Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini).“, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, per nustatytą laikotarpį, tai yra iki 2019 m. gegužės 31 d. nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. metų savo vadovaujamos bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – AB|) 58 straipsnio 3 dalyje. Tokiais savo veiksmais B. V. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies, AB 20 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 7 punkto, 58 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teismo posėdžio metu B. V. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino. Paaiškino, jog vasario mėnesį jo bendrovės buhalterė teikė Registrų centrui ataskaitas dėl finansinės atskaitomybės, tačiau jos kažkodėl nepraėjo, buvo atmestos. Jis to nepatikrino duomenų bazėse ir Registrų centre, todėl nematė. Jis sužinojo, kad finansinės atskaitomybės ataskaitos nepateiktos tik tuomet, kai 2019 m. rugpjūčio 20 d. gavo pranešimą iš Registrų centro, tuomet buhalterė 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė ataskaitas vėl ir jos praėjo. Buhalterė pirmąjį kartą po pateikimo, buvo gavusi elektroninį pranešimą, kad ataskaitos nepraėjo, bet galbūt dėl laiškų gausos jo nepastebėjo ir neperskaitė, įvyko nesusipratimas dėl nepasižiūrėjimo. Pripažįsta, kad neapsižiūrėjo, turėjo patikrinti dokumentų priėmimo būseną, tačiau buvo nepakankamai rūpestingas ir to nepadarė. Kiekvienais metais teikdavo ataskaitas, viskas būdavo gerai, todėl tiesiog nepagalvojo, kad šį kartą kažkas gali būti ne taip. Prašė teismo atsižvelgti į aplinkybes ir nebausti.

Rašytiniame paaiškinime B. V. nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir teismo posėdžio metu (b. l. 10).

Tai, jog B. V. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytiniai bylos įrodymai (ANK 569 straipsnis).

Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 – 3).

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija (išrašas suformuotas 2019 m. lapkričio 4 d. 08 val. 11 min.) matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienintelis akcininkas yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. V., kuris vienasmeniškai atstovauja šią bendrovę. Matyti, jog Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai (finansinės ataskaitos) už 2018 metus buvo pateikti tik 2019 m. spalio 29 d, tai yra praleidus terminą, nes turėjo būti pateikti vėliausiai iki 2019 m. gegužės 31 d. (b. l. 7–9).

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalis numato, jog <...> juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3 000 Eur.

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu neginčytinai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir vienasmenis atstovas B. V., Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nepateikė savo vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų už 2018 metus ir tokiu būdu padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos švelninimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Taigi parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju B. V. administracinį nusižengimą padarė dėl nerūpestingumo, kadangi jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti administracinio nusižengimo kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). B. V. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismo iniciatyva patikrinus duomenis, esančius atitinkamuose registruose, nustatyta, jog B. V. neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (skirtas baudas sumokėjęs), tačiau tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą (b. l. 16–19). B. V. dirbantis, byloje nėra jokių jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Todėl, vertinant B. V. padaryto nusižengimo pobūdį – įvykdė jį dėl neatsargumo, sąmoningai nenorėdamas savo neveikimu sukelti neigiamų padarinių, savo kaltę suprato, padarytos žalos mastą ir pasekmes – padarytą žalą ištaisė, sužinojęs apie tai, kad jo finansinės atskaitomybės ataskaitos atmestos ir laikomos nepateiktomis, nors ir pavėluotai, praleidęs įstatyme numatytą terminą jas pakartotinai pateikė, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 223 straipsnio 1 dalies sankcijoje – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,

nutaria:

B. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti jam įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.