Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Klaipėda-2) prokurorės Vidos Lūžienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „H.“, neteistas, 2019 m. kovo 7 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje vadovaujantis BK 38 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. spalio 17 d. apie 17.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), M. K. žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė broliui M. K. į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Iš įtariamojo M. K. parodymų nustatyta, kad jis kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad M. K. yra jo brolis, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Įtariamasis dirba UAB „H.“, kuri darbus vykdo Švedijoje, grįžta namo tik kas du mėnesius dviems savaitėms. 2021 m. spalio 17 d. apie 17:30 val. jis išgirdo kaip brolis M. K.kalba apie jį, kad jis negalės gamintis maisto, žiūrėti televizoriaus, sulaužys kompiuterį, kad juo negalėtų naudotis ir tyčia sakė tai garsiai, kad jis girdėtų. M. K. susinervino, todėl priėjęs prie M. K. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu trenkė jam į veidą. Nematė kur pataikė, tik matė, jog ant grindų pradėjo lašėti kraujas. M. K. jam nieko nebesakė, šaukėsi mamos, kad ji iškviestų greitąją pagalbą, todėl M. K. pasiėmė piniginę, telefoną, cigaretes ir išėjo į lauką, kad nebesitęstų konfliktas. Apie 19:30 val. grįžo namo, brolio namuose nebuvo, o mama sakė, kad namuose buvo policija, greitoji. Labai gailisi dėl savo poelgio, atsiprašys brolio ir su juo pakalbės. Konflikto metu jis buvo blaivus. Jo ir brolio santykiai iki įvykio buvo įtempti, jie pykstasi, brolis nuolatos jį erzina, užgaulioja. Anksčiau irgi yra buvę susimušę, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo baigtas jam ir broliui susitaikius (b. l. 80–83).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d. atvykusiems pagal pranešimą policijos pareigūnams M. K. nurodė, kad apie 17.10 val. namuose būnant virtuvėje sukonfliktavo su broliu M. K., kuris jam vieną kartą kumščiu trenkė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1–8).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d., 17.35 val. M. K. pranešė, kad brolis jam trenkė į nosį, bėga kraujas (b. l. 10–12).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–30).

Iš pareigūnų įvykio vietoje darytų vaizdo įrašų apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip atvykusiems pareigūnams vyras nurodo, kad jį sumušė brolis, šiuo metu jo namuose nėra, pabėgo. Ant vyro veido matyti kraujas, jis nurodo, kad brolis užsipuolė seserį, todėl jis įsikišo sakydamas, kad išmes brolio kompiuterį ir šis galės jį neštis į lauką ir jungtis kur nori; tada brolis pribėgo ir sudavė jam, sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėjas nurodo, kad tiek jis, tiek jo brolis yra neblaivūs. Pareigūnė atlieka pranešėjo asmens apžiūrą, jai paklausus, kiek kartų trenkė, vyras atsako, kad vieną kartą kumščiu, įvykį matė mama ir sesuo (b. l. 31–33).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo apžiūros protokolo nustatyta, kad paskambinęs M. K. nurodė, jog jam brolis sudavė į nosį, paprašo policijos pagalbos adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–39).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus M. K. ant jo veido sužalojimų nerasta, tačiau prie nosies, lūpų ir kairės pusės skruosto matosi nubėgęs sukrešėjęs kraujas (b. l. 48–51).

Iš nukentėjusiojo M. K. parodymų nustatyta, kad 2021 m. spalio 17 d. apie 17:30 val. jam būnant namuose (duomenys neskelbtini), jis sėdėjo virtuvėje kai brolis M. K. sukonfliktavo su seserim. Jis pradėjo ginti sesę ir todėl pradėjo konfliktuoti su broliu. Jis pasakė, kad neduos kompiuterio, todėl brolis priėjęs vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą. Po smūgio iš nosies pradėjo bėgti kraujas, brolis jam sukėlė fizinį skausmą. Jam pasakius, kad iškvietė policiją, brolis išėjo iš namų (b. l. 60–61).

Iš liudytojos R. K. parodymų nustatyta, kad būnant namuose brolis M. K. pradėjo konfliktuoti su ja dėl maisto, Marius įsikišo į jų konfliktą ją gindamas, pasakė, kad Mantas nebegalės žaisti kompiuteriu, todėl M. K. priėjo prie brolio ir vieną kartą ranka trenkė jam į veidą, dėl ko M. K. pradėjo bėgti kraujas. M. K. iškart pasakė, kad iškvies policiją, o M. K. išėjo iš namų (b. l. 68–69).

Iš liudytojos G. K. parodymų nustatyta, kad ji nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir liudytoja R. K. (b. l. 72–73).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo M. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad jis mušdamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis M. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 91–93, 94–97). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taip pat kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą siekiant užkirsti jam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, M. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (BBND) (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 71 straipsnio 1 ir 3 dalimis skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (BBND) (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti M. K., kad nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.