagerėjimo nebesitikėti. Dėl ankstesnių ir patirtų sveikatos problemų Darbo biržoje darbo nepasiūlė, dėl to išvyko dirbti į Angliją, kur gauna 1200 svarų. Dirbant vairuotoju buvo sutartas 2000 eurų atlyginimas. Jau po pirmo smūgio pradėjo kraujuoti tik nežino iš kur nosies ar akies. Nors ir turėjo draudimą, į gydymo įstaigas nei Vokietijoje, nei Lenkijoje nesikreipė, nes neturėjo galimybės, nenorėjo būti paliktas, o telefonas neveikė. Paaiškino, kad pilnai nesigydė, nes neturėjo finansinių galimybių, taip pat laiku nenuvyko pas akių gydytoja, nes buvo konsultuotis dėl voko pakėlimo. Į specialisto ir kitų proceso dalyvių klausimus paaiškino, kad iki akies traumos šioje byloje buvęs konsultuotas ( lankėsi Telšių poliklinikoje), turėjęs dešinės akies traumą prieš 10-15 metų. Po to nesilankęs ir nesikonsultavęs. Nosies traumą turėjęs vaikystėje. Važiuojant automobilyje, tai yra kelionės metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, jis turėjęs užsienyje socialinį draudimą. Sužalojimas buvęs padarytas užsienyje, bėgęs kraujas, tačiau kada ir kas konkrečiai prakirto lūpą nežino. Automobilyje braukęs kraują nuo akies ar nuo lūpos. Nesikreipęs ten į medikus ar į policiją pagalbos, nes neturėjęs galimybės. Neturėjęs tokio telefono ir nesikreipęs. 112 telefonu nesikreipęs, nes bijojęs būti išmestas iš autobusiuko ir paliktas. Nesigydęs pagal dokumentus, okulistai rekomendavo procedūras, kurių nevykdęs, nes neturėjo lėšų, neturėjo pinigų gyventi Kaune ir atlikti procedūras. 2015-10-15 neatvyko pas gydytoją, nes važiavo į Klaipėdą akies voko pakėlimui. Gydymas šiuo metu yra baigtas, reabilitacijos priemonės išnaudotos. Šiuo metu nebesigydantis, vartojantis vaistus tik nuo skausmo savo nuožiūra. 2015-12-04 esantis atleistas iš darbo dėl sveikatos. Kiekvienais metais tikrinęs sveikatą. Ankstesnės traumos nesusijusios su akimi. Šiuo metu netekęs 28 procentų darbingumo dėl sužalojimų. Į akį sudavę abu kaltinamieji. Visi smūgiai buvę į kairiąją veido sritį. Į autobusiuką jis įlipęs būdamas visiškai blaivus. Alkoholį vartojęs tik Lenkijoje, kai norėjo daryti derybas.
Liudytojas P. Š. paliudijo, kad yra UAB „Gavima“ savininkas. Apie konfliktą žino iš darbuotojų. Buvo 2015 m. gegužės pabaiga. Jie grįžinėjo iš Prancūzijos į Lietuvą, vartojo alkoholį, kabinėjosi prie kitų ir taip gavosi. Konfliktas kilo dėl dažų flakonėlio. A. B. bandė paslėpti vilkiko apgadinimą. B. sakė, kad pirmas sumušė P., o antras G. B. nepripažino, kad grįždamas vartojo alkoholį. Pirmadienio ryte P. paprašė nuvykti pas B., nes jie buvo susiskambinę telefonu. Susitiko jis, P., R. ir B. B. juos pasitiko kieme gurkšnodamas alų, paprašė iš P. 1500 eurų už danties nuskėlimą, bet P. nesutiko. . paakys buvo mėlynas. B iš darbo išėjo dėl sveikatos sutrikimų, pateikė pažymą bet jis nufotografavo jį vairuojant, be to buvo pats atvažiavęs ir pas juos. Jam buvo išmokėta išeitinė. Atlyginimas jo buvo 1800 eurų mėnesiui, viskas oficialiai. P. dirba įmonėje nuo 2013 m. ir nebuvo jokių konfliktų, B. nepažįsta, nes dirbo pirmą kadenciją. Nepalaiko nei vieno. Mano, kad B. buvo girtas ir pats paliko autobusiuke kompiuterį. Tiki kitais vairuotojais, nes keturiese pasakoja vienodai. Vairuotojams yra taikomos keleivių vežimo instrukcijos. Nėra apibrėžta taisyklėse, kad vairuotojas įvykus kokiam tai įvykiui privalo pranešti teisėsaugos institucijoms. Vairuotojas galėjo nematyti A. B. mėlynės, nes ji galėjo atsirasti vėliau. Visi vairuotojai grįždami iš komandiruotės pasikeisdami turi vairuoti automobilį. Visi vairuotojai žinojo kaip turi elgtis, visi ir išlaikę pirmosios pagalbos kursus. Bet kiek pasakojo visi po tų muštinių susitaikė ir vėl gėrė butelį. Jei būtų kas ir norėjęs vežti į ligoninę, kažin ar kas būtų važiavę.
Liudytojas M. R. paliudijo, kad jis dirba UAB ,,G.“, vairuotoju. Jis pats įlipo Belgijoje, turėjo alaus, buvo stipriai išgėręs ir pavargęs, be to praėjo daug laiko, todėl ne viską prisimena. Apie įvykusį konfliktą nieko pasakyti negali, nes miegojo. Sėdėjo vienas šalia kito, buvo kalbų, bet tiksliai apie ką kalbėjo nepamena. Važiuojant nuo Belgijos link Lietuvos buvo sustojimų, buvo išgėrinėjama. Per „miglą“ girdėjo, kad buvo konfliktas, iš ko, nepamena, pats nematė. Sustojus buvo išlipęs, ėjęs į tualetą, bet kas vyko lauke nematė. Pagarsinti jo parodymai priminimui jam sutikus, nes nebeprisiminė įvykio aplinkybių bei duotų parodymų, o būtant, kad: Po to, kai jau išmetę išsiliejusių dažų flakonų, jie toliau tęsė kelionę į Lietuvą, iš pradžių jokių konfliktų kaip ir nebuvo. Toliau vartojo važiuodami alkoholį. Po kurio laiko, A. B. pradėjo priekaištauti, dėl išmesto išsiliejusių dažų flakono, ir taip prasidėjo žodinis konfliktas. Šio žodinio konflikto metu jis užmigo, todėl nieko nematė, kas vyko toliau, t.y. nematė kas su kuo ir kaip mušėsi. Tik vėliau jis apie tai, kad autobusiuke vyko kažkokios tai muštynes, sužinojo iš kitų, kartu važiavusių asmenų. Po to, vienu metu buvo prasibudęs, kiek pamena buvo atsibudęs Lenkijoje, kur atliko gamtinius reikalus, tačiau ir tada jokių sužalojimų ant A. B. veido nepastebėjo, t.y. nematė, kad A. B. būtų prakirsta kokia lūpa, ar kuris antakis, būtų kur nors koks patinimas ir pan. Toliau tęsiant kelionę į Lietuvą, jis ir vėl užmigo, todėl, kas vyko tolimesnės kelionės metu, nieko nematė ir nieko apie tai negali papasakoti. Sekantį kartą prasibudo tik jau tada, kai buvo Lietuvoje. Ir tada nieko nepastebėjo ant A. B. veido, t.y. nematė, kad A. B. būtų sužalotas. Galima sakyti, iki pat namų jis parvažiavo miegodamas, todėl nieko pats nematė ir nieko negali apie tai papasakoti, kadangi beveik visą kelią jis pramiegojo. Konfliktas įvyko dėl to, kad A. B. užsmardino visą autobusiuką, o po to, jis ėmėm visiems priekaištauti, kad buvo išmestas jo flakonėlis su dažais. Muštynių nematė, tik atsigirdo iš kitų, kad A. B. kabinėjosi prie kitų vairuotojų, todėl D. P. ir V. G. jam sudavė į veidą. Patvirtino pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. b. l. 51-53). Ką gėrė B. pasakyti negali, kiek atsimena, alkoholis buvo padėtas ant sėdynės ir kas norėjo tas gėrė.
Liudytojas D. B. paliudijo, kad jis toje kelionėje vairavęs autobusiuką, buvęs blaivus, jam vairuoti padėjęs iš kitos firmos vairuotojas, kurio pavardės neprisimenantis (vairuotojas iš Plungės) Kadangi Prancūzijoje degalinėse alkoholio neparduoda, todėl grįžtant kitose valstybėse vairuotojai prašė sustoti, kad galėtų įsigyti alkoholio. Apie tą įvykį, kuris įvyko grįžtant iš reiso į Lietuvą tarp A. B. ir kitų, kartu važiavusių, vairuotojų, jis gali pasakyti tik tiek, kad ten pats A. B. dėl visko kaltas, A. B. pats vežėsi kažkokius flakonėlius, kurie išsipylė šio tašėje, ir nuo kurių autobusiuke pasklido aitrus kvapas. Pats kabinėjosi prie kitų keleivių ir provokavo muštynes. Gali pasakyti, kad tą kartą jis vairavęs autobusiuką, kuriuo iš reiso vežė sunkiasvorių krovininių automobilių vairuotojus į Lietuvą. Iš viso į Lietuvą po reiso važiavo šešiese, t.y. jis ir dar penki keleiviai. Vienas iš tų penkių keleivių buvo ne jų firmos darbuotojas ir jis vienintelis iš tų visų penkių keleivių buvo blaivus, visi kiti buvo gerokai išgėrę. Prancūzijoje pas jį į autobusiuką įlipo važiuoti A. B. su V. G. ir tas kitos firmos vairuotojas. Įlipę į autobusiuką V. B. su A. G. pasisakė, kad jie išgėrė kartu butelį degtinės ir kažkokio stipraus alaus. Iš pradžių visi važiavo draugiškai. Kažkuriuo metu, tiksliai dabar nepamena kada, kaip ir negali pasakyti kurioje tiksliai vietoje, vienas iš keleivių pradėjo skųstis, kad autobusiuke kažkas smirda, t.y. jaučiasi kažkoks stiprus skiediklio, ar dažų kvapas. Iš pradžių taip baisiai nesmirdėjo, todėl neskubėjo tuoj pat sustoti. Jau įvažiavus į Vokietiją, jie sustojo vienoje iš pakelės degalinių, kur jis užsipylė į autobusiuką kuro. Toje degalinėje jie tuo pačiu pasižiūrėjo iš kur sklinda tas stiprus ir nemalonus kvapas. Ieškant kas smirda, keleiviai nervinosi dėl to, kas čia taip užsmirdo, stebėjosi, kas čia ką veža, ar nori kažkas visus nunuodyti ir pan. Surado, kad tas nemalonus ir aitrus kvapas sklinda iš A. B. tašės, patikrinę tašę, jie pamatė išsiliejusį kažkokį dažų, ar kažko tai panašaus į dažus, flakonėlį. Rastą išsiliejusį flakonėlį, išmetė ten pat degalinėje. A. B. dėl to išmesto flakonėlio labai bambėjo, bet niekas į jį nekreipė dėmesio. Išmetę tą flakonėlį ir užsipylę degalų, jie išvažiavo toliau. Tęsiant toliau kelionę į Lietuvą, po kažkurio tai laiko, vietos tiksliai nepamena, žino, kad važiavo vis dar Vokietijoje, D., kuris sėdėjo autobusiuko gale, pradėjo šaukti, kad jis sustotų, nes autobusiuko gale vėl kažkas stipriai pasmirdo. Išgirdęs šį D. prašymą, jis pirmoje pasitaikiusioje aikštelėje, iškart ir sustojo. Sustojus toje aikštelėje, jie visi, išskyrus M., išlipo lauk iš autobusiuko. Nežino kas, bet kažkas ištraukė iš autobusiuko A. tašę. Pradėjo žiūrėti Aloyzo tašę, traukė lauk ir dėjo atskirai išsiliejusia chemine medžiaga nesugadintus daiktus, o pačią tašę su išbėgusiu flakonėliu, subėgusią kažkokia tai chemine medžiaga, išmetė ten pat toje aikštelėje. Nesugadintus daiktus, jie sudėjo į autobusiuko bagažo skyrių. A. žiūrėdamas, kaip jie tvarko jo daiktus, bei stebėdamas tai, kad atsikrato išsiliejusia chemine medžiaga sugadinta jo taše ir flakonėliu, iš kurio išbėgo ta cheminė medžiaga, labai ant jų pyko ir nuolat bambėjo. Pagaliau D. nebeapsikentęs A. bambėjimo, priėjo prie Aloyzo ir sudavė jam. Nematė nei iš ko, nei į kurias kūno vietas, nei kiek kartų D. sudavė A., tik žino kad pamatęs jog šie mušasi, jis pribėgo prie D. ir šį atitraukė nuo A. Daugiau po šio konflikto, niekas nebesimušė. Sutvarkę A. daiktus, t.y. sudėję atrinktus, nesugadintus daiktus, į autobusiuko bagažo skyrių, o sugadintą tašę, išmetė toje pačioje aikštelėje. Toliau vėl visi tęsė kelionę į Lietuvą, kurios metu jokių konfliktų nebevyko. Ant A. jokių sumušimų išoriškai jis nepastebėjo, kaip ir nepastebėjo, kad A. būtų iš kur nors bėgęs kraujas. Kelionės metu jie dar buvo sustoję kelis kartus skirtingose vietose, dviejų sustojimų metu D. atsiprašė A., kad pasikarščiavo ir sudavė šiam smūgius. Jis autobusiuką vairavo iki pat Lenkijos, kurios metu dagiau niekas nesimušė, bent jau jis to vairuodamas nepastebėjo. Lenkijoje jis paprašė, tos kitos firmos darbuotojo, pavairuoti autobusiuką, nes pats jau nebeturėjo jėgų. Kai tas vyras iš kitos firmos perėmė iš jo vairavimą, jis iškart užmigo ir daugiau nieko nebejuto. Kas vyko, kol jis miegojo, jis tikrai nežino ir negali nieko apie tai papasakoti. Jis miegojo autobusiuko priekyje, keleivio sėdynėje. Visi autobusiuku važiavę keleiviai, išskyrus jį ir kitos firmos vairuotoją, kelionės metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kai jis prabudo, o tai buvo kažkur viduryje Lenkijos, visi keleiviai miegojo. Jam prabudusiam vairuotojas pasakė, kad kol, jis miegojo, dar buvo kažkur tai sustoję, bet jis to nejuto, apie tai, kad būtų vykusios kokios muštynės, jam nieko niekas nesakė. Jis daugiau nebemiegojo. Dešimties minučių bėgyje pradėjo budintis visi kiti keleiviai. Prabudę jie toliau gėrė degtinę, jis matė jog A. kabinėjosi prie kitų, kartu važiavusių keleivių. Jis važiavo priekyje, todėl ne viską matė, kas vyksta už jo nugaros. Kažkuriuo metu išgirdo pliaukštelėjimą, panašų į pliaukštelėjimą iš delno, po ko iš karto išgirdo Vlado iš Radviliškio žodžius ,,vat taip reikia“, iš ko suprato, kad V. galėjo suduoti A., kuris pats kabinėjosi prie kitų keleivių. Po šio pliaukštelėjimo, jis atsisuko į autobusiuko galą ir pamatė, kad Aloyzui iš lūpos bėga kraujas. Po šio pliaukštelėjimo kažkiek įsivyravo ramybė. Bet po kokių septynių minučių A. ir vėl pradėjo kabinėtis prie kartu važiavusių keleivių, o po kokios valandos, ar dviejų, jis išgirdo duslų garsą, iš ko suprato, kad vėl kažkas kažkam sudavė. Atsisuko vėl į galą ir pamatė, kad A. bėga kraujas iš kairės pusės antakio, iš ko suprato, kad vėl kažkas neapsikentęs kabinėjimosi, sudavė A. Jis klausė visų, kas čia atsitiko, bet niekas nieko nesakė. Taip pat šios kelionės metu A., visiems kartu važiavusiems asmenims, išskyrus jį ir tą kitos firmos vairuotoją, grasino susidorojimu, sakė, kad šis turi sūnų, kuris su visais susidoros. Daugiau iki Lietuvos jokių muštynių nebebuvo. Tik A. B. iki pat kelionės pabaigos kabinėjosi prie kitų keleivių ir žodžiais ir darbais, t.y. tai kažkam sukumščiuodamas, tai dar kokiais kitokiais veiksmais. Įvažiavus į Lietuvą, sustojo degalinėje, kur vėl kažkas nusipirko degtinės, nors jis buvo prieš tai pasakęs, kad daugiau niekas jokios degtinės nebepirktų, nes ir vėl prasidės muštynės. Jam dar tebepilant degalus į autobusiuką, nusipirkę degtinės į autobusiuką susėdo V. ir Al., bei ten jie vėl abu pradėjo muštis. Matė, kad tada jie sudavė smūgius vienas kitam. Kiek smūgių kuris kuriam sudavė, jis nematė. Matė tik, kad po šio jų susimušimo, A. vėl bėgo kraujas iš lūpos, dėl ko šis nuėjo į degalinę, kur atsiprausė. Grįžus A. į autobusiuką, visi kiti jau sėdėjo autobusiuke, todėl vos įlipus A., iškart visi išvažiavo toliau tęsti kelionės į namus. Daugiau po šių muštynių niekas nebesimušė ir iki namų visi grįžo jau be jokių konfliktų. Pirmąjį namo parvežė V., kurį paleido Viduklėje, antrąjį parvežė ir namų kieme palaido A. su visais jo daiktais, po to į namų kiemą parvežė M., o po to jis, D. ir tas kitos firmos vairuotojas, parvažiavo pas jų firmos direktorių. Po šio įvykio, jis daugiau su A. susitikęs nebuvo. Pabaigai gali pasakyti tik tiek, kad mano, jog dėl šio įvykio yra kaltas tik A., nes jis visų pirma netvarkingai vežėsi flakonėlius su kažkokia tai chemine medžiaga, kuri išsiliejo į jo tašę ir paskleidė nemalonų, bei aitrų kvapą visame autobusiuke. Po to A. pyko ant jų, kad jie norėjo atsikratyti ir atsikratė jo taše, kuri buvo subėgusi ir sugadinta išsiliejusia chemine medžiaga, kad galėtų toliau sėkmingai tęsti kelionę į Lietuvą. Taip pat A. B. kelionės metu pats kabinėjosi prie kitų asmenų, provokavo konfliktus ir muštynes. Gali pasakyti jog A. B. trukdė vairuoti, kad muštynės prasidėjo netrukus po to, kai kažkokį aitrų kvapą, D. pradėjo šaukti, kad autobusiuke kažkas labai smirda. Netrukus jie sustojo pakelėje, kur nustatė, kad smirda iš A. B. tašės. Ten įvyko pirmas konfliktas tarp A. B. ir D. ten pastarasis ir sudavė A. B.. Jis pats ėjęs juos išskirti, ant A. B. išoriškai jokių sužalojimų nesimatė. Daugiau iki Lenkijos niekas nesimušė. Apsvaigti nuo acetone keleiviai apsvaigti negalėję, nes pajutus kvapą važiavę ne ilgą laiko tarpą. Lenkijoje jį pakeitė kitas vairuotojas, o jis tuo tarpu miegojo, todėl negali pasakyti kas vyko jam miegant. Visi buvę girti. A. B. įlipęs jau su kvapu. Savo akimis matęs kad A. B. gėrė su kitais keleiviais. Nors jis pats neleidęs autobusiuke vartoti alkoholį neleidęs, bet niekas jo neklausęs. V. ir A. ėję pirkti degtinės, jis perspėjęs, kad nepirktų degtinės.
Specialistas G. P. teismo posėdžio metu visas išvadas, tame tarpe ir patikslintas patvirtino, patikslino, kad išvadų atlikimo metu sunkumo mastas pasunkėjo. Pradžioje buvo traktuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi buvo neaiškūs, pagal tuo metu pateiktus medicininius dokumentus, padarytų sužalojimų padariniai. Nebuvo objektyviai pagrįstas galvos smegenų sukrėtimas, kuris vėliau buvo pagrįstas ir patvirtintas. Nebuvo nustatyta akies būklė ir viršutinio akies voko nusileidimas. pradžioje tokių dalykų nebuvo fiksuota, todėl sunkumo mastas pakito į sunkesnį, kadangi tai sutrikdė ilgalaikį sveiktos sutrikdymą ir iš nežymaus tapo nesunkiu. Visos specialisto išvados yra darytos remiantis dokumentais, tyrimo objektas buvo tyrėjo surinkta medžiaga ir pateikta apimtis. Patikslino, kad pagal teismo ekspertinę praktiką, medicinoje kirstinis ir muštinis dažnai būna maišoma. Kada liaudiškai žmogus sako man davė į lūpas ir prakirto lūpą. Bet sudavė juk ne su aštriu daiktu, kad padaryti kirstinį sužalojimą, o rašo kirstinė žaizda. Greičiausiai būna padaryta buku daiktu. Kirstinė žaizda galėjo pasidaryti, jei ta žaizda pasidarė kiauryminė, kada dantis perlenda per lūpos minkštuosius audinius. Šiuo atveju greičiausiai dantis perlindo, šimtu procentu to negali teigti, nebuvo fiksuota. Dabar nėra galimybės pasakyti konkrečios kilmės. Tam, kad pasakyti, kad buvo kiauryminė, randas turi būti tiek iš vidaus tiek iš išorės. Kol kas jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo gydymasis truko daugiau kaip dešimt parų. Yra sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės dėl bendro pastovaus darbingumo netekimo, kuriose nurodoma, kad bendro darbingumo netekimas nustatomas tada, kai gydymas pilnai baigtas ir panaudotos visos reabilitacijos priemonės, o nedarbingumo netekimo požymiai yra išlikę, bet ne anksčiau nei po 120 dienų po patirtos traumos arba susargdinimo. Šiuo atveju yra praėjęs daugiau kaip šimtas dvidešimt dienų, bet klausimas ar gydymas yra pilnai baigtas, ar pilnai panaudotos visos reabilitacijos priemonės, kad būtų galima pradėti skaičiuoti nedarbingumo praradimo procentus. Šiuo atveju neturėdami duomenų, kad gydymas baigtas, to dar negali daryti. Kada būtų, jeigu būtų, pilnai baigtas gydymas ir prarastos visos galimos reabilitacijos priemonės, tada teismas turi teisę paskirti komisijinę teismo medicinos ir šiuo atveju greičiausiai neurooftalmologo ekspertizę, paskiriant konkretų specialistą atlikti šią ekspertizę, kaip gydytoją neurooftalmologą, kuris turėtų kartu su nukentėjusiuoju atvykti su specialistu ekspertine nutartimi atvykti į bet kurį Lietuvos teismo ekspertizės skyrių, kad atlikti komisijinę teismo medicinos neurooftalmologinę ekspertizę. Tuomet kartu su specialistais bus galima skaičiuoti jam padarytus nedarbingumo procentus ir spręsti apie sunkumo mąstą ar jis išliks toks pat nesunkus, kaip dabar yra ar jis gali ir pasunkėti. Šiuo atveju medicininiuose dokumentuose dar yra daug neaiškumų, dėl kurių kyla daug klausimų ir būtent nuo atsakymų priklauso, koks bus nustatytas procentažas ir koks bus sveikatos sutrikdymo mastas. Be to kyla klausimas ar pats nukentėjusysis nesigydo, dėl visokių socialinių problemų, ar čia mediciniškai baigtas gydymas. Tik teismas turi kviesti specialistą – neuroftalmologą, kurį jis laiko, kad yra kompetentingas. Jei medicininiuose dokumentuose nebus nurodyta, kad gydymas baigtas, tokiu atveju niekados tos medicininės ekspertizės neturėsite ir liks išvada tokia kokia dabar yra. Kas liečia nosikaulį, tai ortopedo - traumatologo gydytojo Dervinio nurodyta, kad yra nosies kaulų lūžis. Diagnozę išveda, kad ir nosies kaulo lūžis, lūpos žaizda, veido sumušimas. Tačiau radiologė V. B. nurodo, kad yra nosikaulio rumbas – deformacija po buvusio lūžio. Apie lūžį nėra jokios kalbos. Sekančią dieną ta pati gydytoja, po duoda išvadą – kaulinės struktūros pažeidimų nematyti. Daugiau neturime jokių gydytojų radiologų pateiktų išvadų, pagal kurias būtų galima pasakyti, kad yra ar nėra nosies kaulų lūžis. Ortopedas nurodo vieną, radiologas nurodo kitą, gaunasi prieštaravimas, kuris teismo medicininiu požiūriu jis yra niekinis ir negali būti imamas kaip už pagrindą. Šeimos gydytoja R. K. nėra nei radiologė, nei traumatologė, reiškia ji nelabai galėjo objektyviai nustatyti nosies kaulų lūžį. Ar ankstesni sužalojimai gali turėti įtakos dabartinėms pasekmėms, būtų galima atsakyti jei turėtu ankstesnius medicininius dokumentus, kuriuose būtų nurodoma, jo būklės dėl ankstesnių patirtų traumų. Tikimybinis dalykas – kuo ankstesnis pagalbos suteikimas, yra tikimybė turėti kuo mažesnes pasekmes. Nuo kurio smūgio atsirado pasekmės pasakyti neįmanoma. Funkcinių pakitimų neįmanoma susimuliuoti. Užtenka ir vieno smūgio tam, kad būtų smegenų sutrenkimas. Šiuo metu regėjimo aštrumo nėra, o dvejimasis yra regos sutrikimas.
Iš 2015-06-25 specialisto išvados Nr. G 1118/15(03) matyti, jog yra nurodyta, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kirstinė žaizda viršutinėje lūpoje, paviršinė žaizda antakyje (pusė nenurodyta), poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio projekcijoje, nosies sumušimas. Visi šie sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t. b. l. 63-64).; Iš 2015-11-06 papildomos specialisto išvados Nr. pG 2057/15(03) matyti, jog joje nurodyta, kad A. B. padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, kirstinė žaizda viršutinėje lūpoje, paviršinė žaizda antakyje (pusė nenurodyta), poodinė kraujosruva apatinio žandikaulio projekcijoje, nosies sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, potrauminis kairės akies atitraukiamojo nervo paralyžius, dėl ko A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 67-69).; Iš 2016-03-10 papildomos specialisto išvados Nr. pG 448/2016(03) ir 2016-04-28 papildomos specialisto išvados Nr. pG 778/2016(03) matyti, jog joje nurodyta, kad A. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tiek galvos smegenų sukrėtimas, tiek ir potrauminis kairės akies atitraukiamojo nervo paralyžius A. B. sveikatą sutrikdė ilgalaikiai, todėl tiek kiekvienas iš šių sužalojimų atskirai, tiek ir jų visuma A. B. sveikatą sutrikdė nesunkiai. Galvos smegenų sukrėtimas gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais paveikus galvą visumos (1 t. b. l. 72-81).
Esant byloje tokiems įrodymams kaltinamųjų D. P. ir V. G. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes jie abu suduodami smūgius nors ir nebūdami iš anksto susitarę, tačiau suduodami smūgius savo tyčiniais veiksmais sužalojo žmogų, o būtent A. B. nesunkiai sutrikdė sveikatą, bet jam nebuvo LR BK 135 staipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Jų kaltė yra įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, tai yra jų parodymais, liudytojų apklaustų teisme paliudijimais, nukentėjusiojo A. B. parodymais, kuris taip pat patvirtino, kad iki kvapo pajutimo autobusiuke nebuvo jokių priekabių ir jokių “krikštynų” nebuvo, bei kitais rašytiniais įrodymais: Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadomis ir papildomomis išvadomis bei ir iš civilinio ieškinio ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų (1 t. 85-88 b. l.) matyti, kad A. B. nuo 2016-06-04 iki 2015-07-07 buvo gydomas Telšių regioninėje ligoninėje, buvo atliekamos procedūros, o po to buvo gydomas ir VŠĮ Telšių r. pirminės sveikatos priežiūros centre, UAB “Konsultantų centre” ir ten buvo gydomas. Dėl to Šiaulių teritorinė ligonių kasa patyrė 127,57 Eur žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta. Teismas sutinka su gynėjo pozicija ir iš kaltinimo pašalina V. G. pateiktą kaltinimą dėl A. B. nosies sumušimą, nes byloje visiškai nėra įrodymų, kad būtent V. G. būtų sudavęs smūgį V. B. į nosį. Teismas atmeta nukentėjusiojo atstovo advokato poziciją, kad yra padarytas sunkesnis nusikaltimas negu yra nurodyta kaltinamajame akte, nes šį jo teiginį paneigia net trys byloje esančios ekspertų išvados ir paties specialisto apklausa teisiamojo posėdžio metu. Teismas atmeta ir nukentėjusiojo atstovo advokato Audriaus Karpinsko pateiktą 2016-11-17 prašymą (2 t. 77-78 b. l.), bei išsakytą poziciją, kad šioje byloje reikia pakeisti kaltinamieisems kaltinimus ir nuteisti juos ne pagal LR BK 138 str. 1 d., bet pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., nes jie kaltinime nurodytas veikas padarė būtent iš chuliganiškų paskatų, tai yra smūgius sudavė D. P. ir V. G. tyčia A. B. iš chuliganiškų paskatų. Teismas nesutinka su nukentėjusiojo atstovo advokato tokia pozicija, nes byloje visiškai nėra įrodymų, kad V. G. ir D. P. smūgius A. B. sudavė iš chuliganiškų paskatų.Tokį sprendimą teismas padarė dėl to, kad šioje byloje nenuginčijamai yra įrodyta, kad tarp važiuojančių asmenų transporto priemonėje kilo konfliktas dėl pasklidusio stipraus kvapo, kuris sklido, būtent iš rankinės, kuri priklausė nukentėjusiajam A. B. ir būtent dėl to tarp jų kilo asmeninis konfliktas, o šio asmeninio konflikto pasekmė buvo ir vėliau suduoti smūgiai. Kad kilo tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo konfliktas neginčijo ir pats nukentėjusysis, tą patvirtino patys kaltinamieji ir visi kiti apklaustieji liudytojai, kurie važiavo šioje trarnsporto priemonėje: tą patvirtino liudytojų D. B., M. R. paliudijimai. Teismas atmeta nukentėjusiojo atstovo advokato nuomonę, kad konfliktas kilo dėl menkavertės priežasties – atiradusio kvapo, nes kaip matyti iš byloje esančių įrodymų bei nustatyta, kad uždaroje patalpoje (važiuojant autobusiuke) atsirado stiprus acetone kvapas, kuris važiuojantiems, o ypač sėdintiems keleiviams netoli nukentėjusiojo rankinės, kuri buvo tranpsorto priemonės gale, nebebuvo galima kvėpuoti, kvapas griaužė akis ir gerklę. Nenuginčijamai yra įrodyta, kad kylant konfliktui visi asmenys buvo pažįstami, kartu girtavo grįždami namo kaip kolegos – tolimųjų reisų vairuotojai, tai yra važiavo darbo tikslu, juos užsienio valstybėje pakeitus kitiems vairuotojams. Sužalojimas nukentėjusiajam padarytas kilusio asmeninių konfliktų pasekoje.
Teismas atmeta kaltinamųjų gynėjo pateiktą poziciją, kad šioje byloje kaltinimą reikia perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 2 d., nes ekspertas pateikė išvadą, kad smūgiai sukėlė nesunkų sutrikdymą, tačiau yra tokia prielaida, kad kaltinime nurodytos pasekmės galėjo atsirasti ir nukentėjusiojo būklė galėjo pasunkėti dėl paties nukentėjusiojo veiksmų, nes pats nukentėjusysis nesigydė savalaikiai, nesikreipė į gydytojus bei nevykdė jų rekomendacijų. Todėl gynėjo nuomone, lieka tik nežymus sveikatos sutrikdymas, skausmo sukėlimas, todėl šiuos kaltinimus perkvalifikavus į LR BK 140 str. 2 d. šią baudžiamąją bylą reikia nutraukti nesant nukentėjusiojo prašymo privataus kaltinimo tvarka patraukti kaltinamuosius pagal LR BK 140 str. 2 d. Teismas atmeta šią gynėjo poziciją ir ją vertiną kaip gynybinę, nes iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent kaltinamieji asmeninio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajam, o suduoti smūgiai sukėlė nukentėjusiajam A. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamieji neveikė iš anksto susitarę, byloje nėra konkrečių įrodymų nuo kurio kaltinamojo suduotų smūgių buvo padaryti šie konkretūs sužalojimai, tačiau būtent jų bendri veiksmai, kurie buvo padaryti dėl to paties konflikto, tam pačiam asmeniui, galutinai sukėlė būtent tokias pasekmes – nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veika ir turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 138 str. 1 d. Abu kaltinamieji turėdami bendrą tikslą, toje pačioje vietoje, siekdami tų pačių veiksmų, prieš tą patį asmenį padarė tyčinį nusikaltimą, tai yra A. B. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir turi atsakyti pagal pasekmes. Teismo nuomone šiuo metu surinkti daugiau papildomų įrodymų šioje byloje galimybės nėra.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė byloje yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra (LR BK 59 str.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė byloje yra ta, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į kiekvieno kaltinamojo konkretų elgesį, jo charakteristiką, konkrečiai jų padarytas veikas bei konkrečiai atliktus jų veiksmus. Abu kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, būdami neteisti, tačiau nesugebėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju, civilinių ieškinių iki šiol neatlygino. Tačiau abu kaltinamieji iš dalies prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir dėl to gailėjosi, tačiau nurodė, kad kaltę pripažįsto iš dalies, nes ir paties nukentėjusiojo veiksmai buvo provokuojantys. Kadangi kaltinamieji teisiami pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, byloje yra kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, todėl kaltinamiesiems neskirtina minimali bausmė, tačiau parinktina švelniausia bausmės rūšis - laisvės apribojimo bausmė (BK 54, 55 str.).
Kaltinamieji šioje byloje sulaikyti nebuvo, jiems nebuvo skirtos ir kardomosios priemonės.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, todėl nespręstinas šis klausimas (LR BPK 93, 94 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai yra neatlyginti, todėl teismas turi išspręsti šiuos klausimus (LR BPK 115 str.).
Iš Civilinio ieškinio bei patikslinto ieškinio (2 t. 52-55, 63-70, 106-111 b. l.) ir jų priedų matyti, kad nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį bei patikslintą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei prašo solidariai iš kaltinamųjų D. P. ir V. G. nukentėjusiajam A. B. nusikalstama veika sutrikddžius jo sveikatą priteisti padarytą 47 999, 80 Eur dydžio turtinę ir 25 000 Eur neturtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Civilinis ieškinys, kuris buvo pateiktas jau bylą nagrinėjant teisme, turi būti išnagrinėtas teisiamajame posėdyje ir dėl jo turi būti priimtas sprendimas. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais (LR CK 6.249 str., 6.250 str., LR BPK 115 str.) turi nustatyti neturtinės žalos dydį ir jį priteisti. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad neturtinė žala yra padaryta konflikto kilusio tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo metu, A. B. dėl padarytų sužalojimų kentė atitinkamą skausmą, dėl padarytų sužalojimų jis kreipėsi į medikus, buvo gydomas. Kaltinamieji su pareikštu ieškiniu sutiko dalinai ir nurodė, kad jų nuomone civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo esantis akivaizdžiai per didelis. Patys kaltinamieji yra darbingo amžiaus ir dirbantys, gaunantys reguliarias pajamas, tačiau jų gaunamos pajamos yra arti minimalių, turi šeimas, kurioms reikia skirti išlaikymui lėšas, o teismas turi atsižvelgti ir į kaltininkų turtinę padėtį, todėl teismas įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas dalinai ir priteistina 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad yra padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad būtų išlikę konkretūs sužalojimo liekamieji reiškiniai byloje objektyvių įrodymų nėra. Be to pats konfliktas tarp kolegų (vairuotojų) įvyko būtent pačiam nukentėjusiajam nesielgiant tvarkingai ir teisingai, nes būtent sklinant nemaloniam kvapui iš jam priklausančios rankinės jis pats nesiėmė iniciatyvos susitvarkyti savo daiktus, o vietoje to, kad susitvarkytų savo rankinėje esančius daiktus, kad jie neskleistų nemalonaus kvapo, dėl kurio kiti keleiviai nebegalėjo normaliai kvėpuoti ir tęsti kelionės, trukdė dar tai padaryti kitiems asmenims, reiškė jiems pretenzijas dėl to, kad jie bandė pašalinti daiktus, kurie skleidė stiprų acetono kvapą. Be to iš kaltinamųjų priteistinos nukentėjusiojo turėtos bylinėjimosi išlaidos, tai yra kelionės į teismą išlaidos (2 t. 52-55, 56, 57,63-71-80—83,85, 106-111 b. l.), nepriteistinos nukentėjusiojo atstovavimo teisme išlaidos, nes byloje nėra pateikta įrodymų apie atstovui advokatui priskaičiuotą ar išmokėtą atlygį už darbą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala padaryta abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, todėl iš jų nukentėjusiajam A. B. jo patirta neturtinė žala bei išlaidos dėl nusikaltimu padarytos žalos, o būtent jo turėtos turtinės išlaidos: pagal byloje esamus įrodymus 273, 57 Eur turėtos kelionės ir gydymosi išlaidos ir neturtinė žala priteistina solidariai iš kaltinamųjų. Be to pripažintina ir atkreiptinas dėmeys į tai, kad A. B. (2 t. 56-57 b. l.) nustatytas 75 procentų bazinis darbingumas dėl diagnozių: žvairumas, nepatikslintas dvejinimasis abiejose akyse ir 70 procentų bazinis darbingumas nustatytas dėl diagnozės “sukamojo varžčio” sindromo (kairio peties sąnario nedidelė kontraktūra) ir kita antrinė osteonekrozė (dešinio peties), kurios visiškai nėra susijusios su šioje byloje tiriamu padarytu nusikaltimu jo atžvilgiu. Todėl atmestinas nukentėjusiojo atstovo teiginys, kad būtent dėl padaryto nusikaltimo A. B. neteko 25 procentų nedarbingumo. Iš to būtų galima pasakyti, kad būtent dėl nusikaltimo jis galėjo netekti 5 procentus nedarbingumo, nes būtent tiek yra pripažinta dėl žvairumo bei bepatikslinto dvejinimosi abiejose akyse, tačiau iš specialisto išvados bei duoto teisme paaiškinimo yra matyti, kad nukentėjusiajam dėl suduoto smūgio regos aštrumas nėra sumažėjęs (1 t. 81 b. l.), sunku spręsti apie traumos dinamiką, spręstinas klausimas dėl kairės akies viršutinio voko pakėlimo, tačiau nukentėjusysis tolimesnio gydymo neatliko. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje visiškai nėra įrodymų, kad iki padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo atžvilgiu jis buvo 100 procentų darbingas, dirbo bei gavo būtent tokias pajamas, kurias prašo atlyginti savo patikslintu civiliniu ieškiniu. Priešingai, byloje yra įrodymai, kad jis 2014 metais ir iki tol kol įsidarbino UAB “Gavima” Lietuvoje nedirbo ir neturėjo jokių darbinių pajamų, būtent dėl to jam nebuvo galima priskaičiuoti ir mokėti ligos pašalpos (2 t. 62 b. l.), jis įsidarbino tik 2015-04-13 d. (2 t. 58 b. l.) ir gavo tik arti minimalaus atlyginimo (tai patvirtina ne tik darbo sutartis, bet ir Pažymos apie A. B. iš SoDra duomenų bazės). Be to nukentėjusysis ir šiuo metu yra dirbantis užsienyje, todėl jam priteistinas tik dalinai jo negautas atlyginimas už darbą jo nedarbingumo laikotarpiu, tai yra už laikotarpį nuo 2015-05-30 iki 2016-08-31, nes iš byloje esančių duomenų yra žinoma, kad nukentėjusysis dirba ir gauna pajamas užsienyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. pats nebuvo protingai rūpestingas bei atsakingas dėl savo sveikatos, o būtent jis pats ne tik girtavo su kitais vairuotojais, grįžtančiais į Lietuvą iš užsienio, bet patyręs sužalojimus nesikreipė nedelsiant į gydymo įstaigas ir nesigydė taip, kaip tą jam rekomendavo gydytojai. Todėl negalima teigti, kad būtent visos jo sveikatos sužalojimo atsiradusios pasekmės yra tik kaltinamųjų veiksmai, tuo labiau, kad paties nukentėjusiojos parodymais yra nustatyta, kad nukentėjusysis yra jau iki šio įvykio turėjęs akies bei nosies traumas, todėl jie ir neturi visiškai 100 procentų atlyginti atsiradusios žalos, kuri nėra byloje visiškai įrodyta. Esant tokioms aplinkybėms A. B. civilinis ieškinys tenkintinas tik iš dallies, priteisiant 4000 tūkstančių kompensaciją už netektą darbingumą.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 127,57 Eur sumai už nukentėjusiojo A. B. gydymą (1 t. 86--89 b. l.) nėra atlygintas, todėl neatlygintas civilinis ieškinys tenkintinas, ir padarytoji turtinė žala priteistina iš kaltų asmenų, o būtent: iš V. G. ir D. P. subsidiariai, tai yra lygiomis dalimis priteistina už nukentėjusiojo A. B. gydymą (LR BPK 115 str.). A. B. sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nusikalstamos veikos pasekmėje. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, ieškinys pagrįstas, įrodytas Šiaulių teritorinės ligonių kasos paskaičiavimais (1 t. 86-89 b. l.) ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamųjų Valstybinei ligonių kasai už suteiktas paslaugas (LR Sveikatos draudimo įstatymo 9 str., LR CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str., 6.276 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 235 str., 254 str. 5 d., 297-307-313 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Bausmės atlikimo pradžią V. G. ir D. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. civilinį ieškinį bei patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: solidariai iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti A. B. 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 4273,57 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septynisadešimt tris eurus 57 euro centus) jo patirtų turtinių išlaidų bei netekto darbingumo atlyginimui. Likusioje dalyje ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Priteistas lėšas pervedant į jo nurodytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke „Swebank“ AB.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai: priteisti subsidiariai po šešiasdešimt tris eurus 79 euro centus (63,79 euro) iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš viso 127,57 euro, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai už A. B. gydymą (sumokant į sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“AB, banko kodas 73000).
Šis nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Telšių rajono apylinkės teismą.