- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-386-116-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vaclovas Iždonas (pirm.), Vidmantas Mylė, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- N. R.
Teisėjas V. Butvilas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. gruodžio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo N. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir nuteistas 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudėjus ir paskirta galutinė bausmė 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. liepos 31 d. iki 2008 m. spalio 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. 2008 m. sausio 24 d., apie 10.00 val. būdamas V.S. M. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iš svetainėje esančios spintos pagrobė svetimą, V.S. M. priklausantį turtą – skaitmeninę vaizdo fiksavimo kamerą „Samsung“, už 1000 Lt.
Apeliaciniu skundu nuteistasis N. R. mano, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta, nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, vaizdo fiksavimo kamerą grąžino, nori tęsti mokslus, pradėti dirbti.
Nuteistasis N. R. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 1 d., be to, N. R. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką neneigia ir kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 dalį neginčija, o skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu, tai yra neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Bausmės paskyrimas yra svarbiausia baigiamoji baudžiamosios bylos stadija, nes bausmės paskyrimu įvertinamas ne tik nusikaltimo pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymių turinys, jų pobūdis, bet ir kaltininko asmenybė, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės. Teismas asmeniui, kuris pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam N. R. bausmę, atsižvelgė į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, N. R. anksčiau jau buvo teisiamas už tyčinius nusikaltimus ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą teistumui neišnykus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko ji yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). N. R. teisiamas jau trečią kartą, naują nesunkų nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausta administracine tvarka (b. l. 64-65). Teismas atsižvelgė į tai, kad N. R. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ką pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik N. R. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
Įvertinus šias bylos aplinkybes bei tai, kad byloje nustatyta viena N. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė kolegija konstatuoja, jog N. R. už nusikalstamą veiką paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatyta tokios bausmės vidurkis, todėl bausmė tikrai nėra per griežta, kaip nurodo apeliantas, ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Pažymėtina, kad nuteistasis N. R. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas subendrindamas nuosprendžiais paskirtas bausmes teisingai taikė Lietuvos Respublikos BK 64 str. taisykles. Kaip matyti, neatliktos, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-11-16 nuosprendžiu paskirtos, bausmės dalis yra didesnė už nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vadovaudamasis BK 64 str. 1 d. ir 3 d. nuostatomis prie Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-11-16 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės pridėjo tik dalį laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-10-01 nuosprendžiu. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo N. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.
Nuteistojo N. R. nurodytos aplinkybės, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitaikė, vaizdo fiksavimo kamerą grąžino savo reikšmingumu neatsveria nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių – teistas, nusikalstamas veikas daro neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Nurodytos aplinkybės parodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nepažeidė įstatymo reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. R. apeliacinį skundą atmesti.